Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

T. Z., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Bogdanui Jermak,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021-04-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 2500,00 Eur bauda, uždrausta 3 metus naudotis teises vairuoti transporto priemones, skaičiuojant nuo 2021-03-20, konfiskuotas automobilis, bausmė neatlikta,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam,

prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 9 d. apie 11:00 val. Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje, esančioje Jakutiškių g. 4, Jakutiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. prekybinėse patalpose, kartu su T. Z., T. Z. paprašius pardavėjos parduoti du butelius 0,7 L talpos „CytiLife vodka“ (vieno vnt. kaina 11,49 Eur) bendros 22,98 eurų vertės degtinės, pardavėjai nuo lentynos paėmus, įrašius kasoje jų vertę, T. Z. nuo prekystalio paėmus ir pradėjus eiti iš parduotuvės, pardavėjai S. D. liepus susimokėti, T. Z. pasakius, kad susimokėsi pati, kartu išeidamas paskui T. Z., uždarė parduotuvės duris, neleido pardavėjai išeiti į lauką, o pastarai atsitraukus nuo durų, kartu su T. Z. vairuojamu automobiliu pasišalino iš parduotuvės teritorijos ir šiais savo nusikalstamais veiksmais, atvirai pagrobęs svetimą turtą, Ukmergės parduotuvei „Vartotojų kooperatyvas“ padarė 22,98 eurų turtinę žalą.

2. T. Z. 2022 m. kovo 9 d. apie 11:00 val. Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje, esančioje Jakutiškių g. 4, Jakutiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. prekybinėse patalpose, kartu su V. Š., jis t. y. T. Z., paprašė pardavėjos parduoti du butelius 0,7 1 talpos „CytiLife vodka“ (vieno vnt. kaina 11,49 Eur) bendros 22,98 eurų vertės degtinės, pardavėjai nuo lentynos paėmus, įrašius kasoje jų vertę, jis nuo prekystalio paėmė du butelius degtinės ir išeinant iš parduotuvės, pardavėjai S. D. liepus susimokėti, jis pasakė, kad „susimokėsi pati“, kartu išeinant iš parduotuvės, V. Š. uždarius parduotuvės duris, neleidžiant pardavėjai išeiti į lauką, o pastarai atsitraukus nuo durų, jo vairuojamu automobiliu, kartu su V. Š., pasišalino iš parduotuvės teritorijos ir šiais savo veiksmais atvirai pagrobęs svetimą turtą, Ukmergės parduotuvei „Vartotojų kooperatyvas“ padarė 22,98 eurų turtinę žalą.

Dėl V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos

3. Kaltinamasis V. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pas jį į namus atvažiavo draugas A. R. kartu su T. Z.. Iki tol T. Z. beveik nepažinojo. Sveikindavosi su juo ir tiek, jokių bendrų reikalų neturėjo. Pas jį namuose T. Z. buvo gal tik du kartus. Trise nuvažiavo pas T. Z., ten vartojo alkoholį. Vėliau T. Z. pasiūlė važiuoti, galvojo, kad veš jį namo, bet nuvažiavo į parduotuvę. Jis nesakė kokiu tikslu reikia į parduotuvę. Nuvažiavo prie parduotuvės, T. Z. pasiūlė eiti į vidų kartu. Pats nieko neketino pirkti, nes neturėjo pinigų, nežinojo ką T. Z. norėjo pirkti. Parduotuvėje žmonių nebuvo, tik pardavėja. T. Z. kalbėjosi su pardavėja, suprato, kad jie pažįstami. Parduotuvėje nebuvo savitarnos, pardavėja turėjo paduoti prekes. T. Z. paprašė dviejų butelių degtinės, pardavėja juos padavė, išmušė čekį. Galvojo, kad jis susimokės, bet išėjo nesumokėjęs. Pats pirmas išėjo iš parduotuvės, T. Z. dar buvo pasilikęs parduotuvėje. Laukė T. Z. automobilyje maždaug 2-3 minutes. Kai išėjo iš parduotuvės, T. Z. ėjo link mašinos, jis vairavo. Nelaikė durų išėjęs iš parduotuvės. Nesitarė su T. Z. vogti degtinę. Parduotuvėje sakė T. Z. „susimokėk ir einam“. T. Z. turėjo su savimi pinigų, būnant parduotuvėje. Nežinojo, kad T. Z. turi problemų su psichika. Nepastebėjo, kad jis keistai elgtųsi. Namuose klausė T. Z., kodėl jis nesusimokėjo, jis atsakė, kad jam vienodai. Vėliau policija atvažiavo pas T. Z. į namus, liepė sumokėti. T. Z. už jį stambesnis ir aukštesnis. Tos pardavėjos nepažįsta, nežino, ar gali jį apkalbėti. Jokių konfliktų su ja neturėjo. Pats nedirba, prižiūri neįgalią žmoną.

