Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl neproporcingo prekių pristatymo termino pareiškėja paaiškina, kad Pirkimo sutarties projekto 9 punkte nustatyta sąlyga, jog Prekių pristatymo terminas – per 6 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. CPVA konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto laikymosi, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatė sąlygą, kuria dirbtinai sumažinta konkurencija ir nepateikė pagrindimo, dėl ko Pirkimo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nepagrindė, kad nustatytas 6 mėn. prekių tiekimo terminas buvo realus, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo proporcingas Pirkimu siekiamam tikslui.

Administracija su šiuo pažeidimu nesutinka dėl toliau nurodytų argumentų. Nurodo, jog, pirma, pasiūlymą dėl pirkimo pateikė du tiekėjai ir nė vienas iš pasiūlymų nebuvo atmestas, t. y. Administracija neteikė jokių privilegijų ir nediskriminavo tiekėjų, taip sudarydama sąlygas konkurencijai, ir užtikrindama, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tvirtina, kad konkurencija buvo užtikrinta, nes du tiekėjai pateikė pasiūlymus, jie abu buvo priimtini ir atitiko atrankos kriterijus. Be to, aplinkybę, kad konkurencija buvo užtikrinta, Sprendimo V dalyje konstatavo ir CPVA.

Pažymi, kad Administracija atliko rinkos dalyvių konsultacijas žodžiu, nes VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nurodytas tik vienas atvejis, kada reikalaujama konsultacijų pagrindimo raštu, t. y. jeigu, perkančiosios organizacijos nuomone, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių nepakanka norint užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymąsi, tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, ji privalo prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad jų išankstinės konsultacijos negalėjo pažeisti konkurencijos. Pareiškėja teigia, kad konsultacijas privaloma pagrįsti raštu tik atliekant tikrinimą, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, o ne prieš pradedant pirkimą, todėl ji nereikalavo raštiško autobusų gamintojų patvirtinimo dėl galimybės pagaminti ir pristatyti autobusus per šešis mėnesius. Pareiškėja telefonu konsultavosi su elektrinių autobusų gamintojų UAB „Vėjo projektai“, Dancer, UAB „Busnex“, UAB transporto firma „Transmitto“, UAB „Altas komercinis transportas“ ir kitų įmonių vadovais, kurių nuomone, pristatyti penkis elektrinius autobusus per 6 mėn. įmanoma, kadangi mažas užsakymo kiekis, autobusai nedideli, o jų gamybai reikalingos mažesnės laiko sąnaudos. Pareiškėja paaiškina, kad apklausė ir konsultavosi su keliais rinkos dalyviais, o tai, kad pristatymo terminas buvo realus, pagrindžia jame dalyvavusių tiekėjų skaičius, pasirašyta sutartis ir aplinkybė, jog elektriniai autobusai buvo pristatyti laiku.

Nors CPVA Sprendime nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT arba Tarnyba) yra paskelbusi informacinį pranešimą pirkimų vykdytojams, planuojantiems vykdyti naujų, neeksploatuotų transporto priemonių pirkimus, kuriame rašoma, kad „naujai skelbiamų konkursų dėl naujų, neeksploatuotų lengvųjų automobilių transporto priemonių, pirkimo dokumentų sąlygose transporto priemonių pristatymo terminai turėtų būti ne trumpesni nei 9–12 mėnesių, o kitoms naujoms, neeksploatuotoms transporto priemonėms pristatymo terminai gali būti dar ilgesni“, tačiau pareiškėja laiko tai tik informacinio pobūdžio pranešimu, kuris neturi jokios teisinės galios. Pažymi, kad Administracija dėl elektrinių autobusų įsigijimo termino konsultavosi ir su CPVA projektų vadovu K. S., kuris rekomendavo, kad, siekiant užtikrinti konkurenciją ir nediskriminavimo principo laikymąsi, prekių pristatymo terminas neturėtų būti mažesnis nei 6–7 mėn. po sutarties pasirašymo. Tačiau CPVA Sprendime nurodoma, kad Pirkimui nebuvo taikoma išankstinė patikra, todėl CPVA projektų vadovo pateikta rekomendacija nepaneigia įtarimo dėl pažeidimo. Administracija nekvestionuoja ir neginčija to, jog CPVA gali atlikti tiek išankstinę, tiek ir paskesniąją projekto įgyvendinimo patiktą, taip pat neginčija ir to, jog pateikta CPVA darbuotojo rekomendacija negali būti vertinama kaip privalomas reikalavimas ar nurodymas Projekto vykdytojui, tačiau atkreipia dėmesį, kad CPVA projektų vadovo viena iš pareigybės funkcijų – konsultuoti pareiškėjus ir projektų vykdytojus apie projektų ir paraiškų rengimo bei teikimo, projektų įgyvendinimo reikalavimus, todėl ji kreipėsi į jį ne kaip į fizinį asmenį, o kaip į atsakingos institucijos atsakingas pareigas užimantį asmenį, todėl ši rekomendacija buvo svarbi, priimant sprendimą dėl elektrinių autobusų pristatymo termino. Šiuo atveju Administracijos teisėti lūkesčiai nebuvo pateisinti, nes ji, kreipdamasi į CPVA, turėjo tikslą gauti kvalifikuotą konsultaciją, taip siekdama užkirsti kelią galimam pažeidimui bei užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą.

Pažymi, kad pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams, o Sprendime nenurodyta, kokiems tiekėjams buvo sudarytos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos. Šiuo atveju Administracijos parengti pirkimo dokumentai buvo tikslūs ir aiškūs, juose nustatytos vienodos sąlygos tiekėjams pateikti pasiūlymus, o CPVA, nepateikdama įrodymų, jog dėl pirkimo sąlygų netikslumo ar neaiškumo tiekėjai negalėjo pateikti pasiūlymų ir pirkimo sąlygų, nevertindama sistemiškai, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos.

