Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovo D. Ž. priešieškinį ieškovei Z. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. Ž. ir M. D. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl išlaikymo–paramos įsiskolinimo priteisimo, bei ieškovės Z. Ž., atsakovo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti jai iš atsakovo 10000 Lt dydžio neturtinės žalos; padalyti santuokoje įgytą turtą – priteisti jai natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), 134000 Lt rinkos vertės, o atsakovui už jam tenkančią santuokinio turto dalį priteisti 50000 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti iš ieškovės priteistos kompensacijos išmokėjimą dvejiems metams, nustatant kas mėnesį mokėti po 2083,33 Lt dydžio sumą; priteisti ieškovei iš atsakovo 7586,13 Lt dydžio kompensaciją už komunalines paslaugas ir buto remontą; iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad jau ketverius metus su atsakovu kartu nebegyvena. Šeima iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, nes jis nustojo domėtis aplinkiniu pasauliu, šeima, vaikais ir giminaičiais ir visą savo laiką leidžia prie kompiuterio. Visiškai nesidomi aplinka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nesirūpina savo higiena, nesigamina maisto. Neprisideda prie buto išlaikymo, jo priežiūros, remonto. Prašo priteisti jų bendrą butą jai natūra, o atsakovui kompensaciją ir iškeldinti atsakovą su jo daiktais iš buto, nes jų bendras gyvenimas bute yra neįmanomas. Mano, kad atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir į jo indėlį į bendro turto priežiūrą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteistiną atsakovui piniginę kompensaciją sumažinti iki 50000 Lt. Kadangi atsakovas nuo 2008 metų balandžio mėnesio visiškai nemokėjo mokesčių už buto komunalines paslaugas, tai prašo iš jo priteisti 1/3 dalį šių išlaidų, nes šiame bute dar gyvena jų sūnus, bei 1/3 dalį buto remonto išlaidų, iš viso 7586,13 Lt.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, pinigais arba natūra (kambarius Nr. 2 ir Nr. 3 priteisti jam, o kambarius Nr. 4 ir Nr. 9 - ieškovei); priteisti jam lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti jam iš ieškovės išlaikymą, kol jis pradės dirbti arba pradės gauti invalidumo, senatvės ar išankstinę pensiją; priteisti jam iš ieškovės 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jų šeima iširo dėl ieškovės kaltės, dėl šeiminių santykių ignoravimo, neištikimybės, melo, grasinimo susidoroti, vaikų nustatymo prieš jį.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. Ž. ir M. D. pateikė ieškinį atsakovui D. Ž. dėl išlaikymo–paramos įsiskolinimo priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo po 16236,05 Lt kiekvienai, iš viso – 32472,10 Lt išlaikymo–paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. 11 mėn. iki 2009 m. 10 mėn.; išlaikymo įsiskolinimą priteisti turtu – po atitinkamą dalį atsakovui nuosavybės teise priteisiamo šioje byloje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas yra jų tėvas. Jos šiuo metu mokosi aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini). Atsakovas jokios materialinės paramos joms kaip studentėms neteikė, neteikia ir atsisako teikti, visas būtinas mokslui ir pragyvenimui lėšas, joms kaip besimokančioms aukštojoje mokykloje teikė mama, dar padeda jų seneliai. Kadangi atsakovas prie jų mokslų visiškai neprisidėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo–paramos įsiskolinimą už laikotarpį ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės Z. Ž. ir atsakovo D. Ž. santuoką, įregistruotą 1981-02-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 195, dėl atsakovo D. Ž. kaltės; priteisė ieškovei Z. Ž. iš atsakovo D. Ž. