- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2502-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00863-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intercargo LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intercargo LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-9013-1094/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intercargo LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 44 765,50 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2018 m. kovo 5 d. sudarė Krovinių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 18/042-D (toliau – ir sandėliavimo sutartis), pagal kurią ieškovė teikia atsakovei muitinės priežiūroje esančių transporto priemonių sandėliavimo paslaugas muitinės sandėlyje. Ieškovė už suteiktas sandėliavimo paslaugas pateikė atsakovei sąskaitas faktūras, kuriose nurodytų sumų atsakovė nesumokėjo.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė priėmė į Lietuvą atgabentas transporto priemones ir jas perdavė saugoti ieškovei. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-asis skyrius ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 paskyrė visų ieškovei perduotų saugoti transporto priemonių laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Atsakovė nėra nei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 dalyvė, nei ieškovei perduotų saugoti transporto priemonių savininkė.
3. Atsakovė prašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Ž. O. ir R. Š.. Nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 duomenis automobiliai, kuriems pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, galimai priklauso Kipro įmonei „Rendoxen Vehicle LTD“ ir L. O. komercinei firmai. Transporto priemonių saugotojais ikiteisminiame tyrime paskirti Ž. O. ir R. Š.. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovė turės teisę nukreipti išieškojimą į minėtus asmenis, nes tik dėl šių subjektų interesų yra taikomas apribojimas turtui. Atsakovė neturi Ž. O. ir R. Š. duomenų ir dokumento, kurio pagrindu jie paskirti automobilių saugotojais, todėl šie duomenys išreikalautini iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos.
4. Ieškovė ir atsakovė, remdamosi aplinkybe, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Kipro įmonės „Rondexon Vehicle LTD“ turtui – šios įmonės vardu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentoms transporto priemonėms, prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Generalinę prokuratūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovės UAB „Intercargo LT“ prašymą atmetė.
6. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su atsakovės prašomų įtraukti Ž. O. ir R. Š., kaip trečiųjų asmenų, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Ž. O. ir R. Š. neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas nesukels jiems procesinių teisių ir pareigų. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad, teismui tenkinus ieškinį, atsakovė išieškojimą nukreips į minėtus asmenis. Ne teismas, o ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui, kokius reikalavimus ir kam jis turi reikšti, kad ieškinys įgytų prasmę. Šią teisę ieškovas turi įgyvendinti pats.
7. Teismas netenkino ir atsakovės prašymo dėl duomenų išreikalavimo apie asmenis, nesusijusius su nagrinėjama byla. Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. sudarė su „Rondexon Vehicle LTD“, kuriai atstovavo R. Š., sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. 20-0003. Nors ši sutartis R. Š. nepasirašyta, tačiau tikėtina, kad atsakovei šio asmens kontaktai ir (ar) duomenys yra žinomi.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Autoverslo logistika“ ir atsakovės UAB „Intercargo LT“ prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
9. Teismas nustatė, kad šalys prašo įtraukti į civilinės bylos procesą Lietuvos teisėsaugos instituciją, kuri organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja atliekamą ikiteisminį tyrimą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su šalių prašomo įtraukti subjekto – Lietuvos teisėsaugos institucijos, kaip trečiojo asmens, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nagrinėjamoje byloje neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas nesukels jai procesinių teisių ir pareigų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
10. Ieškovė UAB „Autoverslo logistika“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti Generalinę prokuratūrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė pagal sandėliavimo sutartį 2020 m. gruodžio mėnesį priėmė papildomai saugoti iš atsakovės į Lietuvą atgabentas transporto priemones. Sutarties sudarymo metu ieškovė nežinojo apie tai, kad visiems 2020 m. gruodžio mėnesį saugoti perduotiems automobiliams Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iasis skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 yra pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas.