Pareiškėja akcentuoja, kad vykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu, pirkime dalyvavo du tiekėjai, vienas iš tiekėjų buvo Latvijos Respublikos įmonė SIA „Electrify“, kuri pateikė ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, ir, nors vėliau atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, tačiau tai negali būti vertinama kaip konkurencijos neužtikrinimas. Be to, šis tiekėjas iš pirkimo pasitraukė ne pirkimo vykdymo pradžioje, o nustačius laimėtojų eilę ir tik pakvietus sudaryti pirkimo sutartį. Aplinkybę, kad pristatymo terminas buvo realus ir įgyvendinamas, patvirtina tai, jog visi autobusai pristatyti anksčiau sutartyje nustatyto termino. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš pirkime dalyvavusių tiekėjų pirkimo metu nepateikė paklausimų ar pretenzijų dėl per trumpo 6 mėn. prekių pristatymo termino.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo pareiškėja paaiškina, kad pagal Pirkimo sutarties nuostatus tiekėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pateikia sutarties įvykdymui užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantiją arba draudimo bendrovės draudimo liudijimą, arba piniginį užstatą pervestą į užsakovo sąskaitą, o užtikrinimo vertė – 5 proc. nuo sutarties 3 punkte nurodytos bendros prekių kainos su PVM.

Teigia, kad Administracija su AB „ALTAS komercinis transportas“ 2023 m. liepos 26 d. pasirašė Sutartį, kurios 19, 39–41 punktuose nustatytos sąlygos yra identiškos Pirkimo sutarties projekto atitinkamai 19, 39–41 punktų nuostatoms. Atkreipia dėmesį, kad CPVA Sprendime taip pat pažymėjo, jog Pirkimo sutarties projekto sąlygos identiškos pasirašytos sutarties sąlygoms. Tačiau Agentūra, prieštaraudama savo pačios pozicijai, konstatavo, kad pareiškėja, priėmusi neatitinkantį Pirkimo sąlygoms Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl, leisdama laimėtojui vykdyti sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Administracija su šiuo pažeidimu nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.

Teigia, kad sutartis turi būti vykdoma tik joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o Sutartyje sąlygų, dėl kurių ji negalėtų būti vykdoma, nėra. CPVA, plečiamai aiškindama sutarties sąlygas, t. y. kad Administracija, negavusi tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, privalėjo neleisti vykdyti sutarties, pažeidžia ne tik sutarties sąlygas, bet ir imperatyvias VPĮ nuostatas. Pažymi, kad VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino turi pateikti pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, t. y. nurodyti 2 reikalavimai: 1) sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą reikia pateikti per tam tikrą laiką; 2) pateikti pirkimo dokumentuose nustatytos draudimo rūšies dokumentą. Šiuo atveju tiek pirkimo sutarties projekto, tiek ir Sutarties 39 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pateikia sutarties įvykdymui užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantiją arba draudimo bendrovės draudimo liudijimą, arba piniginį užstatą pervestą į užsakovo sąskaitą, t. y. tiekėjas galėjo pateikti arba garantiją, arba draudimo bendrovės draudimo liudijimą, arba piniginį užstatą. Tiekėjas, kaip ir reikalaujama pirkimo dokumentuose, Administracijai pateikė draudimo bendrovės draudimo liudijimą ir šį dokumentą pateikė per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Tačiau CPVA vertino laidavimo draudimo raštą, kurio Administracija nereikalavo pateikti nei pirkimo dokumentuose, nei sutartyje, kadangi buvo reikalaujama pateikti garantiją, draudimo bendrovės liudijimą arba piniginį užstatą, todėl toks raštas negali būti vertinamas šio pažeidimo kontekste. Akcentuoja, kad, kaip ir reikalaujama pirkimo dokumentuose, tiekėjas pateikė draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą, kuriame garantijos (laidavimo) suma yra 76 220,93 Eur, t. y. 5 proc. nuo sutarties 3 punkte nurodytos bendros prekių kainos su PVM, o tai atitinka Sutarties 39 punkte nurodytą reikalavimą. Sutartyje taip pat nurodyta, kad, jei tiekėjas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį. Pareiškėja pažymi, kad Sutartis sudaryta 2023 m. liepos 26 d., tiekėjas Administracijai laidavimo draudimo liudijimą pateikė 2023 m. liepos 28 d., t. y. per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, taigi, Sutarties reikalavimas įvykdytas. Kadangi tiekėjas laiku pateikė pirkimo dokumentuose nustatytą dokumentą, Administracija neturėjo teisinio pagrindo neleisti jam vykdyti Sutarties.

Nors CPVA Sprendime nurodė, kad laimėtojui per Sutarties 39 punkte nustatytą terminą nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo Sutartis neįsigalioja, tačiau pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Sutartyje sąlygos dėl tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo nėra. Joje nurodyta vienintelė sąlyga – pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, kitu atveju, jei tiekėjas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį. Sutartyje taip pat nurodyta, kad jos įvykdymo užtikrinimas turi galioti 8 mėn. Šiuo atveju Sutartis sudaryta 2023 m. liepos 26 d., pateiktame laidavimo draudimo liudijime nurodyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galioja nuo 2023 m. liepos 28 d. 00.00 val. iki 2024 m. kovo 28 d. 24.00 val., t. y. 8 mėn. Nors CPVA vertino atlikimo laidavimo draudimo raštą, kurio Administracija nereikalavo pateikti, tačiau, jeigu jau vertinant šį dokumentą kaip priimtiną, su kuo pareiškėja nesutinka, pažymi, kad jame draudikas AB „Lietuvos draudimas“ besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo atlyginti naudos gavėjui, t. y. Administracijai, patirtų nuostolių dydį. Be to, šiame draudimo rašte nurodyta, kad naudos gavėjas, t. y. Administracija, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo. Draudimo rašte aiškiai nurodyta, kad jis galioja tik už sutartimi, o ne draudimo rašte, numatytų draudėjo įsipareigojimų įvykdymą. Sutartyje numatyti draudėjo (tiekėjo) įsipareigojimai yra šie: pristatyti kokybiškas prekes, atitinkančias keleivinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus; garantuoti, kad prekių kokybė visiškai atitinka gamintojo nurodytas specifikacijas, gamintojo šalyje nustatytus standartus, techninius reikalavimus bei Lietuvoje patvirtintus ir galiojančius standartus, turi visus leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus prekėms eksploatuoti; bendradarbiaujant su užsakovu ir užsakovo partneriu užregistruoti prekes VĮ Regitroje užsakovo partnerio vardu; suteikti prekėms garantinį aptarnavimą, kuris apima ir prekių transportavimą iki serviso ir atgal. Garantinio aptarnavimo laikotarpis detalizuojamas Sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“ 33 punkte. Garantinio aptarnavimo laikotarpio pradžia laikoma prekių perdavimo-priėmimo akto pasirašymo diena, o prekių garantinis aptarnavimas, priežiūra ir remontas bus atliekamas šios sutarties 1 priedo 33.3 punkte nurodytuose servisuose. Pareiškėja pažymi, kad kitokių draudėjo (tiekėjo) įsipareigojimų Sutartyje nėra ir, nors draudimo rašte paminėti kiti dalykai, tai neturi jokios įtakos sutarties įvykdymo užtikrinimui, nes laidavimo draudimo raštas galioja tik už sutartimi, o ne draudimo rašte numatytų draudėjo įsipareigojimų įvykdymą.