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; santuokos metu įgytą turtą padalyti natūra taip: ieškovei priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės Z. Ž. 53600 Lt kompensaciją atsakovui D. Ž. už ieškovei natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą; ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto paliko nenagrinėtą; priteisė iš atsakovo D. Ž. 12000 Lt išlaikymo–paramos įsiskolinimą V. Ž. ir M. D.; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, t. y. „(duomenys neskelbtini)”; ieškovei Z. Ž. iš atsakovo D. Ž. priteisė 874 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo D. Ž. priteisė 360 Lt žyminio mokesčio; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus, šių faktų atsakovas nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nustatė, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos išlaikymo. Dėl šių priežasčių nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų nutrūko bendras šalių gyvenimas, todėl ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimus, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą, todėl priteisė neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, buto padalijimas natūra neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų šalių interesus, todėl ginčo butą priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė kompensaciją dėl netenkančio turto dalies. Kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie būsto išlaikymo bei jo remonto daugiau nei 4 metus, per tą laikotarpį ieškovė bei jos sūnus būsto išlaikymui išleido 21193,99 Lt, todėl teismas dalindamas butą nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskyrė ieškovei didesnę turto dalį – 3/5 buto dalis, o atsakovui – 2/5 buto dalis. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes atsakovui reikia lėšų būsto įsigijimui. Teismas dalydamas turtą nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei atiteko didesnė santuokoje įgyto turto dalis, todėl atmetė ieškinio reikalavimą priteisti kompensaciją už komunalines paslaugas ir būsto remontą. Kadangi santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovo reikalavimą priteisti išlaikymą atmetė. Teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į trečiųjų asmenų poreikius ieškinį dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies, ir iš atsakovo priteisė išlaikymo (paramos) įsiskolinimą po 6000 Lt kiekvienai dukrai, iš viso 12000 Lt, už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03. Ieškovės reikalavimą paliko nenagrinėtą, nes jis nepatenka į LR CPK 385 str. 1 d. išvardytų teismo išsprendžiamų reikalavimų nutraukiant santuoką sąrašą.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2012-02-23sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas ieškovei priteisė butą natūra ir įpareigojo atsakovui išmokėti kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad skola dėl komunalinių mokesčių apskaičiuota klaidingai. Pažymi, kad dėl santuokos iširimo nėra kaltas tik vienas sutuoktinis, nesutinka su teiginiais, kad vartojo smurtą prieš šeimos narius ir neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Pažymi, kad gyvenamojo būsto nebuvo palikęs nė trumpam laikui, o ieškovė buvo išvykusi ir apie ketverius metus gyveno Vokietijoje. Paaiškina, kad atsakovas buvo kreipęsis į darbdavį dėl įsidarbinimo, todėl ieškovės teiginiai, kad nesistengia susirasti darbo ir įsidarbinti, nepagrįsti. Apelianto nuomone, teismas priteisdamas kompensaciją, nepalieka galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą, nes priteista suma per maža. Atsakovas nurodė, kad nepagrįstai dukroms priteistas išlaikymas–parama. Pažymi, kad pareiga išlaikyti vaikus yra iki pilnametystės. Apelianto nuomone, dukros turėjo įrodyti, kad joms reikia paramos, jos išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšas, reikalingas mokymuisi. Šiuo atveju atsakovas netekęs darbo ir ieškovės paramos, tapo asmeniu, kuriam pačiam reikia paramos. Teigia, kad neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį, kur nepatenkintas ieškovės reikalavimas dėl 7586,13 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo už komunalines paslaugas ir buto remontą, pakeisti ir priteisti iš atsakovo 7586,13 Lt sumą. Nurodė, kad visas būsto išlaikymo sumas mokėjo ieškovė, todėl iš atsakovo turėjo būti priteista nurodyta suma.

