- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-531-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00425-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Dalia Stakvilevičiūtė
- Kategorijos
- 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. S. 2016 m. birželio 15 d. nutarimas ir A. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ŠRAAD) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. S. 2016 m. birželio 15 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-63590272-16, buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 58 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 60 Eur bauda už tai, kad „2016 m. balandžio 23 d. 17.55 val. iš civilinės saugos ir mobilizacijos vyr. specialistės D. R. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) užtvankoje įvyko avarija. 18.40 val. atvykus į vietą ten jau buvo UAB „B. H.“ direktorė, civilinės saugos specialistai, PGT ir policija. Įmonės direktorė jau buvo iškvietusi kraną avarijos likvidavimui. Apžiūrėjus avarijos vietoje matėsi vienoje (trečioje) iš keturių vandens pertekliaus pralaidos angų sulaužytos skydo atramos, sukreiptas skydas, pro skydo apačią ir šonus veržėsi vanduo į žemutinį bjefą. Vandens lygis tvenkinyje pažemėjęs apie 30 cm žemiau normalaus lygio (NPL=48,35 m). Žemutiniame bjefe vandens lygis pakilęs apie 1,5 m (HE derivaciniame kanale esantis automatinis registratorius fiksavo VL= 0,70 m.). Už hidrotechninio statinio eksploatavimą atsakinga UAB „B. h.“, kurios gen. direktorė A. S., neužtikrino hidrotechninio statinio tinkamą, patikimą, saugų ir efektyvų naudojimą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, tai yra, kad žuvų neršto metu migracijos laikotarpiu (teorinis žuvų neršto migracijos laikotarpis - nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) tvenkinio vandens lygis būtų kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL=48,35 m. Už hidrotechninio statinio avarinių situacijų išaiškinimą ir likvidavimą atsako UAB „B. h.“. Remontinių šandorų montavimo darbai baigti 9 val. Sumontavus remontinius šandorus, buvo pakeltas antras vidurinis skydas, kad užtikrinti praleidžiamą į (duomenys neskelbtini) žemiau užtvankos nemažesnį už gamtosauginį vandens debitą (Q=0,38 m³/s). Užfiksuotas matavimo juosta (rulete) vandens lygis tvenkinyje, kuris buvo 2,20 m. žemiau NPL=48,35 m.“. Nutarime nurodyta, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. įsakymo Nr. 109 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ 25¹.1 ir „(duomenys neskelbtini) tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upės naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 25 p.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, konstatavęs, kad A. S. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, panaikino ŠRAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. S. 2016 m. birželio 15 d. nutarimą ir A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai – ŠRAAD Pakruojo rajono agentūrai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą paliekant nepakeistą ŠRAAD 2016 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. AM-SIAN-63590272-16.
Skunde nurodo, kad ATPK 58 straipsnio 2 dalyje numatyta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tvenkinių eksploatavimo taisykles. Taigi nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio darbo režimą, aplinkosaugos, eksploatavimo reikalavimus, tvenkinio vandens naudojimo apskaitą, jo naudojimo ir priežiūros tvarką nustato (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997-06-25 įsakymu Nr. 109 „dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių patvirtinimo“ (toliau – LAND 2-95). Nurodo, jog LAND 2-95 25(1) d. 1 p. nustato, kad žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu, tvenkinio, kurio plotas neviršija 5000 ha, ir prie jo esančios HE galia neviršija 10 MW, vandens lygis turi būti kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL. Taisyklių 11.1,1 punkte nurodoma, kad normaliai patvenktas vandens lygis (toliau – NPL) 48,35 m., o taisyklių 25 p. nustatyta, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu tvenkinio vandens lygis turi būti kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos institucijos įgaliotam asmeniui yra akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu UAB „B. H.“ generalinė direktorė A. S. nubausta pagal ATPK 58 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji neužtikrino hidrostatinio tinkamą, patikimą, saugų ir efektyvų naudojimą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, t. y. dėl to, kad 2016 m. balandžio 23 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) užtvankoje ant (duomenys neskelbtini) upės įvyko avarija, kurios metu, žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu, tvenkinio normaliai patvenktas lygis buvo 2,20 m. žemiau NPL - 48,35 m. Todėl mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo išvada, kad protokole nėra nurodyta, kuo pasireiškia atsakovės veiksmai ar neveikimas, jos kaltė, yra nepagrįsta. Pažymi, kad protokole yra nurodyta, kad už hidrostatinio, kuriame įvyko avarija, eksploatavimą atsakinga UAB „B. H.“, o šios įmonės generalinė direktorė A. S. neužtikrino hidrostatinio tinkamo, patikimo, saugaus ir efektyvaus naudojimo, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų (nes kaip aiškiai nurodyta protokole įvyko šios statinio avarija), tuo pačiu UAB „B. H.“ už kurios veiklą. kaip šios įmonės vadovė, yra atsakinga A. S., neužtikrino, kad žuvų neršto metu migracijos laikotarpiu (teorinis žuvų neršto migracijos laikotarpis – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) tvenkinio vandens lygis būtų kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis už NPL - 48.35 m. Taigi teigia, kad protokole aiškiai buvo nurodyta, kad įmonės vadovė (A. S.), kaip už įmonės veiklą atsakingas asmuo, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad prižiūrėdama užtvanką neužtikrino saugaus savo įmonės eksploatuojamo hidrotechninio statinio tinkamo, patikimo, saugaus ir efektyvaus naudojimo, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtintų „Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių“ IV skyriaus 148 p., 150 p., 181 p., dėl ko tvenkinio vandens lygis žuvų neršto migracijos laikotarpius sumažėjo daugiau nei tai leidžia teisės aktai, t. y. 2,20 m žemiau NPL - 48,35. Pažymi ir tai, kad A. S. protokole teikdama paaiškinimą nurodė, kad už „B. H.