Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria tenkintas N. S. atstovės advokatės Agnės Gaurelienės skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas nutraukti administracinės bylos teiseną, o byla grąžinta minėtai institucijai papildomam bylos aplinkybių, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje, ištyrimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Modesto Tautkaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 28 eurų dydžio bauda. N. S. nubausta už tai, kad ji 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi iš dalies patenkino N. S. skundą - panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Šiaulių apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir bylą grąžino minėtai tarnybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangos dehermetizacijos, kaip nurodyta Institucijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarime, nėra aiški eismo kilimo priežastis, vieta, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, nes žibinto šukių didžioji koncentracija yra pirmoje eismo juostoje, todėl būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą (papildomai apklausti eismo dalyvius, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, spręsti klausimą dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės atlikimo ir kt.).Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja Milda Palubinskienė 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinės bylos teiseną nutraukė nustačiusi, kad yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). N. S. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuriuo prašė Institucijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio pažeidimo tyrimą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarta N. S. atstovės skundą tenkinti - panaikinti Šiaulių apskrities Šiaulių apskrities Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną, o bylą grąžinti minėtai Institucijai papildomam bylos aplinkybių, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje, ištyrimui.2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgaliotas asmuo pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui.

II. Atskirojo skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos Mildos Palubinskienės 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą.Nurodo, kad jie nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi teismas netinkamai taikė įstatymo normas, kas, jų nuomone, turėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, gali būti priimtas vienintelis sprendimas, numatytas ATPK 250 straipsnio 7 punkte - nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Atsižvelgdama į teismų praktiką, Institucija nurodo, jog tuo atveju kai ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 bei kt.). Pabrėžia ir tai, kad priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).Tvirtina, kad pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas, argumentai dėl įrodymų vertinimo, asmens kaltumo/nekaltumo paliekami nenagrinėtinais, tai yra negali būti iš esmės sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014). Pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas (šio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-127-300/2017, ATP-531-300/2016). Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. S. atstovė prašo Institucijos skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vykdant teisingumą, privalu išspręsti kilusį ginčą iš esmės - byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Tvirtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi Konstitucinio teismo išaiškinimais, kuomet 2016 m. birželio 27 d. nutarime ,,Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui“ buvo išaiškinta, kad teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai. Pasak advokatės, tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos. Nurodo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad kaltinimas, jei nebūtų patvirtintas, būtų panaikintas. Kuomet suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Institucijos skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Institucijos skundu keliamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria, nepaisant to, kad suėjo ATPK 35 straipsnyje numatytas nuobaudos skyrimo senaties terminas, nutarta administracinės teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai papildomų bylos aplinkybių, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje, ištyrimui. Institucija, atsižvelgdama į teismų praktiką, teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi, kaip nurodo, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinių pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas, argumentai dėl įrodymų vertinimo, asmens kaltumo/nekaltumo paliekami nenagrinėtais, t. y. negali būti iš esmės sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu bei administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. KT19-N10/2016, kuriame konstatuota, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl senaties termino, teismas turi pareigą pasisakyti dėl asmens kaltumo įrodymų. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi ir minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo išaiškinimas pagrįstai taikytas priimant skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį.Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad netiriant iš esmės nagrinėjamo įvykio aplinkybių suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui, gali būti sukliudyta nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik administracinėje byloje, taip pat gali pakenkti asmenų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. Šiauliuose, Pramonės g. 15E, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės - „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vilkikas „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 40N-67942119-16 matyti, kad Institucija konstatavo eismo įvykio priežastį – transporto priemonės „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangos dehermetizaciją, dėl ko buvo nesuvaldytas automobilis, jis išvažiavo į antrą eismo juostą, kur tuo metu važiavo automobilis „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiam automobiliui sudarė kliūtį bei su juo susidūrė. Kaltinimas buvo grindžiamas 2016 m. liepos 25d. ekspertizės aktu Nr. 11-1247(16). 2017 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas N. S. skundą, paskyrė transporto trasologinę ekspertizę, kuri nustatė, kad automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangos dehermetizacija įvyko aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektoriaus dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro. Ekspertai atmetė galimybę padangai dehermetizuotis dėl nusidėvėjimo ar broko. Tokiu būdu teismo metu nustatytos aplinkybės paneigė nutarime nurodytą eismo įvykio kėlimo priežastį. Atsižvelgdamas į tai, Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 26 d. nutartį, akcentavo būtinumą šioje susiklosčiusioje situacijoje nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą bei jo kaltininką, - asmenį, kurio veiksmai atitiko ATPK 127 straipsnio 2 dalies požymius ir turėjo tiesioginės įtakos kilusiems padariniams, todėl grąžino bylą Institucijai papildomam tyrimui. Institucija, neatlikusi jokių 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytų tyrimo veiksmų neatliko ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje.Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties sprendimu, kad eismo įvykio faktinių aplinkybių ir kaltininko nustatymas yra glaudžiai susijęs su nukentėjusiojo asmens teise į pagrįstą jam padarytos žalos kompensavimą civilinio proceso tvarka, todėl Institucija privalo atlikti papildomus tyrimo veiksmus, būtinus faktinių eismo įvykio aplinkybių ir kalto asmens dėl kilusių padarinių nustatymui.Remiantis tuo, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad nesant bylos duomenimis pagrįstų aiškių išvadų dėl nagrinėjamo eismo įvykio, nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kaip tai buvo padaryta Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, nėra teisinio pagrindo, nes tokią situaciją lėmė tai, jog atliktas tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas.Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo, todėl jomis vadovautis šioje byloje nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgalioto asmens apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.