Tretieji asmenys M. D. ir V. Ž. atsiliepimais prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas siekia vilkinti procesą, todėl jam turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą teisėmis.

Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais. Mano, kad atsakovas siekia vilkinti procesą, todėl jam turi būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą teisėmis.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo procesinės teisės rinkti įrodymus, pasiruošti bylai dėl jo sunkios turtinės padėties, tačiau šis motyvas yra nepagrįstas. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes jis pateikė atsiliepimą į ieškinį (t.1, b.l.84), jis dalyvavo 2011-11-07 parengiamajame teismo posėdyje, kur jam buvo paaiškinta teisė kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, išaiškinta liudytojų kvietimo į teismo posėdį tvarka (t.1, b.l. 100), byloje yra pažyma, įrodanti kur dirbo atsakovas nuo 2011-01-01 iki 2011-11-30 (t.1, b.l.102), 2011-11-29 parengiamajame posėdyje atsakovui buvo skirtas laikas pasiruošti bylos nagrinėjimui teismo posėdyje (t.1, b.l.148), jis pateikė priešieškinį(t.1, b.l.166), todėl visus apeliaciniame skunde nurodomus dokumentus dėl sveikatos būklės, dėl darbo vietos galėjo pateikti su priešieškiniu, atsakovas dalyvavo 2012-12-03 teismo posėdyje (t.2,b.l. 14). Todėl akivaizdu, jog jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir per vienerius metus laiko turėjo galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nepateikė naujų įrodymų, todėl jo prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo prieštarauja civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7-8 str.).

Dėl sutuoktinių kaltės.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką konstatuodamas atsakovo kaltę, nes rėmėsi 2010-03-20 specialisto išvada dėl ieškovės sumušimo bei 2010-04-06 ir 2010-04-22 pranešimais apie atsakovo įspėjimą dėl jo netinkamo elgesio buityje (t.1, 21-23). Atsakovas šią sprendimo dalį skundžia, prašydamas nustatyti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų nuostatų nesilaikė. Šioje byloje būtina įvertinti tai, kad ieškinys pareikštas 2011 metų rugsėjo mėnesį, o šalys pripažįsta aplinkybę, jog jau ketverius metus nepalaiko santuokinių ryšių, o atsakovas nurodo, jog šeima iširo prieš 10 metų(t.1, b.l.97), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatant šalių kaltę, turėjo vertinti įrodymus tuo laikotarpiu, kai faktiškai šeima iširo. Įvertinus paminėtas šalių nurodomas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2007 metais, todėl teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Todėl visos aplinkybės, įrodančios šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teisiškai reikšmingos yra iki 2007 m., nes šalys nurodo, kad faktiškai nutraukė santuokinį gyvenimą. 2010-03-20 specialisto išvada dėl ieškovės sumušimo ir vėlesni įrodymai dėl atsakovo įspėjimo (t.1, b.l. 21-23), todėl byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti atsakovo kaltės prezumpciją iki 2007 m. ir 2007 metais. Taip pat 2010-04-07 aktas dėl atsakovo sumušimo neįrodo ieškovės kaltės prezumpcijos, nes paminėtas konfliktas įvyko tuo metu, kai šalių santuoka faktiškai buvo iširusi. Liudytojos N. B. parodymai (t.2, b.l.20) nėra pakankamas įrodymas atsakovo kaltės prezumpcijai įrodyti, be to, įvertintina tai, kad ieškovė yra šios liudytojos mama, o atsakovas - patėvis, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Pažyma (t.1, b.l.102) paneigia ieškovės motyvą, jog atsakovas nedirbo, nes ši pažyma įrodo, kad jis dirbo įvairiais laikotarpiais 2006 metais, 2007 metais, o nuo 2009 metų Socialinio draudimo fondo valdyboje yra įregistruotas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Kitų įrodymų dėl šalių kaltės prezumpcijos byloje nėra, todėl įvertinus šalių paaiškinimus ir įrodymus darytina išvada, kad šalys nevykdė CK 3.27 str. nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, bei pažeisdami šias pareigas nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių bei derinti tarpusavyje vaikų auklėjimo klausimus, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos, kurioje gimė trys vaikai, todėl darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina ir nustatytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat naikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei iš atsakovo, nes šis reikalavimas yra siejamas su vieno sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių ir buto padalijimo.

