- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1921-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07735-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- N. Š.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-23012-1107/2019 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms N. Š. ir N. Š. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), 2001 m. gegužės 8 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir N. Š.; 2) iškeldinti N. Š. ir N. Š. iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 4017,05 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprtendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15130-713/2018 ieškinys patenkintas visiškai.
Šalies argumentai
3. Atsakovė N. Š. 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nes atsakovė praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą.
4. Atsakovė N. Š. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15130-713/2018, kuriame nurodė, kad jai apie teisme iškeltą civilinę bylą ir teismo priimtą sprendimą už akių nebuvo žinoma. Ji su savo motina N. Š. nebendrauja, atsakovė N. Š. jau daug metų gyvena kitu adresu, nes yra sukūrusi šeimą. Apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik tuomet, kai pastebėjo nuskaitymus iš jos banko sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateikto prašymo nėra aišku, kurią 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių dalį ji ginčija, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kokio dydžio žyminį mokestį atsakovė turi sumokėti. Be to, atsakovė prašydama iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar jį atidėti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Nors atsakovė prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau nenurodė, kokia yra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė ir nepateikė šios aplinkybės buvimą patvirtinančių įrodymų.
6. Atsakovės atstovė advokatė Kristina Česnauskienė 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė į bylą banko sąskaitos išrašus bei pažymą iš VĮ „Regitra“ (b. l. 129–132).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovės N. Š. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-15130-713/2018 laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino atsakovei.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui patikslinto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo. Nors atsakovės atstovė pateikė į bylą banko sąskaitos išrašus bei pažymą iš VĮ „Regitra“ apie tai, jog atsakovė neturi registruotų transporto priemonių, tačiau nepateikė išsamių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad atsakovė teismo nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė N. Š. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki prašymo išnagrinėjimo bei užskaityti 38 Eur žyminio mokesčio įmokėjimą už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes jis pareiškėjai nėra grąžintas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė prašė atnaujinti procesą ir panaikinti sprendimo dalį, liečiančią N. Š.. Nors nebuvo konkrečiai pakartoti ieškinio reikalavimai, bet iš ieškovės ieškinio ir teismo sprendimo akivaizdu, kad N. Š. buvo suformuluoti du reikalavimai: iškeldinti iš buto bei priteisti iš jos ir motinos solidariai nesumokėtus mokesčius. Mano, kad jos prašymas suformuluotas suprantamai.
9.2. Teismas nurodė, kad N. Š. privalo nurodyti žyminio mokesčio dydį, tačiau tokios nuostatos nėra. Ieškinio suma nurodyta ieškovės ieškinyje, todėl teismui negalėjo kilti abejonių dėl ieškinio reikalavimų ir ieškinio sumos. Reikalavimas dėl iškeldinimo apmokamas kaip neturtinio pobūdžio reikalavimas 100 Eur suma, o reikalavimas dėl 4017,05 Eur išieškojimo – 120,51 Eur suma. Teikiant prašymą elektroniniu būdu, žyminis mokestis mažintinas 25 procentais ir sudaro 165,38 Eur. N. Š. prašė įskaityti sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį pateikiant prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, todėl liko atidėti ar atleisti nuo 127,38 Eur mokesčio. Anot apeliantės, tai lemia, kad teismas turėjo galimybę pagal byloje esančią medžiagą ir pateiktus įrodymus apie N. Š. turtinę padėtį išspręsti žyminio mokesčio ir prašymo priėmimo klausimus.
9.3. CPK 85 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas rašytinio proceso tvarka nustato ieškinio sumą kilus abejonėms, tačiau šiuo atveju ieškinys buvo pateiktas savivaldybės ir ieškinio suma jau buvo nustatyta iki šio proceso.
9.4. Vien formaliu pagrindu atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnis). Priimant sprendimą teismui nebuvo žinomos esminės bylos aplinkybės, kad N. Š. ilgą laiką gyveno su šeima kitu adresu, kad ji nebuvo patalpų nuomininkė ir N. Š. šeimos narė, o buvo tik formaliai deklaruota ginčo bute, kas neduoda pagrindo pripažinti, kad ji turėjo vykdyti finansines prievoles, kad ji iškeldintina iš buto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, nes ji nepašalino visų teismo nutartimi nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. CPK 369 straipsnyje nurodytas prašymo atnaujinti procesą turinys. Šiame straipsnyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Taip pat prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 111, 369 straipsniuose keliamų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatydamas atsakovei terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, nurodė pagrindinius argumentus, kodėl prašymas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Pirma, nėra aišku, kurią 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių dalį ginčija atsakovė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kokio dydžio žyminį mokestį atsakovė turi sumokėti. Antra, atsakovė prašydama iš dalies atleisti ją ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį. Trečia, atsakovė prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau nenurodė, kokia tiksliai yra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė ir nepateikė šios aplinkybės buvimą patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti pareiškimą, kad jis atitiktų CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus.
14. Apeliantės atstovė 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė į bylą banko sąskaitos išrašus bei pažymą iš VĮ „Regitra“, tačiau patikslinto pareiškimo (prašymo), atitinkančio CPK nustatytus reikalavimus, teismui nepateikė.
15. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-872-781/2019).
16. Apeliantės atstovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas iš ieškinio ir sprendimo už akių turinio turėjo suprasti, kurią sprendimo už akių dalį apeliantė ginčija, taip pat teismas savo iniciatyva galėjo nustatyti, kokia yra ginčo suma ir mokėtino žyminio mokesčio suma, kad priimant sprendimą už akių teismui nebuvo žinoma, jo apeliantė ginčo bute ilgą laiką negyvena.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl pareiškimo trūkumų nustatymo įstatymo nustatyta tvarka apskųsta nebuvo, todėl apeliantei, atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokato), turėjo būti žinoma, kad šalinant teismo nustatytus trūkumus, turi būti pašalinti visi teismo nutartyje nurodyti trūkumai, o ne pateikiami pavieniai dokumentai be jų esmę ir teisinę reikšmę pagrindžiančių paaiškinimų. Be to, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog atsakovė N. Š. turi pateikti patikslintą prašymą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokia tiksliai yra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galimą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo žinoma teismui, yra tai, jog atsakovės N. Š. faktinė gyvenamoji vieta skiriasi nuo jos deklaruotos gyvenamosios vietos. Kitaip tariant, apeliantė mano, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo nežinoma teismui, bet ne pačiai pareiškėjai, kaip tai numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Dėl šios priežasties teismas ir įpareigojo apeliantę patikslinti prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, tačiau, kaip minėta, apeliantė šio trūkumo nepašalino.
19. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje (pareiškime), nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį (pareiškimą) asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
20. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų, todėl teismas pagrįstai apeliantės pareiškimą laikė nepaduotu.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakeisti ar panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta apeliantei kelio ištaisius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su tokiu prašymu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.