10.2. Pagal sandėliavimo sutarties 2.3.5 punktą ieškovė turi teisę realizuoti priimtas saugoti prekes, jeigu jų savininkas ilgiau kaip 6 mėnesius neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Atsakovė yra neatsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 6 kalendorinius mėnesius. Dėl to ieškovė sprendžia savo teisėtų interesų alternatyvius įgyvendinimo būdus, tarp kurių yra teisė realizuoti atsakovės perduotą turtą, tačiau neturi galimybės vykdyti sandėliavimo sutarties sąlygų, nes Generalinė prokuratūra taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Ieškovė nėra ikiteisminio tyrimo proceso dalyvė, tačiau dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų patiria neigiamas pasekmes.
10.3. Ieškovės teisės neteisėtai ribojamos Generalinės prokuratūros, todėl ieškovė yra priversta naudotis teisminiu savo teisių gynybos būdu. Tam, kad būtų užtikrinta ieškovės teisė nekliudomai vykdyti sandėliavimo sutartį, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iasis skyrius įtrauktini į bylą trečiaisiais asmenimis.
10.4. Automobiliai, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, nuo 2020 m. gruodžio mėnesio sandėliuojami atviroje aikštelėje. Transporto priemones nuolat veikia lietus, sniegas, žvarba, saulė, vėjas, drėgmė, šaltis ir t.t. Automobiliai sandėliavimui pristatyti stipriai apgadinti, nes buvo patekę į eismo įvykius. Per trejų metų laikotarpį nė vienas iš ikiteisminio tyrimo ar civilinių sutarčių subjektų, kuriems paskirtas turto saugojimas, nesiėmė jokių alternatyvių sandėliavimo priemonių bei neatliko jokių veiksmų turtui apsaugoti. Turtas dėl neatsakingai ilgo saugojimo yra praradęs konkurencinį likvidumą, todėl Generalinės prokuratūros teiginys, kad laikinu nuosavybės apribojimu siekiama užtikrinti galimą civilinį ieškinį baudžiamojoje byla, kelia pagrįstų abejonių.
11. Atsakovė UAB „Intercargo LT“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis ir klausimus išspręsti iš esmės – trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Ž. O. ir R. Š., iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus išreikalauti duomenis apie Ž. O. ir R. Š. asmens kodus ir gyvenamųjų vietų adresus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas transporto priemonių sandėliavimo paslaugas pagal sandėliavimo sutartį. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, ji nėra tinkama atsakove byloje, nes tikroji daiktų saugotoja ir naudos gavėja yra Lietuvos Respublika arba civiliniai ieškovai baudžiamojoje byloje. Taip pat automobilių saugotojai galimai yra Ž. O., R. Š. ir Kipro įmonė „Rondexon Vehicle LTD“. Tikrasis ieškovei perduotų automobilių saugotojas yra žinomas tik Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Generalinei prokuratūrai, kurie paskyrė saugotojus ir apie juos atsakovės neinformavo.
11.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pakankamo nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su šalių prašomo trečiuoju asmeniu įtraukti subjekto – Lietuvos teisėsaugos institucijos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, nagrinėjamoje byloje neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas nesukels jai procesinių teisių ir pareigų. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad Ž. O. ir R. Š. nagrinėjamoje byloje neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas nesukels jiems procesinių teisių ir pareigų.
11.3. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovė, nei atsakovė nėra ikiteisminio tyrimo dalyvėmis ir joms ikiteisminio tyrimo duomenys nežinomi. Tačiau susiklostė situacija, kad turtas faktiškai saugomas ieškovės, nors jo saugotojais turėtų būti ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro nutarimu paskirti subjektai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 153 straipsnio 2 dalį baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui ar administratoriui išlieka visos teisės ir pareigos, kol laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas. Taigi ieškovės ir atsakovės procesinis ir faktinis elgesys vien minėtos nutarties pagrindu įtakos turto saugotojų teises ir teisėtus interesus, apie kuriuos šiuo metu šalys net nežino ir tokią abejonę grindžia prielaidomis.