Pirmosios instancijos teismas šalių 134 000 Lt vertės 4-ių kambarių butą priteisė ieškovei, o priteisdamas kompensaciją atsakovui nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisė 2/5 buto dalies vertės kompensaciją – 53 600 Lt. Atsakovas šią sprendimo dalį skundžia, nurodydamas, jog priteistos kompensacijos suma yra per maža. Ši apeliacinio skundo dalis tenkintina. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Šioje byloje nustatyta, kad šalys turi vienintelį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą – butą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją , nelygių dalių principą pritaikė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie buto išlaikymo daugiau nei 4 metus. Tačiau ta aplinkybė nėra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo, nes priteisti dalį buto išlaikymo išlaidų ieškovė prašo savarankišku reikalavimu. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ieškinio padavimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl ginčo butas dalytinas lygiomis dalimis.

Dėl turto dalijimo natūra

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011). Šioje byloje paminėtais įrodymais įrodyta, kad šalys, faktiškai nutraukusios santuokinius ryšius ir likę gyventi viename bute, konfliktuoja, mušasi, atsakovas nevykdo savo pareigos mokėti komunalinius mokesčius. Be to, atsakovas ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog jis visą laiką siekė ginčo butą parduoti ir pasidalyti pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nedalijo ginčo buto natūra.

Atsakovas nenuginčijo ieškovės pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, nepateikė savo įvertinimo, todėl nesivadovauti ieškovės pateikta ataskaita nėra teisinio pagrindo (t.1, priedas).

Iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija už jai paliktą butą padidintina iki 67 000 Lt.

Dėl trečiųjų asmenų ieškinio (t.1, b.l.110).

Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį atsakovo pilnamečių dukrų ieškinį ir priteisė kiekvienai dukrai po 6000 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2009-10-03 išlaikymo (paramos) įsiskolinimo už laikotarpį, kai jos mokėsi aukštojoje mokykloje Vokietijoje. Byloje nustatyta, kad šalių dukroms 24 metai suėjo 2009-10-03 ir jos prašo priteisti paramą už paminėtą laikotarpį. Ieškovė M. D. 2006-05-24 sudarė santuoką (t.1, 115). Abi ieškovės pateikė tik mokymosi įstaigų, jų baigimo ir mokamo mokslo Vokietijoje dokumentus (t.1, b.l.116-143, 150-160).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Byloje nėra duomenų apie ieškovių studijų rezultatus, grafiką, jų turtinę, sveikatos padėtį, galimybę įsidarbinti, taip pat apie atsakovo gaunamas pajamas, jo darbingumą, sveikatos būklę, todėl ši bylos dalis neatskleista. Be to, šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ieškovės M. D. santuoka. CK 3.26 str. nustatyta, kad asmuo, sudaręs santuoką, įgyja kitą teisinį statusą, nes jis įgyja tam tikras pareigas, kurių neturi nesusituokęs asmuo, t. y. pareigą išlaikyti kitą sutuoktinį (CK 3.72 str.). Todėl šioje byloje turi būti teikiami įrodymai dėl šios ieškovės sutuoktinio turtinės padėties bei svarstytinas klausimas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

Paminėtais motyvais ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų surinkti paminėti įrodymai ir į bylos nagrinėjimą būtų įtrauktas ieškovės M. D. sutuoktinis (CPK 326 str. 1d.4p., 330 str.).

Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių motyvų dėl išlaikymo jam priteisimo, jokių papildomų įrodymų dėl savo sveikatos būklės nepateikė, todėl šios sprendimo dalies keisti nėra pagrindo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo (t.2, b.l. 63).

