Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) bylą pagal N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atstovės advokatės A. G. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017-08-18 nutarimo nutraukti administracinės bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi panaikino Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-08-03 nutarimą ir bylą grąžino minėtai tarnybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangos dehermetizacijos, kuri nurodyta kaltinime, nėra pakankamai aiški eismo kilimo priežastis, vieta, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, nes žibinto šukių didžioji koncentracija yra pirmoje eismo juostoje, būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą (papildomai apklausti eismo dalyvius, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, spręsti klausimą dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės atlikimo ir kt.).

2016-08-03 nutarimu N. S. buvo pripažinta kalta ir nubausta 28 eurų bauda, dėl to, kad ji 2016-05-27 9.50 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, t. y. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalyje.

2017-08-18 nutarimu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba administracinės bylos teiseną nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 35 straipsnis, 250 straipsnio 7 punktas). Nurodoma, kad ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkta informacija apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, jį patvirtinantys įrodymai. ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisyklė, numatanti, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsnio nuostatomis reglamentuojančiomis administracinės nuobaudos skyrimo terminus.

Šiaulių apylinkės teismui pateiktu skundu N. S. ir jos atstovė advokatė nesutinka su aukščiau minėtu 2017-08-18 nutarimu bei šio sprendimo argumentacija, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba, nepaisant Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-26 nutarties išaiškinimų bei konstatuotos būtinybės atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ignoruodama konkrečiai teismo įvardytus tyrimo veiksmus, kuriuos teismas nurodė esant tikslinga atlikti, nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl minėto eismo įvykio nutraukė. Prieš priimant skundžiamą 2017-08-18 nutarimą, nei vienas iš Šiaulių apylinkės teismo nurodytų tyrimo veiksmų taip ir nebuvo atliktas. Buvo apsiribota tik formaliu, skundžiamo nutarimu priėmimu. Pažymėta, jog minėto eismo įvykio metu N. S. vairuojamas automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stipriai apgadintas. N. S. savo vairuojamą transporto priemonę buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ir nors kaltinimai N. S. dėl 2016-05-27 įvykusio eismo įvykio sukėlimo Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-26 nutartimi buvo panaikinti, tačiau šio eismo įvykio visapusiškas ir kuo detalesnis aplinkybių ištyrimas N. S. yra svarbus. Jis gali turėti reikšmės ir sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos transporto priemonės remontui. Todėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017-08-18 nutarimas, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl minėto eismo įvykio nutraukti neatlikus nei vieno iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-26 nutartyje nurodytų tyrimo veiksmų, yra nepagrįstas.

Teisme N. S. palaikė savo skundą ir kartu su savo atstove advokate prašė jį tenkinti. Parodė, kad puikiai supranta, jog kitas asmuo negali būti nubaustas, tačiau jai šio eismo įvykio aplinkybių ištyrimas ir jo sukėlimo priežasties nustatymas ypatingai svarbu dėl draudimo išmokos gavimo, nes jos mašina visiškai sudaužyta, sugadintas jos turtas ir ji dėl to nėra kalta. Nori, kad byla būtų ištirta visapusiškai ir priimtas aiškus sprendimas dėl eismo įvykio ir jį sukėlusio asmens veiksmų įvertinimo bei jo atsakomybės, nepaisant to, ar tas asmuo bus ar nebus traukiamas teisinėn atsakomybėn. Kaip minėjo, tai itin reikšminga žalos atlyginimo klausimo išsprendimui civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalį dėl senaties terminų ir teisenos taikymo, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

2017-08-18 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, jis neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimų, nes iš esmės nebuvo atliktas kilusio eismo įvykio ir materialiosios teisės nuostatos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį taikymo įvertinimas, kaip ir išaiškinta Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-26 nutartyje, neaiškus kaltininkas, kurio būtent veiksmai atitinka šio administracinio teisės pažeidimo (ATPK 127 straipsnio 2 dalies) požymius ir turėjo tiesioginės įtakos kilusiems padariniams, kaip nustatyta, šio eismo įvykio metu apgadintos abi eismo įvykio dalyvės – transporto priemonės, nuo kurių aiškaus ir teisingo išaiškinimo glaudžiai susijusi nukentėjusio asmens teisė į pagrįstą jam padarytos žalos kompensavimą civilinio proceso tvarka, pareiškėja N. S. nurodė, kad jos turtas eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, o pagal transporto trasologinės ekspertizės išvadas jos automobilio VOLVO V40, v. n. (duomenys neskelbtini), padangos dehermetizacija įvyko aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektoriaus dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro, ekspertai atmetė galimybę padangai dehermetizuotis dėl nusidėvėjimo, ar broko, bei šios aplinkybės paneigė jai pareikštame kaltinime nurodytą eismo įvykio kėlimo priežastį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013, 2AT-12-2015).

Kaip nustatyta, byloje N. S. 2016-08-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, po to 2016-08-03 nutarimas, pagal kurį N. S. buvo pripažinta kalta ir nubausta 28 eurų bauda, dėl to, kad ji 2016-05-27 9.50 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Šiaulių apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi panaikino Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-08-03 nutarimą ir bylą grąžino minėtai tarnybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui. 2017-08-18 nutarimu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba administracinės bylos teiseną nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 35 straipsnis, 250 straipsnio 7 punktas), jokie kiti klausimai, susiję su asmens kaltumu, nebuvo sprendžiami. Skundu N. S. pašo eismo įvykio aplinkybes ir jį sukėlusio asmens nustatymo klausimus išspręsti iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad jau suėję administracinės nuobaudos paskyrimo terminai, taip galutinai išsklaidyti byloje paliktas abejones dėl jos kaltumo minėto eismo įvykio situacijoje. Tokie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime "Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui" byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015 nustatė, kad BPK įtvirtinta nuostata, jog baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (t. y. pagal BK apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai yra nustatyta, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Taip aiškinant BPK 3 str. 1 d. nuostatoje nustatytą teisinį reguliavimą, praranda teisinę prasmę argumentai, kad pagal ją, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, draudžiama tęsti procesą teisme, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis, nes tokiu atveju procesas, nepaisant kaltinamojo valios, turi tęstis tol, kol bus patvirtintas arba paneigtas prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas. Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad pagal BPK 235 str. 1 d., 254 str. 4 d. ir 327 str. 1 p. nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nustatęs, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, gali nutraukti baudžiamąją bylą nespręsdamas, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma konstitucinės asmens teisės į tinkamą teismo procesą reikalavimo. Pažymėta, kad, teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos. Konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad kaltinimas, jei nebūtų patvirtintas, būtų panaikintas. Kuomet suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Remiantis aukščiau išdėstytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teismas daro analogišką išvadą ir šioje administracinėje byloje sprendžia, kad pagal ATPK 35 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, turi būti paskirta administracinė nuobauda arba administracinės nuobaudos skyrimas nutraukiamas. Vadinasi, taikant ATPK 35 straipsnį, pirmiausia ATPK reglamentuota tvarka turi būti nustatytas kaltas asmuo ir kad jis pagrįstai kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nutaria:

N. S. atstovės advokatės A. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017-08-18 nutarimą ir bylą grąžinti minėtai institucijai papildomam bylos aplinkybių ištyrimui, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-26 nutartyje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.