4. Liudytoja S. D. parodė, kad įvykis buvo ryte apie 11.00 val. Iki įvykio nė vieno iš kaltinamųjų nepažinojo. Vieną iš jų tik buvo vieną kartą mačiusi, nes jis gyvena netoli. Dirbo parduotuvėje pardavėja-kasininke. Parduotuvėje nėra savitarnos. Tą dieną dirbo, jie atėjo dviese. Vienas buvo gan stambus, trumpais plaukais. Kitas žemesnis ir liesesnis. Anksčiau parduotuvėje lankėsi stambesnis vyras. Kitų žmonių tuo metu parduotuvėje nebuvo. Stambesnis paprašė dviejų butelių degtinės, o kitas stovėjo šalia. Nuskanavo tuos butelius ir padėjo ant prekystalio. Stambesnis paėmė abu butelius ir nusisuko nueiti. Kai jau susiruošė eiti, pasakė jam susimokėti, o stambesnis atsakė, kad susimokėk pati. Stambus iš parduotuvės išėjo pirmas. Bandė juos vytis, ėjo jiems iš paskos, o tas liesesnis laikė duris, kad ji negalėtų išeiti. Matė tai pro langą. Norėjo išeiti ir pasikalbėti, kad jie susimokėtų, atimti butelių neketino. Bet kai išėjo į lauką, jie jau buvo išvažiavę. Įeiti į parduotuvę yra dvejos durys. Jos abi be langų. Vidines duris laiko atidarytas su fiksatoriumi. Kaip buvo laikomos durys nematė, pro langą matė tik aikštelę. Suprato, kad durys laikomos, nes bandė jas atidaryti, bet negalėjo. Kai jie išvažiavo, durys atsidarė. Kol durys buvo laikomos girdėjo kaip antras vyras sakė, kad stambesnis susimokėtų. Jie abu buvo girti. Stambesnis vairavo. Parduotuvėje nėra vaizdo kameros, tik lipdukas užklijuotas dėl saugumo. Kai jie išvažiavo, iškvietė policiją. Po to pas ją atvažiavo policija, parodė stambesnio vyro nuotrauką, jį atpažino. Policija aiškino, kad toks atvejis tam vyrui ne pirmas. Vėliau atvežė abu vyrus, juos atpažino. Vienas iš jų prašė leisti sumokėti, bet tuo metu pareigūnai neleido. Po trijų dienų stambesnis atėjo į parduotuvę ir sumokėjo už degtinę. Degtinė grąžinta parduotuvei nebuvo, nes už ją buvo sumokėti pinigai.

5. Liudytoja patvirtino savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu tikrinant juos vietoje (1 t., b. l. 54-62).

6. Vaizdo įrašo (2022_0309_122912_001) kairiame apatiniame kampe yra užrašas pavadinimu VLN_UKM17_60F7BC 2022/03/19 12:30, apžiūros metu nustatyta, kad vaizdas spalvotas su garsu. Pareigūnai paklausia pardavėjos ką pavogė, bei pareigūnams parodžius asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką, nuotrauką, pardavėja nurodo, jog tai tas pats asmuo paėmęs butelius ir išėjo nesusimokėjęs. Asmuo yra T. Z. (1 t., b. l. 26-28).

7. Teismo medicinos ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad tyrė T. Z. būklę gyvai ir iš jo medicininių dokumentų. Nusikaltimo padarymo metu jis sirgo (duomenys neskelbtini), ligos simptomai reikalauja gydymo, T. Z. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokio asmens elgesys gali būti neprognozuojamas ir pavojingas, sergant (duomenys neskelbtini) elgesys sunkai prognozuojamas, gali pasireikšti agresija ir t. t. Jei pašalinis žmogus trumpai bendrauja su tokiu žmogumi, gali ir nepastebėti jokių elgesio ypatumų. Neadekvatumas pradeda matytis pabendravus ilgiau.

8. Kratos metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra vieno aukšto namas, įėjimas į namą iš vidinės kiemo pusės, kurioje yra įrengta stoginė. Namo durys medinės atidarytos rakinamos pakabinama spyna. Pro duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra atviros patalpos durys. Koridoriaus priekyje yra kitos atidarytos mėlynos spalvos medinės durys, pro jas patenkama į kambarį, kurio priešakinėje dalyje kairioje pusėje matomas stalas, ant kurio įvairūs masto produktai, bei tušti alkoholinių gėrimų buteliai, tarp kurių yra vienas 0,7 l talpos butelis su užrašu ,,CityLife“ ir vienas 0,5 l talpos butelis su užrašu ,,CityLife“. Abu buteliai paimti ir supakuoti į Voką Nr. 3 (1 t., b. l. 94-96).