CPVA Sprendime pažymėjo, kad išduotas laidavimo draudimo rašto pakeitimas, praėjus 6 mėn. nuo Sutarties pasirašymo, kai Sutarties 39 punkte nustatyta, jog laimėtojas tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą turėjo pateikti per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai interpretuoja minėto punkto sąlygas, nes šiame sutarties punkte nėra žodžio „tinkamą“, o reikalavimas buvo pateikti garantiją, draudimo bendrovės draudimo liudijimą arba piniginį užstatą, o ne draudimo raštą ar jo pakeitimą.

Dėl konstatuoto VPĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimo pareiškėja paaiškina, kad Administracija, sudarydama pirkimo sutartį, joje nepakeitė laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos, prekių pristatymo termino ar kitų pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad Pirkimo sutarties sąlygos pateikiamos Pirkimo sutarties projekte. Pareiškėja akcentuoja, kad Sutartis yra identiška Pirkimo sutarties projektui, joje nebuvo pakeistas nė vienas sutarties projekto punktas, to neneigia ir CPVA. Be to, Sprendime nenurodyta, koks konkrečiai sudarytos sutarties punktas neatitinka Sutarties projekto, nors, konstatuodama pažeidimą, atsakovė turėjo jį pagrįsti konkrečiais įrodymais. Be to, Administracija nereikalavo, jog tiekėjai, teikdami pasiūlymus, kartu pateiktų ir sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ar draudimo liudijimo projektą.

Pareiškėja pastebi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pasisakiusi, jog dažnu atveju pakankama sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė yra sutartyje numatytos netesybos (baudos, delspinigiai), sutartyje nustačius galimybę priskaičiuotą baudų ir delspinigių sumą išskaičiuoti iš tiekėjui pagal sutartį mokėtinų sumų. Taigi, būtent tokia sąlyga numatyta Sutarties 33 punkte, t. y., kad už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą laiku arba netinkamą vykdymą, užsakovas gali prieš tai raštu įspėjęs tiekėją, išskaičiuoti 0,02 proc. (dvi šimtosios procento) dydžio delspinigių sumą nuo sutarties 3 punkte nurodytos bendros prekių kainos su PVM už kiekvieną uždelstą prekių pristatymo dieną iš tiekėjui mokėtinos sumos. Vertinant, kad draudimo raštas yra pirkimo sąlygas atitinkantis draudimo rūšies dokumentas, su kuo pareiškėja nesutinka, jame nurodytos papildomos sąlygos jokios žalos Administracijai nepadarė ir negalėjo padaryti, nes ji reikalavo tiekėjo pateikti ne tik sutarties įvykdymo užtikrinimą, bet ir sutartyje nustatė sąlygą dėl delspinigių skaičiavimo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Be to, Administracijai nereikėjo pasinaudoti draudimo liudijimu, nes prekės pristatytos laiku, tačiau Agentūra į šiuos argumentus neatsižvelgė.

Dėl finansinės korekcijos už neproporcingą prekių pristatymo terminą pažymi, kad CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), nuostatomis. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji tinkamai užtikrino konkurencijos lygį, tačiau Agentūra Sprendime konstatavo, jog reikalavimas prekes pristatyti per 6 mėn. nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, todėl šiam pažeidimui pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 259 850 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 125 985 Eur. Pareiškėja mano, kad konstatuodama šį pažeidimą atsakovė nėra nuosekli ir pati sau prieštarauja: „atsižvelgiant į tai, kad nors Pirkime buvo gauti du pasiūlymai, tačiau pirmas pasiūlymų eilėje buvęs dalyvis atsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį dėl šiame sprendime analizuotos tiekėjų konkurenciją ribojančios sąlygos, todėl Pirkime liko vienintelio Laimėtojo pasiūlymas, kuris atitiko Pirkimo sąlygas ir kuris sutiko pasirašyti Sutartį, CPVA sprendžia, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta minimali konkurencija Pirkime, tačiau vis tik negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą“. Tačiau CPVA patvirtino, kad vis tik ne vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą. Tuo atveju, jei vertinant, jog Administracija padarė pažeidimą, su kuo ji nesutinka, vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės), 2.1 lentelės 11 punkto nuostatomis, turėtų būti taikoma 5 proc., o ne 10 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjos nuomone, CPVA, taikydama 10 proc. finansinę korekciją ir nepagrįsdama šio dydžio, pažeidė Gairių 2.1 lentelės 11 punkto nuostatas.

