Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. S. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. S. ir R. J. ieškinį atsakovėms Aplinkos ministerijai, VĮ Valstybinių miškų urėdijai, Generalinei miškų urėdijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.7. GMU nuostatus patvirtino aplinkos ministras. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas saistomas savo paties priimtų administracinių aktų, jų negali nepaisyti bei keisti, jei tokia teisė nenustatyta įstatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis). Taigi, atleidžiant iš pareigų ieškovus, pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl jų.

12.4. Miškų urėdijų įstatai nepakeisti, bet aplinkos ministras turėjo teisę taikyti ne įstatuose, bet VSĮĮ nustatytą darbo sutarties pagrindą.

12.5. Vyriausybės 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 punkte patvirtintų miškų urėdijų reorganizavimo sąlygų aprašo 27 punkte nustatyta, kad reorganizuojamų urėdijų valdymo organai – vadovai – netenka įgaliojimų nuo konkrečios reorganizuojamos urėdijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento.

13.6. Tai, kad urėdijų įstatai nepakeisti ir neįrašytas nauja urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, neturi reikšmės, nes ieškovai iš pareigų atšaukti įstatymuose nustatyta tvarka (DK 104 straipsnio 1 dalis).

13.7. Reorganizavimo sąlygų 26 punkte užtikrintas buvusių urėdijų darbuotojų, bet ne vadovų darbo santykių tęstinumas reorganizuojant urėdijas.

13.8. Administracijos vadovo ir bendrovės santykiai atitinka civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Nurodytiems santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Tokie santykiai savo esme yra pavedimo santykiai. Reorganizavimo sąlygų 27 punktas skirtas urėdijų vadovams ir jame nustatyta, kad vadovų įgaliojimai pasibaigia nuo urėdijų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Ginčijamais įsakymais ieškovai atšaukti iš pareigų tą pačią dieną, kai jų vadovaujamos urėdijos išregistruotos iš Juridinių asmenų registrų (2016 m. sausio 16 d.).

14.7. Teismų praktikoje suformuoti akcinės bendrovės vadovo ir bendrovės vertinimai taikytini taip pat ir valstybės įmonių vadovams, nes tiek VSĮĮ, tiek Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas vadovo atšaukimo institutas. Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra civiliniai pavedimo teisiniai santykiai. Bendrovės vadovą renkančio organo teisė atšaukti vadovą yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2005).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje kilo valstybės įmonių vadovų atšaukimo iš pareigų, įmones reorganizuojant prijungimo prie kito juridinio asmens būdu, teisėtumo klausimas.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

17. Teisėjų kolegija nenustatė būtinumo šioje byloje apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. J. pagal 2001 m. liepos 26 d. neterminuotą darbo sutartį dirbo miškų urėdu (įmonės vadovu) Zarasų miškų urėdijoje. Ieškovas B. S. pagal 2015 m. gegužės 4 d. neterminuotą darbo sutartį dirbo miškų urėdu (įmonės vadovu) Rokiškio miškų urėdijoje. Nurodytos urėdijos buvo valstybės įmonės. Generalinis miškų urėdas paskyrė ieškovus į pareigas ir su jais sudarė darbo sutartis.

19. Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 sutiko, kad būtų reorganizuotos 42 valstybės įmonės – miškų urėdijos, jas prijungiant prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto, po reorganizavimo pakeičiant pastarojo pavadinimą į Valstybinių miškų urėdiją (toliau – VMU) (nutarimo 1, 2.2, 2.3 punktai).

20. Generalinės miškų urėdijos Generalinis miškų urėdas 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1B-154, pakeistu 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1B-155, įpareigojo miškų urėdijų miškų urėdus parengti urėdijų reorganizavimo sąlygų aprašą. Šis aprašas parengtas 2017 m. rugsėjo 5 d.

21. Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 8 Aplinkos ministerija įgaliota įgyvendinti 42 urėdijų (taip pat ir Rokiškio bei Zarasų miškų urėdijų) savininko teises ir pareigas.

22. Aplinkos ministras 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 reorganizavo 42 urėdijas, prijungdamas jas prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto, patvirtino reorganizavimo sąlygų aprašą, VMU įstatus, nustatė, kad prijungiamos urėdijos išregistruojamos iš Juridinių asmenų registro per 6 darbo dienas nuo VMU įstatų įregistravimo dienos.

23. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 8 d., įregistruoti VMU įstatai Juridinių asmenų registre.

24. Reorganizavimo sąlygų 22 punkte nustatyta, kad reorganizuojamų urėdijų darbuotojų darbo santykių tęstinumui po reorganizavimo veiksiančioje VMU taikomos DK ir valstybės įmonių miškų urėdijų šakinės ar kolektyvinės sutarčių nuostatos.

25. Reorganizavimo sąlygų 26 punkte įtvirtinta, kad po reorganizavimo veiklą tęsiančioje VMU užtikrinamas miškų urėdijų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas ir socialinė apsauga.