11.4. Pagal BPK 93 straipsnio 4 dalį daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Nagrinėjamoje byloje siekiamos prisiteisti turto sąnaudos yra akivaizdžiai didelės, todėl tiek ieškinio tenkinimo, tiek ir jo atmetimo atveju šalys bus priverstos inicijuoti procesą vien dėl to, kad bylą prižiūrintis ir ją kontroliuojantis prokuroras nesiėmė priemonių nepagrįstai nedidinti turto saugojimo išlaidų. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismo sprendimas (nutartis) neišvengiamai turės įtakos taip pat ir prokuratūros teisėms ir pareigoms.
11.5. Patiriamos turto saugojimo išlaidos yra aptartos BPK 103 straipsnyje, pagal kurį proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamos bylos ginčo objektas ir dalykas yra neišvengiamai susijęs ir laikytinas baudžiamojo proceso išlaidomis. Negali būti sudaroma tokia situacija, kai valstybė proceso išlaidų naštą perkelia tretiesiems, su procesu nesusijusiems asmenims, ir apriboja ieškovės ar atsakovės teises į tokių išlaidų atlyginimą. Dėl to šalių nurodyti asmenys turėjo būti į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Intercargo LT“ atsiliepimu sutinka su ieškovės atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Generalinę prokuratūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje kilo ginčas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Ž. O. ir R. Š., bei teisminio ginčo poveikio šių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 44 765,50 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal 2018 m. kovo 5 d. su atsakove sudarytą sandėliavimo sutartį, nes atsakovė neatsiskaitė su ieškove už teikiamas sandėliavimo paslaugas. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, teigdama, kad ji nėra ieškovės saugomų automobilių savininkė, o Generalinė prokuratūra yra pritaikiusi šiems automobiliams laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Dėl to abi bylos šalys teikė teismui prašymus dėl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Ž. O. ir R. Š. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių prašymų.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
16. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei: 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
17. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 47 straipsnio 5 dalis).
18. Visais atvejais šalių atliktų procesinių veiksmų kontrolę byloje atlieka teismas. Net ir tais atvejais, kai ieškovas savo ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodo tam tikrus asmenis, tai neįpareigoja teismo juos automatiškai pripažinti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis), to reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
19. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs vieningą praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, konstatuodamas, kad teismo nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-467/2022), o nutartį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos gali skųsti tik tie asmenys, kurie pašalinami iš bylos, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369-370/2020; 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-910/2022).
20. Ieškovės ir atsakovės atskirųjų skundų turinys patvirtina, kad šalys prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Ž. O. ir R. Š. iš esmės grindžia regresinio reikalavimo šiems asmenims tikimybe, jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinys. Pripažintina, kad nurodytų asmenų neįtraukimas į bylą neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės, t. y. nurodytų trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo nei bylos šalims, nei teismui toliau tęsti bylos nagrinėjimo iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taip pat dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.
21. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys visada turės galimybę apginti savo pažeistas teises kitais jų gynybos būdais, nes trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą neatima nei iš ieškovės, nei iš atsakovės teisės pareikšti nurodytiems asmenims savarankišką ieškinį. Taip pat nėra suvaržomos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės į teismo nutarties neįtraukti į bylą trečiųjų asmenų instancinę peržiūrą, nes šis teismo procesinis sprendimas gali būti kvestionuojamas, pateikiant apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo.
22. Taigi, nutartys, kuriomis atsisakyta trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Ž. O. ir R. Š., o taip pat šiuo pagrindu išreikalauti Ž. O. ir R. Š. asmens duomenis, nėra apskundimo objektu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė galimybę teikti atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), nes atskiruosius skundus pateikė ne Generalinė prokuratūra, Ž. O. ar R. Š., bet ieškovė ir atsakovė.
23. Paaiškėjus aplinkybei, kad atskirieji skundai buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurios pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektais, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės UAB „Autoverslo logistika“ ir atsakovės „Intercargo LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarčių nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
24. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Autoverslo logistika“ ir atsakovės UAB „Intercargo LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarčių.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.