Dėl finansinės korekcijos už sutarties įvykdymo užtikrinimo pažeidimą pareiškėja nurodo, kad CPVA jai pritaikė 25 proc. finansinę pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. nuo 1 259 850 Eur, o netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 314 962,50 Eur. Pareiškėja nesutinka, kad dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo turėtų būti taikoma analogija, atsižvelgiant į Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, nes nė vienas iš minėtame Gairių punkte aprašytų atvejų negali būti pritaikytas nagrinėjamu atveju. Administracija pabrėžia, kad pasiūlymų vertinimo metu ar pasirašant sutartį nė vienam konkurso dalyviui ji neleido pakeisti pateikto pasiūlymo, su dalyviais nevyko jokios derybos, t. y. pareiškėja nevykdė derybų procedūrų, ir tai nebuvo koncesijų atvejis. Dėl šių priežasčių mano, kad Gairių 2.2 lentelės 17 punktas šiuo atveju negali būti taikomas. Pažymi, kad tarptautinio pirkimo vykdymo procedūros iš esmės skiriasi nuo derybų procedūrų (dėl galutinės pirkimo kainos, pirkimo paskelbimo, pirkimo neskaidymo į dalis, paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų ir kt.), todėl vien tuo aspektu analogija negali būti taikoma. Taip pat pastebi, kad atsisakius pirmam pasiūlymų eilėje buvusiam dalyviui sudaryti sutartį, su antru eilėje dalyviu nebuvo deramasi, nes VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jokios derybų procedūros negali būti vykdomos.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas neatitinka aiškumo, pagrįstumo, teisėtumo reikalavimų, kadangi Agentūra pažeidė teisinio apibrėžtumo bei teisės viršenybės principus, neatsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir nepagrįsdama jo teisės aktais. Įvertinusi Sprendime nurodytą pažeidimą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėja mano, kad dėl jo negalėtų būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo visos patvirtintos projekto sumos, nes konstatuotas pažeidimas yra neteisingas ir neatitinkantis Gairių 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų. Be to, Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas 2-ame skirsnyje, kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju nagrinėti pažeidimą, taikant analogiją, neįmanoma, todėl ir korekcijos dydis nepagrįstas.

Paaiškina, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Elektriniai autobusai“. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2023 m. balandžio 16 d., TED („Tenders Electronic Daily“) skelbimas paskelbtas 2023 m. balandžio 14 d., Pirkimo Nr. 664607. Pirkimo objektas – elektriniai autobusai (5 vnt.), Pirkimo objektas į atskiras dalis neskaidytas. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 11 tiekėjų, pasiūlymą dėl Pirkimo pateikė 2 dalyviai: AB „ALTAS komercinis transportas“ ir SIA „Electrify“, atmestų pasiūlymų nebuvo. Pareiškėja, vadovaudamasi Pirkimo sąlygose nustatytais pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijais, laimėjusiu pripažino dalyvio SIA „Electrify“ pasiūlymą, tačiau 2023 m. liepos 11 d. SIA „Electrify“ informavo pareiškėją, kad atsiima savo pasiūlymą, nes negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų per nustatytus terminus. Taigi, laimėtoju pripažintas antroje vietoje esančio dalyvio UAB „ALTAS komercinis transportas“ (toliau – ir Laimėtojas) pasiūlymas, o 2023 m. liepos 26 d. su minėta bendrove pasirašyta Sutartis, kurios vertė – 1 524 418,50 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui ir susijusi su pažeidimu – 1 259 850 Eur.

Atsakovė pažymi, kad Pirkimui taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., nuostatos. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 7 d. per CVP IS pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, o Agentūra, įvertinusi Pirkimo objekto techninę specifikaciją, prekių kiekius ir nustatytą prekių pristatymo terminą, įtarė, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas prekių pristatymo terminas yra galimai neproporcingas Pirkimo objektui, dėl to galimai dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija ir tokiais savo veiksmais pareiškėja galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Taip pat CPVA nustatė, kad Laimėtojas pateikė Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o pareiškėja tokį Sutarties įvykdymo užtikrinimą priėmė kaip tinkamą ir tokiais veiksmais galimai pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Tokiu būdu vykdant Pirkimą galimai buvo pažeistos VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo, lygiateisiškumo principai. Kadangi Sutartis yra įgyvendinta, vadovaujantis PAFT 298 punkto nuostatomis, tokie pažeidimai negalėjo būti ištaisyti, todėl Projekte užregistruotas 2024 m. vasario 21 d. įtarimas apie pažeidimą Nr. IT03 (toliau – ir Įtarimas) ir pradėtas jo tyrimas. CPVA per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – ir SFMIS2014) 2024 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. 1 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, o Įtarimui pasitvirtinus, CPVA nustatė Įtarime nurodytus pažeidimus ir priėmė Sprendimą.

Paaiškina, kad Sprendimu CPVA konstatavo, kad: 1) pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatė sąlygą, kuria buvo dirbtinai sumažinta tiekėjų konkurencija, ir nepateikė pagrindimo, kodėl Pirkimo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nepagrindė, kad nustatytas 6 mėn. prekių tiekimo terminas buvo realus, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo proporcingas Pirkimu siekiamam tikslui; 2) pareiškėja, priėmusi neatitinkantį Pirkimo sąlygoms Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl, leisdama Laimėtojui vykdyti Sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 3 dalies nuostatą. Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, dėl tiekėjų konkurenciją ribojančios Pirkimo sąlygos (neproporcingo elektrinių autobusų pristatymo termino nustatymo), pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 259 850 Eur, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 125 985 Eur. Vadovaujantis Gairių 1.1 papunkčiu, dėl Laimėtojo pateikto Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų neatitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 259 850 Eur, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 314 962,50 Eur. Remiantis PAFT 7 priedo 11 punktu nuspręsta taikyti didžiausią finansinės pataisos normą – 25 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 259 850 Eur, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 314 962,50 Eur.