9. 2022-03-11 T. Z. sumokėjo už pavogtą degtinę (1 t., b. l. 46-48).

10. V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su T. Z. atvirai pavogė du butelius degtinės. Sprendžiant iš kaltinamojo akto V. Š. veiksmai darant vagystę objektyviai pasireiškė tuo, kad T. Z. pasiėmus du butelius degtinės, už juos nesusimokėjus ir išėjus iš parduotuvės patalpos, V. Š. išeidamas paskui T. Z., uždarė parduotuvės duris ir jas laikydamas neleido pardavėjai išeiti į lauką.

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį be kita ko, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

12. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

13. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be kitų nusikalstamos veikos požymių, būtina nustatyti ir tai, ar jis turėjo tyčią užgrobti svetimą turtą. Kaltinamasis V. Š. aiškino, kad iki įvykio su T. Z. buvo mažai pažįstamas. Sumanymas važiuoti į parduotuvę kilo T. Z.. Kokiu tikslu jie važiavo į parduotuvę nežino, kadangi T. Z. jam nesakė. Pats apsipirkti parduotuvėje neketino, nes neturėjo pinigų, ką ketino pirkti T. Z. nežinojo. Kai T. Z. paprašė pardavėjos dviejų butelių degtinės, negalvojo, kad jis išeis nesusimokėjęs. Tokios pozicijos V. Š. laikėsi viso baudžiamojo proceso metu, pradedant nuo policijos pareigūnams duotų paaiškinimų, iš karto po įvykio aiškinantis padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0309_123647_002 pareigūnas nustatinėja įvykio aplinkybes su įtariamuoju V. Š.. V. Š. pasakoja: „aš atidarau duris, jis nuėjo sako einam apsipirksim, jis mane nusivežė, nuėjom į parduotuvę, jis sako duok 2 šnapso, jis pasiėmė ir išėjo, nei aš durų laikiau nei ką“. T. Z. tyli, nieko nepasakoja. Degtinės buteliai tušti, jau išgerti. Kartu esantys asmenys T. Z. pataria susimokėti (1 t., b. l. 26-28). Teismo vertinimu, V. Š. galėjo nesuvokti T. Z. daromos nusikalstamos veikos ir dėl jo elgesio ypatumų. Byloje nustatyta, kad T. Z. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad pašaliniam žmogui trumpai bendraujant su tokia liga sergančiu asmeniu, galima ir nepastebėti jokių elgesio ypatumų. Neadekvatumas pradeda matytis pabendravus ilgiau. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad iki įvykio V. Š. ir T. Z. buvo menkai pažįstami, todėl jis galėjo nežinoti apie T. Z. ligą, jo elgesio ypatumus ir būnant parduotuvėje galėjo nesuvokti, kad T. Z. iš tikrųjų nesusimokės už prekes ir tiesiog išeis, taigi V. Š. galėjo nesuvokti, kad būdamas kartu su T. Z. dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Kitų įrodymų, bent netiesiogiai patvirtinančių, kad V. Š. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo tyčiniai, byloje nėra.

14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad V. Š. veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų vagystės požymių – tyčios pagrobti svetimą turtą.

15. Svarbus aspektas yra ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti (LAT 2015-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

16. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, pagrindinius vagystės objektyviąją pusę sudarančius veiksmus nagrinėjamoje byloje atliko T. Z., o V. Š. indėlis į šią veiką galimai pasireiškė durų laikymu T. Z. išėjus iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis. Visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje surinkti duomenys apie durų laikymą yra prieštaringi. V. Š. tvirtino, kad durų nelaikė, o liudytoja apklausta pardavėja S. D. parodė, kad V. Š. laikė duris, kadangi pro langą ji matė kaip T. Z. nuėjo prie aikštelėje stovėjusio automobilio, o vėliau kai jie išvažiavo, durys atsidarė. Visgi apklausiant liudytoją teisme, ji nurodė, kad nematė kas būtent laikė duris, nes duryse nėra lango. Be to, ikiteisminio tyrimo metu suvedus akistaton kaltinamąjį V. Š. ir liudytoją S. D., prieštaravimų pašalinti nepavyko, nes kiekvienas iš asmenų liko prie savo parodymų. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti liudytojus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atvira vagystė yra neeilinis įvykis žmogaus gyvenime ir susidūrus su tokia situacija, natūralu išgyventi stresinę būseną. Yra žinoma, kad žmogaus elgesys stresinėje situacijoje pakinta, dėl ko atlikti iki to įprastus veiksmus gali būti sudėtinga (pvz. durys gali užsikirsti, asmuo gali nepaspausti iki galo durų rankenos, stumti duris vietoj to, kad jas trauktų ir kt.). Taigi neatmetama tikimybė, kad S. D. galėjo sąžiningai klysti dėl durų laikymo aplinkybių.

