Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. J. procesiniame dokumente nurodė, kad ji po motinos mirties gyveno su senele A. I. name Giedraičių g. 92, Vilniuje. Pareiškėja nurodė, kad ji po senelės A. I. mirties 2011 m. spalio 25 d. priėmė jos palikimą, nes moka mokesčius už senelei priklausančio namo dalį. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės mirties priėmė palikimą, nes siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po senelės mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti. Iš pareiškėjos E. J. pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra A. I. vaikaitė. Minėtą aplinkybę patvirtina teismui pateikti gimimo, santuokos liudijimai (b.l.10-14). Mirties liudijimas rodo, kad pareiškėjos motina L. J. (b.l.9) mirė 2009-05-03. Centrinės hipotekos įstaigos pažyma (b.l.60) rodo, kad po A. I. mirties 2011-10-25 (b.l.7) dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pagal įstatymą turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai – vaikai. D. L. J mirusi, A. I. sutuoktinis A. I. mirė 2006-03-06 (b.l.8), todėl pareiškėja E. J. paveldi kaip antros eilės įpėdinė. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.). Pareiškėja E. J., vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p., yra antros eilės įpėdinė. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą (b.l.16-18) nustatė, kad palikimą sudarė viena antroji gyvenamojo namo Giedraičių g. 92, Vilniuje, ūkinių pastatų, garažo, 294/609 dalis žemės sklypo Giedraičių g. 92, Vilniuje. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą (b.l.47-52) patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja E. J. priėmė palikimą, namų valdos dalį valdo ir rūpinasi kaip savu turtu, moka mokesčius.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5. 11 str. 1 d. 2 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai E. J. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 5.66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. spalio mėn. 25 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą vaikaitė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.