Dėl elektrinių autobusų pristatymo termino nurodo, kad VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje pateikta viešojo pirkimo dokumentų sąvoka, į kurią įeina ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Pagal VPĮ nuostatas laikoma, kad konkurencija dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Atliekant pažeidimo tyrimą, nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje buvo numatyta, jog „Pirkimo objektas – elektriniai autobusai (5 vnt.)“ (toliau – ir Prekės). Pirkimo sąlygų 2.4 papunktyje nustatyta, kad „Prekėms taikomi techniniai reikalavimai, prekių pristatymo terminai bei kitos sąlygos nurodytos techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų 3 priedas) ir sutarties projekte (konkurso sąlygų 4 priedas)“ (toliau – ir Pirkimo sutarties projektas). Pirkimo sutarties projekto 1 punkte nustatyta, kad „Pirkimo objektas – 5 (penki) nauji (neeksploatuoti), žemagrindžiai vienaaukščiai, elektriniai, miesto tipo (M2 CV arba M2 CA arba M2 CE arba M3 CE klasės) autobusai (toliau – prekės) pagal pridedamą techninę specifikaciją (sutarties 1 priedas), kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis.“ Pirkimo sutarties projekto 9 punkte nustatyta sąlyga: „Prekių pristatymo terminas: per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos“. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo vykdymo faktines aplinkybes, Administracijos paaiškinimus, sprendė, kad pareiškėja Pirkimo dokumentuose nustatė sąlygą (Pirkimo sutarties projekto 9 punktas), kuria dirbtinai sumažino konkurenciją ir nepateikė pagrindimo, kodėl Pirkimo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nepagrindė, kad nustatytas 6 mėn. prekių tiekimo terminas buvo realus, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo proporcingas (būtinas) Pirkimu siekiamam tikslui. Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskelbusi informacinį pranešimą pirkimų vykdytojams, planuojantiems vykdyti naujų, neeksploatuotų transporto priemonių pirkimus, kuriame atkreipė pirkimo vykdytojų dėmesį į pirkimo dokumentuose nustatomus transporto priemonių pristatymo terminus: „Tarnyba pažymi, kad prevenciniais tikslais Tarnyba 2021 m. vykdė naujai skelbiamų transporto priemonių pirkimų stebėseną bei pirkimo dokumentų prevencinę peržiūrą. Per 6 mėn. laikotarpį prevencine tvarka buvo peržiūrėti 208 transporto priemonių pirkimų dokumentai, pirkimo vykdytojams pateiktos 35 rekomendacijos dėl pirkimo dokumentų nuostatų (dėl per trumpų ir nepagrįstų prekių pristatymo terminų, techninės specifikacijos reikalavimų ir kitų pirkimo sąlygų). Lietuvos autoverslininkų asociacija (toliau – LAA) 2022 m. vasario 2 d. raštu pateikė informaciją Tarnybai apie naujų automobilių gamybos pramonėje išliekančią sudėtingą situaciją. LAA rašte pažymėjo, kad esant dabartinei situacijai, daugelyje gamyklų, dėl įvairių dalių tiekimo grandinių sutrikimų, buvo sustabdyti gamybos procesai, rinkoje trūksta svarbių elektronikos komponentų, tokių kaip puslaidininkiai. Automobilių gamyba yra pradedama, tačiau gamybos procesų eigoje sustabdoma dėl komplektuojančių detalių trūkumo. Dėl šių aplinkybių labai prailgėja automobilių gamybos ir tiekimo terminai, todėl tiekėjams yra sudėtinga savalaikiai pristatyti jau užsakytus automobilis ar garantuoti ligšiolinį tiekimo terminą. Atsižvelgiant į tai, naujai skelbiamų konkursų dėl naujų, neeksploatuotų lengvųjų automobilių transporto priemonių, pirkimo dokumentų sąlygose transporto priemonių pristatymo terminai turėtų būti ne trumpesni nei 9–12 mėnesių, o kitoms naujoms, neeksploatuotoms transporto priemonėms pristatymo terminai gali būti dar ilgesni“.