26. Pagal Reorganizavimo sąlygų 27 punktą, reorganizuojamų urėdijų valdymo organai – vadovai – netenka įgaliojimų nuo konkrečios reorganizuojamos urėdijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento.

27. Aplinkos ministras 2015 m. sausio 15 d. įsakymais atšaukė ieškovus iš pareigų nuo 2018 m. sausio 16 d. Ieškovo B. S. atšaukimas iš pareigų nukeltas 2018 m. sausio 18 d., t. y. pirmą darbo dieną po jo nedarbingumo pabaigos.

28. Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijos 2018 m. sausio 16 d. išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

29. Teisiškai kvalifikuojant šios nutarties 18–28 punktuose nustatytas aplinkybes, reikšmingos toliau nurodytos teisės normos. Pagal VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą, valstybės ar savivaldybių įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus.

30. Vadovaujantis VSĮĮ 11 straipsnio 8 dalimi, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia DK nustatyta tvarka. Jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių.

31. Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, be kita ko, Aplinkos ministerija, atlikdama miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas.

32. DK 51 straipsnyje reglamentuojamas darbo santykių tęstinumas darbdavio reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Pagal DK 51 straipsnio 1 dalį, darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

33. Acquis communautaire (Europos Sąjungos teisės) lygmeniu darbo santykių tęstinumas įtvirtintas 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvoje 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (toliau – Direktyva 2001/23/EB). Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio 1 dalies c punktą, ši direktyva taikoma valstybės ir privačioms įmonėms, kurios verčiasi ūkine veikla, nesvarbu, ar jos veikia siekdamos pelno, ar ne. Valstybinių valdymo institucijų administracinis pertvarkymas arba administracinių funkcijų perdavimas, atliekamas tarp valstybinės valdžios institucijų, nepriskiriamas šioje direktyvoje nustatytam perdavimui. Pagal Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio 1 dalį, joje įtvirtintos garantijos taikytinos tik tiems darbuotojams, kuriuos darbo santykiai su darbdaviu sieja įmonės, verslo ar jų dalies perdavimo metu. Nurodytai nuostatai taikoma išlyga, susijusi su juridinių asmenų vadovais – verslo ar jo dalies perdavimas neužtikrina pasibaigusio juridinio asmens vadovo teisės toliau dirbti vadovo darbą. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014).

34. Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, miškų urėdijos atliko šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdė, naudojo valstybinius miškus ir jais disponavo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdė juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendino bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizavo ir (ar) įgyvendino bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegė pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai buvo reorganizuojamų valstybės įmonių Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijų urėdai (vadovai). DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs po miškų urėdijų reorganizavimo perduotas funkcijas, taip pat ieškovų statusą, t. y. jie buvo valstybės įmonių (urėdijų) vadovai, sprendžia, kad jiems netaikomas darbo santykių tęstinumo principas urėdijų restruktūrizavimo atveju (DK 51 straipsnis; Direktyva 2001/23/EB). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 1985 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Mikkelsen (bylos Nr. 105/84) priimtas byloje, kurios faktinės aplinkybės netapačios (ar nepanašios) nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Apeliantų nurodytoje byloje spręsta dėl privataus juridinio asmens akcininko ir valdybos pirmininko darbo santykių tęstinumo. Be to, aptariamame sprendime išaiškinta, kad Direktyvoje įtvirtintos apsaugos garantijos juridinio asmens vadovui taikomos tik tada, jeigu valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tokia apsauga (ESTT 1985 m. liepos 11 d. sprendimas Mikkelsen byloje Nr. 105/84, 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymuose nenustatyta valstybės įmonių vadovų papildoma apsauga įmonių reorganizavimo atveju, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi pirmiau nurodytu ESTT išaiškinimu.

37. Pasisakant dėl subjekto, turėjusio teisę priimti sprendimą atšaukti ieškovus iš urėdijų vadovų pareigų, reikšmingos šios byloje nustatytos aplinkybės. Aptariamą sprendimą turėjo teisę priimti urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Šioje byloje ginčijamų įsakymų priėmimo metu aptariamą teisę turėjo Aplinkos ministerija, nes ji Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 8 įgaliota įgyvendinti be kita ko Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijų savininko teises ir pareigas. Tai atitiko įstatymų nuostatas (VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 8 dalis, Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punktas; Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 8). Nagrinėjamoje byloje, vertinant juridinio asmens teisinio statuso ir organizacinės struktūros aspektu, susidarė tokia situacija, kai juridinio asmens (valstybės įmonės) savininkas įgaliojo valstybės instituciją įgyvendinti savininko teises ir pareigas, įgaliota institucija priėmė sprendimą atšaukti iš pareigų įmonių (urėdijų) vadovus, bet tuo metu nebuvo pakeisti valstybės įmonių (urėdijų) įstatai ir juose liko įrašyta kita (anksčiau įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinti įgaliota) institucija – Generalinė miškų urėdija.