Ieškovė prašo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jos ieškinio dalis dėl 7586,13 Lt už sumokėtas komunalines paslaugas ir buto remontą priteisimo panaikinti ir ją tenkinti. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas iš esmės nurodo, jog jis pripažįsta, kad yra skolingas šias išlaidas ieškovei, tik nesutinka jų mokėti todėl, kad neįvyko jo ir ieškovės taikus susitarimas dėl buto pardavimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena ginčo bute ir nuo 2008 m. balandžio mėnesio nemoka už komunalines paslaugas, už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. ieškovė sumokėjo 21 193,99 Lt komunalinių mokesčių (t.1, b.l. 9- 11-13, 25-79), bute gyvena šalys ir jų pilnametis sūnus, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 7065 Lt už atsakovą sumokėtus komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2011m. rugpjūčio mėnesio. Be to, ieškovė įrodė, jog buto remontui išleido 1563, 39 Lt (t.1, b.l. 9-13), atsakovas šių įrodymų nenuginčijo, todėl iš jo priteistina 1/3 dalis šios sumos - 521,13 Lt.

Byloje yra ieškovės prašymas priteisti papildomai 900 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2011m. rugpjūčio mėnesį iki 2012 m. sausio mėnesį, tačiau prie šio prašymo nėra pridėti jo pagrįstumą įrodantys dokumentai, pirmosios instancijos teismas šio prašymo iš esmės nesprendė, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti tik 7586,13 Lt, todėl šis prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes neužkerta ieškovei kelio kreiptis į teismą dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių už kitus laikotarpius

( CPK 296 str. 1d. 12 p.).Todėl įvertinus atsakovo poziciją ir bylos medžiagą darytina išvada, jog atsakovas yra buto, už kuriuo naudojimąsi ieškovė sumokėjo mokesčius, bendraturtis. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovas mokesčius už komunalines paslaugas bei kitus naudojimosi butu mokesčius sumokėjo savarankiškai butų ūkio eksploatavimo įmonei bei komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, todėl pagal CK 4.76 str. ir 6.111 str., 6.114 str. atsakovas šias ginčo sumas privalo sumokėti ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1030,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1, b.l.6, 9, 15). Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad 218,41 Lt išlaidų dokumentų vertimui yra ieškovės išlaidos, nes sąskaitoje nurodyta, kad šias išlaidas turėjo ieškovė V. Ž., be to, jos ir pateiktos ieškinio dalyje dėl paramos pilnametėms dukroms (t.1, b.l.151). Ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo, todėl ir dėl 218,41 Lt bylinėjimosi išlaidų bus pasisakyta toje bylos dalyje. Iš esmės pakeitus skundžiamą teismo sprendimą šalių reikalavimai patenkinti lygiomis dalimis, t. y. nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, butas padalytas lygiomis dalimis bei išlaidos jam išlaikyti, todėl 1030, 10 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos 50 procentų, t.y. 515,05 Lt, todėl ši sprendimo dalis keistina (CPK 93 str. 2d., 5d.).

Paduodant apeliacinius skundus abiems šalims buvo atidėti žyminio mokesčio mokėjimai-ieškovei 228 Lt, o atsakovui 510 Lt. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 228 Lt žyminio mokesčio priteistini iš atsakovo valstybei, o iš ieškovės priteistini 510 Lt žyminio mokesčio valstybei, nes ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalis dėl 12 000 Lt paramos V. Ž. ir M. D. priteisimo iš D. Ž. ir 360 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybei panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį, kuria Z. Ž. ir D. Ž. santuoka nutraukta dėl D. Ž. kaltės, panaikinti ir nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš D. Ž. priteisti Z. Ž. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Z. Ž. priteista 53 600 Lt kompensacija D. Ž. ir priteistą sumą padidinti iki 67 000 Lt.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesį priteisimo ir priteisti Z. Ž. iš D. Ž. 7586, 13 Lt komunalinių mokesčių ir buto remonto išlaidų.

Palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 900 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio.

Pakeisti sprendimo dalį dėl 874 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo Z. Ž. iš D. Ž. ir šią sumą sumažinti iki 515, 05 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš D. Ž. 228 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš Z. Ž. 510 Lt žyminio mokesčio valstybei.