CPVA Sprendime neteigia, kad minėtas VPT viešai paskelbtas metodinis informacinis pranešimas yra privalomai taikomas nurodymas ar reikalavimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal VPĮ 95 straipsnio nuostatas VPT kompetencijai priskirta VPĮ pažeidimų prevencija, taip pat metodinės pagalbos teikimas, rekomendacijų ir gairių VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų atlikimo klausimais rengimas, perkančiųjų organizacijų mokymas ir jų mokymų organizavimas, neatlygintinas perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų VPĮ taikymo klausimais konsultavimas. Taigi, VPT yra ta ekspertinė institucija, kuriai suteikta teisė teikti įvairias metodines rekomendacijas perkančiosioms organizacijos. Minėtas VPT informacinis pranešimas parengtas, atsižvelgiant į transporto priemonių rinkoje susidariusią situaciją, atlikus išsamią transporto priemonių gamybos ir tiekimo problematikos analizę bei atsižvelgiant į Lietuvos autoverslininkų asociacijos kompetentingą nuomonę dėl automobilių ir kitų transporto priemonių realių tiekimo terminų. VPT atkreipė perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad dėl objektyvių priežasčių transporto priemonių gamybos ir tiekimo terminai dėl sutrikusios detalių logistikos yra pailgėję, todėl kiekvienu atveju perkančioji organizacija turi įvertinti šias aplinkybes ir nustatyti realų transporto priemonių pristatymo terminą, rekomenduojant, kad šis terminas neturėtų būti trumpesnis nei 9–12 mėn. lengvųjų automobilių įsigijimui, o kitokioms transporto priemonėms (kaip šiuo atveju elektriniams autobusams) šis terminas turėtų būti dar ilgesnis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas 6 mėn. elektrinių autobusų pristatymo terminas buvo būtinas Pirkimo tikslui pasiekti ir realus. Sudarydamas Sutartį su pareiškėja, Laimėtojas prisiėmė įsipareigojimą pristatyti prekes Sutartyje nustatytais terminais, todėl atitinkamai šiuos įsipareigojimus vykdė, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog prekių pristatymo terminas buvo pakankamas ir nebuvo per trumpas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad konsultavosi su potencialiais elektrinių autobusų tiekėjais, taip pat, kad situacija rinkoje Pirkimo vykdymo metu buvo pasikeitusi. Priešingai, CPVA Pirkimo patikros metu savo iniciatyva atliktas rinkos tyrimas patvirtina, kad rinkoje vis dar išlieka įtempta situacija dėl sutrikusių įvairių detalių tiekimo grandinių, dėl to yra pailgėję transporto priemonių gamybos ir tiekimo terminai. Siekiant įsitikinti, ar pagrįstai pareiškėja nustatė 6 mėn. elektrinių autobusų pristatymo terminą, buvo kreiptasi į 4 potencialius tiekėjus: UAB „Vėjo projektai“ („Dancerbus“ atstovas), UAB „Busnex“ (gamintojas), UAB „Transmitto“, UAB „Saločiai ir partneriai“ (gamintojo „Isuzu“ atstovas), kartu pateikiant techninę specifikaciją. Atsakymo nepateikė tik UAB „Transmitto“, o kiti tiekėjai nurodė, kad tokias prekes galėtų patiekti per 9–12 mėn.: UAB „Busnex“ nurodė 9–10 mėn. pristatymo terminą; UAB „Vėjo projektai“ („Dancerbus“ atstovas) nurodė, kad jų autobusai neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto autobuso ilgio (reikalaujamas autobuso ilgis < 9,60 m, „Dancerbus“ gaminamo autobuso ilgis yra 12,1 m), taip pat nurodė, kad siekiant pagaminti panašius autobusus, neatsižvelgiant į ilgio reikalavimus, terminas būtų iki 9 mėn. po sutarties pasirašymo; UAB „Saločiai ir partneriai“ (gamintojo „Isuzu“ atstovas) nurodė 12 mėn. pristatymo terminą su galimybe pratęsti terminą 30 dienų, papildomai atkreipdama dėmesį, kad termino pratęsimas susijęs su neaiškia geopolitine situacija ar kitomis nenumatytomis aplinkybėmis. Be to, aplinkybė, kad pirmas pasiūlymų eilėje buvęs dalyvis SIA „Electrify“, kuris pripažintas laimėjusiu Pirkime, atsiėmė savo pasiūlymą ir atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, nes (kalba netaisyta): „<...> dėl medžiagų tiekėjo pranešimo pratęsti medžiagų pristatymo terminą, dėl to negalėsime įvykdyti sutartinių įsipareigojimų per nurodytus sutartyje nustatytus terminus“, leidžia suprasti apie pernelyg trumpą Pirkimo dokumentuose nustatytą elektrinių autobusų pristatymo terminą. Atsakovė pažymi, kad nėra svarbu, kokiame pirkimo procedūros etape tiekėjas pasitraukia iš pirkimo, kadangi svarbios pačios pasitraukimo priežastys.

Nors pareiškėja remiasi CPVA darbuotojo K. S. konsultacija, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal PAFT 464 punktą pareiškėja, o ne įgyvendinančioji institucija, atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, pareiškėja su Agentūra 2019 m. rugsėjo 13 d. yra sudariusi sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-518-11-0003 „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-R-518-11-0003 „Nekenksmingų aplinkai viešojo transporto priemonių įsigijimas Alytaus mieste“, kurios 2.2 papunktyje nustatyta, kad šalys susitaria, jog PAFT ir vėlesni jų pakeitimai yra Sutarties sąlygos. Taigi, pareiškėjai buvo žinoma ir ji sutiko, kad, vykdydama Pirkimą, laikysis PAFT ir VPĮ nuostatų. Teigia, kad pareiškėja, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdama pasinaudoti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansavimu, pati, vadovaudamasi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigota pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Be to, pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, yra laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant ir prižiūrint viešuosius pirkimus. Nurodo, kad pareiškėja elektroniniu laišku kreipėsi į CPVA darbuotoją K. S. su klausimu dėl Pirkimo dokumentų išankstinės patikros (kalba netaisyta): “<...> ar turėsime siųsti išankstinei patikrai CPVA? Ar galime iš karto skelbti pirkimą CVP IS?“. CPVA darbuotojas K. S. elektroniniu paštu pateiktame atsakyme nurodė, kad Pirkimo dokumentų iš anksto derinti nereikia, papildomai akcentavo, kad siekiant užtikrinti konkurenciją ir nediskriminavimo principo laikymąsi prekių pristatymo terminas neturėtų būti mažesnis nei 6–7 mėnesiai po sutarties pasirašymo. Taigi, nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų išankstinė patikra nebuvo atliekama, o pateikta CPVA darbuotojo rekomendacija negali būti vertinama kaip privalomas reikalavimas ar konkretus nurodymas Projekto vykdytojui, kadangi tai tėra siekis atkreipti dėmesį į prekių pristatymo termino svarbą. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų atlikta išankstinė Pirkimo patikra, tai neeliminuotų Projekto vykdytojo pareigos laikytis VPĮ nuostatų. Atsakovė pažymi, kad galimas pažeidimas gali būti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi pirkimai ir kiti Projekto vykdytojo projekto įgyvendinimo metu atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinančios institucijos ir pripažinti galimai tinkamais, todėl nesvarbu, kokio tikrinimo metu įtartas pažeidimas, jis privalo būti nustatytas ir ištaisytas. Dėl šios priežasties pareiškėja negali turėti lūkesčių, jog, jeigu VPĮ pažeidimas de facto yra padarytas, jis nebūtų nustatytas vien tik dėl tos priežasties, kad buvo atlikta išankstinė Pirkimo patikra ar rengiant Pirkimo dokumentus buvo atsižvelgta į CPVA darbuotojo rekomendaciją. Atsakovė atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, jog šia teise jie nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėja, nustatydama 6 mėn. elektrinių autobusų pristatymo terminą, nepaneigė išvados, jog tokiais veiksmais ji apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto laikymosi.

Dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo CPVA pažymi, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Akcentuoja, kad tai yra imperatyvus įpareigojimas, taigi perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne, tačiau toks VPĮ įpareigojimas nėra savitikslis. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonė, kurią privalo nustatyti perkančioji organizacija tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešojo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėtą jos nutraukimo atvejį. Be to, VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai reikalauti, kad sutartis būtų užtikrinta jai priimtina prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Pirkimo sąlygų 16.2 papunktyje nustatyta, kad Pirkimo sutarties sąlygos pateikiamos Pirkimo sutarties projekte, kurio 19 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja tik tiekėjui pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir galioja, kol šalys sutaria ją nutraukti arba kol sutarties galiojimas pasibaigia (visiškai įvykdomi šalių įsipareigojimai), nutraukiama įstatymu ar šioje sutartyje nustatytais atvejais, bet ne ilgiau kaip 15 mėn. CPVA teigia, kad Pirkimo dokumentuose ne tik aiškiai nustatytas Pirkimą laimėjusio dalyvio įpareigojimas perkančiajai organizacijai pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, bet ir buvo nustatyti konkretūs reikalavimai užtikrinimui, o vienas iš galimų užtikrinimo būdų buvo laidavimo draudimas. Be to, Administracija nustatė šias Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui būtinas sąlygas: 1) Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 procentai nuo bendros prekių kainos su PVM; 2) Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminas – 8 mėnesiai; 3) Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas; 4) Užtikrinimo apimtis – netesybos ir Perkančiosios organizacijos nuostoliai, atsiradę dėl tiekėjo netinkamo įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį vykdymo ar dėl to, kad tiekėjas apskritai neįvykdė Pirkimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju Laimėtojas Sutarties įvykdymo užtikrinimui pateikė 2023 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikas) išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 915512917 (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas), kuriame nurodyta, kad „Šis laidavimo draudimo raštas yra išduodamas ir vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-14)“. AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo taisyklių Nr. 0658 (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. sausio 4 d.), patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 174 (toliau – ir Laidavimo draudimo taisyklės), 4 punkte numatyta, kad „Draudimo objektu yra laikomi turtiniai interesai, susiję su Draudėjo atsakomybe dėl Sutarties prievolių, už kurias Draudikas laidavo laidavimo draudimo rašte, neįvykdymo/netinkamo įvykdymo.“, o 6 punkte nurodyta, kad „Draudimo objektas, pagal atlikimo, išankstinio apmokėjimo ar garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį, yra Draudėjo prievolė tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus naudos gavėjui, įvardintus atitinkamame laidavimo rašte pagal sudarytą Sutartį su naudos gavėju“. Atsakovė nurodo, kad sisteminis Laidavimo draudimo taisyklių nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog laidavimo draudimo liudijimas ir laidavimo draudimo raštas yra draudimo sutartį sudarantys dokumentai, tačiau jie ne tik skiriasi savo turiniu, bet ir sukelia skirtingas teisines pasekmes draudimo sutarties šalims, pavyzdžiui, laidavimo draudimo liudijimu yra tik patvirtinamas draudimo sutarties sudarymo faktas, o laidavimo draudimo raštu draudikas įsipareigoja naudos gavėjui atlyginti pastarojo patirtus nuostolius laidavimo draudimo rašte nurodytomis sąlygomis. Laidavimo draudimo raštas garantuoja naudos gavėjui jo teisę į draudimo išmoką, jeigu įvykis atitinka draudimo sutarties sąlygas, o laidavimo draudimo liudijimu naudos gavėjas tokios teisės neįgyja. Taigi, laidavimo draudimo liudijimas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, įrodančiu, jog tarp draudėjo ir naudos gavėjo sudaryta sutartis yra užtikrinta, kadangi jame nėra nurodomas nei draudimo objektas, nei draudžiamos rizikos ir jų apimtis, nei draudiko įsipareigojimas naudos gavėjui (laidavimo draudimo liudijime nurodomas tik draudimo laikotarpis). Be to, pareiškėja, grįsdamas tinkamą Sutarties vykdymą, CPVA pateikė Laidavimo draudimo raštą, o Pirkimo patikros metu taip pat pateikė Laidavimo draudimo rašto pakeitimą. Tai įrodo, kad Administracija, vykdydama Sutartį ir teikdama CPVA paaiškinimus, tinkamai suprato Pirkimo sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 39 punkto sąlygos turinį, o teiginiai, jog pareiškėja vertino ne Laidavimo draudimo raštą, o Laimėtojo pateiktą laidavimo draudimo liudijimą, yra tik gynybinė pareiškėjos pozicija. Minėtame Laimėtojo pateiktame laidavimo draudimo liudijime nėra numatytos visos Sutarties įvykdymo užtikrinimui reikalaujamos sąlygos (pavyzdžiui, draudiko įsipareigojimas atlyginti netesybas ir pareiškėjos nuostolius, atsiradusius dėl tiekėjo netinkamo įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį vykdymo, ar dėl to, kad tiekėjas apskritai neįvykdė Pirkimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų), kita vertus, tokiu atveju turėtų būti vertinama, kad Laimėtojas apskritai neužtikrino Sutarties įvykdymo, kadangi laidavimo draudimo liudijimu nėra garantuojama naudos gavėjo, t. y. pareiškėjos, teisė į draudimo išmoką, ir juo nėra užtikrinami pareiškėjos interesai tuo atveju, jeigu Laimėtojas neįvykdys Sutarties ar Sutartį vykdys netinkamai.

CPVA, įvertinusi Laidavimo draudimo rašto turinį, nustatė, kad jis neatitinka visų Pirkimo dokumentuose Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui nustatytų būtinųjų sąlygų: 1) Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal Sutartį pristatytų prekių sumai, o Pirkimo sutarties projekto ir Sutarties 39 bei 41 punktuose aiškiai nustatyta, jog Sutartis turi būti užtikrinta ne mažesne kaip 5 proc. nuo bendros prekių kainos su PVM suma ir užtikrinimas turi galioti 8 mėnesius. Pareiškėja nustatė reikalavimą, kad būsima Pirkimo sutartis per nurodytą laikotarpį būtų užtikrinta konkrečiu nekintančiu dydžiu, tačiau nenumatė, jog užtikrinimo vertė bus mažinama proporcingai tiekėjo (laimėtojo) pagal Pirkimo sutartį pristatytų prekių sumai; 2) Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad draudimo apsauga pagal šį laidavimo draudimo raštą negalioja netesyboms (delspinigiams, baudoms), priskaičiuotoms pagal Sutartį, o Projekto sutarties ir Sutarties 41 punkte pareiškėja nustatė konkretų reikalavimą, jog Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu būtų garantuojama atlyginti ne tik nuostolius, atsiradusius dėl to, kad tiekėjas neįvykdė sutarties įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai, bet ir netesybas (baudas ir delspinigius).