38. Įmonės vadovo atšaukimas iš pareigų yra įmonės savininko sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.84 straipsnio 1 dalį, sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Vadovaujantis CK 2.84 straipsnio 2 dalimi, jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovių poziciją, t. y. jos prašė atmesti ieškinio reikalavimus, išdėstė argumentus, kuriais teigė, kad ieškovai iš pareigų atšaukti teisėtai. Teisėjų kolegija šioje konkrečioje situacijoje konstatuoja, kad urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Aplinkos ministerija) pritarė ieškovų ginčijamiems įsakymams, kaip sandoriams, todėl šie galioja nuo jų sudarymo (CK 2.84 straipsnio 2 dalis). Be to, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 16 d. Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijos išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tai, kad Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijų įstatuose nebuvo padarytas pakeitimas dėl naujo miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto nurodymo, neturi reikšmės ginčui išspręsti.

39. Apeliaciniame skunde remiamasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigiama, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas (taip pat ir ministras ar atitinkama ministerija) yra saistomas savo paties priimtų administracinių aktų, jų negali nepaisyti bei keisti, jei tokia teisė nenustatyta įstatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). Apeliantų nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, kuriuo registruotos pirkėjo nuosavybės teisės į šulinio dalį ir kadastrinių matavimų metu nustatyti priklausinių, neesančių žemės sklype, duomenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas pateiktas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto vykdant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4, 8, 9 dalys). Taigi aptariamos administracinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai ginčija įsakymus, kuriais jie atšaukti iš pareigų, ir kartu kvestionuoja Aplinkos ministerijos veiksmus, atliktus veikiant darbo ir civilinių teisinių santykių srityje, vykdant valstybės įmonių reorganizaciją. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs dėl Aplinkos ministerijos, kaip juridinio asmens savininko (t. y. valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto) priimtų sprendimų. Tiek CK, tiek VSĮĮ, tiek Miškų įstatyme nenustatyta draudimo urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pakeisti įmonės įstatus. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kurie grindžiami nagrinėjamai bylai neaktualiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

40. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika ir kad šioje byloje kilusiam ginčui spręsti turėjo būti vadovaujamasi apeliaciniame skunde nurodyta kita kasacinio teismo praktika. Šis apeliantų argumentas nepagrįstas. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais toliau išdėstytais motyvais.

41. Pažymėtina, kad apeliantų nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamoje byloje negalima remtis, nes kasacinis teismas pasisakė dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas ėjusio asmens atšaukimo iš pareigų teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pateikė Viešųjų įstaigų ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų nuostatų išaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo urėdijų (valstybės įmonių) vadovais ir atšaukti iš šių pareigų. Jų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, dėl kurių kasacinis teismas nepasisakė apeliantų nurodytoje byloje.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, jog savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų tikslai, veiklos pobūdis bei šių juridinių asmenų vadovų atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas yra skirtingi, todėl nėra pagrindo sutikti, jog savivaldybės įmonės vadovo atleidimo iš užimamų pareigų atveju turėtų būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis kaip ir atleidžiant viešosios įstaigos vadovą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad VSĮĮ yra įtvirtinta neapribota įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atšaukti įmonės vadovą iš pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010).

43. Atsižvelgusi į šios nutarties 28–30, 35 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Reorganizavimo sąlygų 26 ir 27 punktus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Reorganizavimo sąlygų 27 punktas skirtas ir taikomas urėdijų vadovams – urėdams, o Reorganizavimo sąlygų 26 punktas – visiems kitiems urėdijų darbuotojams, išskyrus urėdijų vadovus.

44. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog ginčijami įsakymai nemotyvuoti (juose nenurodyti pagrindai ir priežastys, dėl kurių ieškovai atšaukti iš pareigų), teisėjų kolegija akcentuoja tokias aplinkybes. Įsakymuose, kuriais ieškovai atšaukti iš pareigų, įrašytas atšaukimo iš pareigų pagrindas – DK 104 straipsnio 1 dalis. Taip pat įsakymuose nurodyta, kad ieškovai iš pareigų atšaukiame atsižvelgus į miškų urėdijų reorganizavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad urėdijos, kurioms vadovavo ieškovai, ir dar 40 kitų urėdijų, jas reorganizuojant, prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris po reorganizacijos pavadintas Valstybinių miškų urėdija. Atsižvelgus į prijungiamų urėdijų skaičių (t. y. 42) darytina išvada, kad objektyviai nėra galimybių užtikrinti pasibaigusių urėdijų vadovų teisę toliau dirbti vadovo darbą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai nepagrįstai nurodė, kad įsakymai, kuriais jie atšaukti iš pareigų, nemotyvuoti.

45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

46. Kiti apeliantų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

47. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų ir išvadų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti apskųsto teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą.