Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei Z. Ž., atsakovui D. Ž., vertėjai Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus V. Ž. ir M. D. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl išlaikymo-paramos įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys, priešieškinis bei ieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtino ieškovės teiginius, jog atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos išlaikymo. Atsakovo dukterys V. Ž. ir M. D. procesiniame dokumente nurodė, jog tėvas joms besimokant jokios moralinės ir materialinės paramos neteikė, išlaikymą joms teikė mama bei kiti giminaičiai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis neprivalo rūpintis dukromis, kadangi jos yra pilnametės. Ieškovė tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog šeimos išlaikymu rūpinasi tik ji, jos parodymus patvirtino liudytoja N. B., kuri teismo posėdžio metu parodė, jog šeimos išlaikymo visą laiką rūpinosi jos mama - Z. Ž.. Tai, jog ieškovė viena rūpinosi (padedant sūnui) būsto išlaikymu, maisto pirkimu bei kitų bendrų šeimos poreikių tenkinimu, patvirtina ieškovės pirkimo kvitai (b.l. 9-13), sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2011-08-29 (b.l. 25-79). Taip pat ir atsakovas tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, kadangi yra bloga jo materialinė padėtis, nedirba nuo 2007 m. ir nurodė, jog tiek būsto išlaikymu, tiek jo išlaikymu turėtų rūpintis ieškovė. Teismas pažymi, jog CK 3.27 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių objektyvias priežastis dėl kurių jis negali prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nėra neįgalus, yra darbingas, teigia, jog yra sergantis, tačiau jokių duomenų, įrodančių, kad serga bei tai, kad minėta liga trukdo įsidarbinti nepateikė, kaip nurodė teismo posėdžio metu – yra radiotechnikos specialistas. Teigia, jog ieško darbo, tačiau jokių duomenų apie darbo paieškas nepateikė, nėra registruotas darbo biržoje, atsisako registruotis kaip ieškantis darbo, kadangi darbo biržos darbuotojai jį įžeidė. Teismo nuomone, nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, o atsakovo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigos remtis vienas kitą.

Atsakovas D. Ž. priešieškinyje nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima, ignoravo šeimyninius santykius, melavo, grasino susidorojimu, nustatė vaikus prieš jį. Jei sutuoktinis buvo neištikimas, preziumuojama, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Tačiau šiuo atveju atsakovui D. Ž. tenka pareiga įrodyti neištikimybės faktą. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių ieškovės neištikimybės faktą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovė melavo, ignoravo šeimyninius santykius, trukdė vaikams bendrauti su tėvu, nuteikinėjo vaikus prieš tėvą, grasino susidorojimo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo žmona bei sūnus vartojo prieš jį smurtą ir pateikė minėtą aplinkybę, jo nuomone, įrodančius duomenis - 2010-04-07 specialisto išvadą Nr. G 457/10(03) (b.l. 95) bei Klaipėdos miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2010-04-22 pranešimą Nr. 30-32-1-5-2921 (b.l. 92). Teismas atsakovo teiginius, jog ieškovė vartojo prieš jį smurtą atmeta kaip nepagrįstus, kadangi atsakovo pateikti duomenys neginčijamai neįrodo ieškovės smurto vartojimo fakto. Policijos pranešime nurodyta, jog ne ieškovė, o V. Ž. oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio buityje bei jam išaiškinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų veikų padarymą. Be to, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad žmona sumušė jį, surašytos remiantis jo paties žodžiais, jokių kitokių duomenų apie ieškovės smurto atvejus atsakovo atžvilgiu nepateikta. Todėl nesant byloje jokių duomenų apie ieškovės santuokinių pareigų pažeidimą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė Z. Ž. pažeidė sutuoktinio pareigas/santuokinius įsipareigojimus. Tačiau byloje, kaip minėta, yra nustatyta, kada atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. vartojo smurtą prieš šeimos narius bei neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl darytina išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo D. Ž. kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 str. 2 d. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt, o atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, tai reikalauti atlyginti neturtinę žalą turi teisę tik ieškovė, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 str. taikytinos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio bei visiško nesirūpinimo šeima. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų nutrūko bendras šalių gyvenimas, todėl ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimus, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 20) bei transporto priemonę Opel Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog automobilis neturi realios vertės, prašė jį priteisti atsakovui, ginčo byloje dėl to nėra, todėl automobilis Opel Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui. Tačiau byloje ginčas kyla dėl buto padalijimo. Atsakovas prašo padalinti butą natūra, o ieškovė prašo butą priteisti jai kompensuojant atsakovui pinigais netenkančio turto dalį bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teismas pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ieškovė buto vertei nustatyti kreipėsi į turto vertintojus. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (pažyma Nr. 11-08-1-4) nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertė – 134000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti minėtu turto įvertinimu, be to, byloje atsakovas nepateikė kitokio turto įvertinimo, kuriame būtų nurodoma kitokia turto vertė, teismas vadovaujasi minėtu turto vertinimu.

Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį yra galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas įvertinęs tai, kad buto padalijimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų šalių interesus, daro išvadą, jog tikslingiausia butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priteisti ieškovei Z. Ž., įpareigojant atsakovui D. Ž. kompensuoti netenkančio turto dalį. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, atsakovas yra vartojęs smurtą ieškovės atžvilgiu. Be to, minėtame bute kartu gyvena ir šalių sūnus, tarp jo ir atsakovo taip pat kyla konfliktai. Todėl dalijant turtą natūra, galimas naujų konfliktinių situacijų tarp šalių, bei tarp atsakovo ir sūnaus, kilimas. Antra, atsakovas visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo daugiau nei 4 metus. Trečia, atsakovas yra paveldėjęs dalį turto – pastatų bei žemės sklypo, todėl ieškovei priteisiant butą natūra, atsakovas nelieka be gyvenamojo ploto (b.l. 109, 161). Ketvirta, priteistinos kompensacijos dydis bei turimas turtas leis atsakovui įsigyti būstą ar įsirengti jį, atitinkantį jo interesus.

Kaip minėta, CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). CK 3.123 str.2-4 d. nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-12 nutartyje (Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 str. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo bei jo remonto daugiau nei 4 metus, per tą laikotarpį ieškovė bei jos sūnus būsto išlaikymui išleido 21193,99 Lt, būsto remontui – 1563,39 Lt, viso 22757,38 Lt. Įvertindamas išdėstytas aplinkybes, teismas dalindamas butą nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskiria ieškovei didesnę turto dalį – 3/5 buto dalis, o atsakovui – 2/5 buto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei butas priteistas natūra, ieškovė turi atsakovui kompensuoti netenkančią turto dalį pinigais, atsakovui iš ieškovės priteistinos 2/5 dalys buto vertės pinigine išraiška, t.y. 40 procentų buto vertės – 53600 Lt. Ieškovė prašė priteistos piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad ieškovei priteisus turtą natūra, atsakovui yra būtinos lėšos naujo būsto įsigijimui ar turimo būsto pritaikymo savo reikmėms bei atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, daro išvadą, jog patenkinus ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo būtų pažeisti atsakovo interesai, todėl prašymas atmestinas.

Dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 7586,13 Lt dydžio kompensaciją už komunalines paslaugas ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, remontą. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendroji jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK3.87 str. 2 d.). Vadovaujantis CK4.86 str. 1 d., bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog visas būsto išlaikymo bei remonto išlaidas nuo 2008 m. mokėjo ieškovė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalijant sutuoktinių turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei atiteko didesnė santuokoje įgyto turto dalis, atmestinas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už komunalines paslaugas ir būsto remontą, priteisimas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam išlaikymą iš ieškovės. CK 3.72 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). Kita vertus, visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jam reikalingas išlaikymas – nėra jokių duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, atsakovas yra darbingas, neregistruotas darbo biržoje, duomenų, jog negali įsidarbinti, nepateikė. Be to, CPK 72 str. 4 d. nurodyta, jog sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.

Dėl išlaikymo-paramos įsiskolinimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais – V. Ž. ir M. D. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo D. Ž. priteisti 32472,10 Lt išlaikymo-paramos įsiskolinimą už 2008 m. lapkričio mėnesio – 2009 m. spalio mėnesio laikotarpį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 priėmė nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio asmens poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Ž. ir M. D., nors jau yra pilnametės ir darbingos, tačiau nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03 negalėjo dirbti, nes tuo metu mokėsi aukštojoje mokykloje „Philipps Universitat Marburg“, Vokietijoje (b.l. 132-133, 139,154-159). Tuo metu V. Ž. ir M. D. buvo jaunesnės nei 24 metų amžiaus, 24 metai joms suėjo 2009-10-03 (b.l. 114-115, 131). CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys pareikštas 2011-11-28, todėl V. Ž. bei M. D. ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03. Teigia, jog anksčiau nesikreipė, nes bijojo tėvo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo dukros mokslui bei gyvenimui Vokietijoje (mokesčiai už mokslą, mokymosi priemones, bendrabučio nuomą, maistą, higieną, medicinai ir pan.) nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03 išleido 9385 eurų sumą (b.l. 121, 122-128, 133, 139, 140, 152). Atsakovas, kaip minėta, nėra nedarbingas, neįgalus, tačiau nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neturi nekilnojamojo turto bei kito vertingo turto, tačiau atsakovui yra priteista 53600 Lt kompensacija, todėl atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip vidutinė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pilnamečių besimokusių/besimokančių trečiųjų asmenų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos tretiesiems asmenims, t.y. pilnametėms savo dukroms, pažeidė jų interesus, kadangi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Be to, atsakovui neteikiant paramos buvo pažeidžiami pilnamečių vaikų, siekiančių įgyti išsilavinimą, poreikiai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų poreikius, ieškovės, atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, trečiųjų asmenų ieškinys dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas po 6000 Lt kiekvienai dukrai, iš viso 12000 Lt, už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03.

Dėl iškeldinimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teismas pažymi, jog CPK 383 str. yra nurodyta, jog bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d. Reikalavimas dėl iškeldinimo nepatenka į CPK 385 str. 1 d. išvardintų teismo išsprendžiamų reikalavimų nutraukiant santuoką sąrašą, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (b.l. 6), turėjo 218,41 Lt išlaidų, susijusių su vertimu (b.l. 151), 200 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu (b.l. 14), 29,10 Lt išlaidų, susijusių su pažymų gavimu (b.l. 15) bei 601 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 8), viso ieškovė turėjo 1248,51 Lt bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 70 %, todėl ieškovei priteistini 70 % turėtų bylinėjimosi išlaidų – 874 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina 360 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (1000 Lt × 12 mėnesių = 12000 Lt ×3 proc. = 360 Lt) (LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį, priešieškinį bei ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1981-02-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 195, dėl atsakovo D. Ž. kaltės.

Priteisti ieškovei Z. Ž. iš atsakovo D. Ž. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

ieškovei priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. 2198-7003-4013:0060;

atsakovui priteisti transporto priemonę Opel Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės Z. Ž. 53600 (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus) Lt kompensaciją atsakovui D. Ž. už ieškovei natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

Patikslintą ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. 12000 (dvylika tūkstančių) Lt išlaikymo-paramos įsiskolinimą V. Ž. ir M. D..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „Ž.”.

Ieškovei Z. Ž. iš atsakovo D. Ž. priteisti 874 (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš atsakovo D. Ž. priteisti 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Lt žyminio mokesčio.

Kitose dalyse patikslintą ieškinį, priešieškinį bei ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.