17. Apibendrindamas išdėstyta, teismas sprendžia, kad viena vertus, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. iš tikrųjų laikė duris T. Z. išėjus pro jas su grobiu, kita vertus, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, net jeigu V. Š. ir laikė duris, tai neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, kadangi tuo metu vagystė jau buvo baigta, todėl durų laikymo faktas nagrinėjamu atveju negali būti traktuojamas kaip objektyviosios vagystės pusės veiksmų realizavimas, padėjimas įvykdyti nusikaltimą ar bet kokio kito pobūdžio prisidėjimas prie nusikalstamos veikos. Todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. Š. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, kadangi jo veiksmuose nėra visų būtinų šio nusikaltimo požymių, dėl ko yra pagrindas jį išteisinti.

18. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. Š., būtina panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo T. Z.

19. T. Z. prokuroras siūlė taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kadangi vykdydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

20. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nekelia abejonių tai, kad T. Z. įvykdė atvirą vagystę iš parduotuvės, pagrobdamas du butelius degtinės. Byloje nėra prieštaravimų dėl nusikaltimo padarymo būdo. Kaltinamasis V. Š. ir liudytoja S. D. davė iš esmės analogiškus parodymus dėl to, kad T. Z. paprašė pardavėjos parduoti jam du butelius degtinės, o tuomet kai pardavėja įmušė prekes į kasą ir padėjo jas ant prekystalio, T. Z. pasiėmė du butelius degtinės ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už juos, pasakęs pardavėjai pačiai susimokėti už jo paimtą degtinę. Teismas konstatuoja, kad T. Z. veikoje yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, kad T. Z. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

21. 2023-01-18 – 2023-02-17 T. Z. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 78TPK-14/2023 nurodyta, kad: 1) medicininio ir juridinio pakaltinamumo kriterijų nustatymas T. Z. galimas tik konkretiems, juridiškai reikšmingiems laikotarpiams; 2) įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. Z. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu T. Z. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 4) dėl T. Z. psichikos būklės su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo procese, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojamas; 5) T. Z. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 63-66).

22. Iš ekspertinio tyrimo išvadų matyti, kad darydamas BK uždraustą veiką, t. y. atvirai vogdamas svetimą turtą, T. Z. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, nepakaltinamu pripažintas asmuo neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, dėl T. Z. psichikos būklės jam rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, todėl T. Z. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

24. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. Z., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

25. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

25.1. tuščią 0,5 l talpos butelį ir 0,7 l talpos butelį degtinės „CityLife“ su viduje esančia 0,2 l degtine, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2023-03-09 kvitą B serija BBB Nr. URPK001962, būtina sunaikinti (2 t., b. l. 112);

25.2. kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (2 t.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

25.3. Telefoną Huawei, juodos spalvos, 50 Eur kupiūrą Nr. PB39080596, 1 Eur 53 ct monetomis, Lidl žetoną, paimtus pas T. Z. 2023-01-17 asmens kratos metu (2 t., b. l. 27-30, būtina grąžinti savininkui T. Z.;

25.4. Mobilaus ryšio telefonas Meizu, paimtas pas V. Š. 2022-03-09 asmens kratos metu (1 t., b. l. 83-85), grąžintinas savininkui V. Š..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

27. Nagrinėjamoje byloje T. Z. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2023-07-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Bogdan Jermak. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi T. Z. dėl psichinių trūkumų negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. Z. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 98 str. 1 d. 2 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p., 307 str., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 403 str. 2 d. 1 p.,

nusprendžia:

Išteisinti V. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. Š., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pripažinti, kad T. Z. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir taikyti T. Z. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. Z., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš T. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- tuščią 0,5 l talpos butelį ir 0,7 l talpos butelį degtinės „CityLife“ su viduje esančia 0,2 l degtine, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2023-03-09 kvitą B serija BBB Nr. URPK001962, sunaikinti (2 t., b. l. 112);

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje (2 t.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- telefoną Huawei, juodos spalvos, 50 Eur kupiūrą Nr. PB39080596, 1 Eur 53 ct monetomis, Lidl žetoną, paimtus pas T. Z. 2023-01-17 asmens kratos metu (2 t., b. l. 27-30, grąžinti savininkui T. Z.;

- mobilaus ryšio telefoną Meizu, paimtą pas V. Š. 2022-03-09 asmens kratos metu (1 t., b. l. 83-85), grąžinti savininkui V. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.