“ veiklą atsakinga yra ji. Taip pat pažymi ir tai, kad skiriant nuobaudą A. S. buvo atsižvelgta į jos veiksmus šalinant avarijos padarinius ir jai paskirta praktiškai minimali nuobauda. Be to, institucijos įgaliotam asmeniui kelia abejonių UAB „B. H.“ sudaryta kasmetinių apžiūrų metu komisija, kuri užtvanką vertino pakankamai gerai, nes jau po avarijos Aleksandro Stulginskio universiteto (toliau – ASU) atlikta (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos statinių specializuota apžiūra ir techninės būklės Įvertinimas (pateikė pati pareiškėja), parodė, kad yra deformuotos uždorio kojos santvaros apatinė ir viršutinės juostų suklupdymo vietose akivaizdžiai matosi metalo korozija (rūdys), o vienoje vietoje, net per dvitėjinio profilio sienelės storį matosi prarūdijusi kiaurymė, ir išvadoje nurodyta, kad avarija įvyko dėl metalo konstrukcijų susilpnėjimo (metalas buvo pastoviai veikiamas drėgmės, kuri sudarė sąlygas metalo korozijai). Iš tokių užtvankos būklės vertinimų apeliantas daro išvadą, kad UAB „B. H.“ atliktas remontas buvo daugiau kosmetinio pobūdžio ir iš esmės nesprendė užtvankos patikimumo. Atsižvelgdamas į išdėstytą, institucijos įgaliotas asmuo mano, kad UAB „B. H.“ neužtikrino tinkamos užtvankos priežiūros dėl ko įvyko avarija ir ko pasėkoje vandens lygis nukrito žemiau nei leidžiama, o UAB „B. H.“ direktorė, kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už įmonės veiklą, todėl ji ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. ir jos atstovė advokatė Dalia Stakvilevičiūtė prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepime teigiama, kad 2016-10-23 baigėsi terminas administracinei nuobaudai skirti, ir jis nebuvo pratęstas, todėl nurodo, kad ir administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu privalo būti nutraukta. Taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėjimais, o būtent toks dokumentas, A. S. ir jos atstovės vertinimu, ginčo atveju ir yra, o pateikus skundą ŠRAAD neturi teisės nurodyti aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant ginčijamą nutarimą. Pažymi, kad ir apeliaciniame skunde ŠRAAD nenurodo jokių aiškių ir kaltų A. S. veikų, galėjusių lemti statinio avariją. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jos atstovei nesuprantama, kokie dokumentai byloje pagrindžia ŠRAAD teiginius, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliekamos apžiūros yra abejotinos, ar kad užtvankos remontas apsiribojo dažymo darbais. Teigia, kad ta aplinkybė, jog UAB „B. H.” tinkamai atliko savo pareigas yra konstatuota Komisijos 2016-08-31 statinio avarijos tyrimo akte, todėl ŠRAAD teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti. Apibendrinant nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad neva tai UAB „B. H.” vadovės veiksmais ar neveikimu atsirado 2016-04-23 įvykusios avarijos priežastys arba, kaip nurodo ŠRAAD, kad avarija kilo dėl nepakankamos statinio priežiūros. A. S. ir jos atstovės teigimu, A. S. nėra atsakinga už užtvankos avariją ir vandens lygio žemiau NPL nukritimą, nes tinkamai prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) hidrotechninį statinį bei laikėsi visų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra pasibaigęs 6 mėnesių terminas skirti administracinei nuobaudai, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
ATPK 35 straipsnyje inter alia numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.).
Taip pat teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo data – 2016 m. balandžio 23 d. Taip pat matyti ir tai, kad 2016 m. birželio 15 d. organo (pareigūno) nutarimu A. S. buvo paskirta ir administracinė nuobauda. Tačiau skundžiama 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikinus 2016 m. birželio 15 d. organo (pareigūno) nutarimą ir A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinus iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai – ŠRAAD Pakruojo rajono agentūrai, susiklostė tokia situacija, kad 2016 m. spalio 23 d. baigėsi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas skirti A. S. administracinę nuobaudą, o procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo iš anksto priimtas nebuvo. Todėl vertinama, kad nuobauda per šešių mėnesių terminą A. S. paskirta nebuvo, o nuobaudos skyrimo termino nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tapo negalima.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje administracinę nuobaudą buvo paskyręs ne teismas, o organas (pareigūnas), kurio nutarimas buvo skundžiamas apylinkės teismui. Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, ir tai nėra apeliacinis procesas, taigi ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus, neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš kurios yra aišku, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti pradedamas tik tuo atveju, kai, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo nutarimas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-10-2013, Nr. 2AT-9-2013, AT-7-47-511-2015, 2AT-58-507-2016). Esant aptartam ATPK 35 straipsnio 5 dalies išaiškinimui, nėra ir pagrindo iš naujo skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo termino, kadangi ir nagrinėjamu atveju apylinkės teismas panaikino organo (pareigūno) priimtą nutarimą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus skundžiama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. nutrauktina.
Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo, asmens kaltumo / nekaltumo, paliekami nenagrinėtinais, nes pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė panaikinantis 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą – laikytina rašymo apsirikimu, nes iš nutarties turinio yra akivaizdu, kad buvo panaikintas 2016 m. birželio 15 d. nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. nutraukti suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.