Pažymi, kad Pirkimo patikros metu Administracija 2024 m. sausio 25 d. el. paštu Agentūrai pateikė Laidavimo draudimo rašto pakeitimą, kuriame nebeliko pirmiau nurodytų draudiko atsakomybę ribojančių nuostatų. Taip pat jame numatyta, kad Laidavimo draudimo rašto pakeitimas galioja nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2024 m. kovo 28 d., t. y. draudimo apsauga apėmė reikalaujamą laikotarpį. Agentūra sprendė, kad šis Laidavimo draudimo rašto pakeitimas nėra tinkamas dokumentas, kadangi jis pasirašytas jau po to, kai Sutartis buvo pilnai įvykdyta. Nors pačiame Laidavimo draudimo rašto pakeitime nurodyta, kad jo išdavimo data yra 2023 m. liepos 28 d., tačiau, įvertinus parašo metaduomenis, nustatyta, jog dokumentas pasirašytas 2024 m. sausio 24 d. Tai reiškia, kad Laidavimo draudimo rašto pakeitimas išduotas praėjus 6 mėn. nuo Sutarties pasirašymo, nors pagal Sutarties 39 punktą laimėtojas tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą turėjo pateikti per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. CPVA vertino, kad Laidavimo draudimo rašto pakeitimas nebėra teisiškai reikšmingas, nes iki Laidavimo draudimo rašto pakeitimo pateikimo Sutarties šalių prievolės faktiškai jau buvo pilnai įvykdytos, t. y. prekių perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2023 m. gruodžio 14 d., už prekes atsiskaityta 2023 m. gruodžio 28 d., taigi toks Laidavimo draudimo rašto pakeitimas draudiko išduotas žinant, kad juo nebus pasinaudota. Nors Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo numatyta sąlyga, įpareigojanti Laimėtoją pateikti tinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, CPVA vertinimu, faktiškai ši sąlyga nebuvo įvykdyta.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 41 punkte aiškiai nustatytas reikalavimas, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas apimtų ne tik pareiškėjos nuostolius dėl Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bet ir netesybas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti užtikrinta keliomis užtikrinimo priemonėmis, todėl visos kitos papildomos Sutartyje numatytos prievolių įvykdymą užtikrinančios priemonės, įskaitant Sutarties 33 punkte nustatytus delspinigius, nepaneigia ir / ar nepakeičia ir / ar nepanaikina Pirkimo sutarties projekto ir Sutarties 41 punkto nuostatos. Šios sąlygos taip pat nepanaikina Administracijos nurodyta aplinkybė, jog jai nereikėjo pasinaudoti draudimo liudijimu, nes prekės buvo pristatytos laiku. Toks pareiškėjos ydingas situacijos aiškinimas reikštų, kad pirkimo sąlygų keitimas sudarant viešojo pirkimo sutartį visais atvejais galėtų būti pateisinamas, jeigu rezultate perkančioji organizacija pasiekia savo tikslus ar nukrypimai nuo paskelbtų pirkimo sąlygų nesukelia perkančiajai organizacijai neigiamų padarinių. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja imperatyvioms viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ir pažeidžia kitų potencialių tiekėjų ar / ir pirkimo dalyvių teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja, priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodama savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui – Laimėtojui – sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis nei buvo viešai skelbiama. CPVA nuomone, potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus viešai paskelbtus reikalavimus, įskaitant ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertę, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai ir pan. Taigi, Administracija, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame. Agentūra daro išvadą, kad konkrečiai apibrėžtos Pirkimo sąlygos, t. y. Pirkimo sutarties projekto 39 ir 41 punktai, negalėjo būti keičiamos.

Pirma, pareiškėja pažeidė nacionalinį reguliavimą dėl viešųjų pirkimų vykdymo, kuris buvo taikomas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Projektą, t. y. pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto laikymosi, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatė sąlygą, kuria buvo dirbtinai sumažinta konkurencija ir nepateikė pagrindimo, kodėl Pirkimo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nepagrindė, kad nustatytas 6 mėn. elektrinių autobusų tiekimo terminas buvo realus, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo proporcingas Pirkimu siekiamam tikslui. Taip pat Administracija, priėmusi neatitinkantį Pirkimo sąlygų Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl, leisdama Laimėtojui vykdyti Sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 3 dalies nuostatą. Pareiškėja pažeidė Pirkimo metu galiojusį VPĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva, t. y. ES teisės aktas.

Antra, pareiškėja nustatė tiekėjų konkurenciją ribojančią Pirkimo sąlygą (per trumpą elektrinių autobusų pristatymo terminą) ir, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, keliamų Sutarties įvykdymo užtikrinimui bei Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas.

Trečia, pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui. CPVA pažymi, kad nustačius pažeidimą finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Nagrinėjamų pažeidimų atveju, kurie laikytini pažeidžiančiais PAFT nuostatas, esant aptartiems pareiškėjos padarytiems pažeidimams ir Administracijai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiais pažeidimais, padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Akcentuoja, kad valstybės narės, šiuo atveju – Lietuvos Respublika, gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Reglamentas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.

Ketvirta, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose, o šiuo atveju finansinė korekcija buvo taikoma vadovaujantis Gairėmis, o remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Gairėse pateikiamas nebaigtinis galimų pažeidimų sąrašas, nes, nustačius kitus nei Gairėse nurodyti pažeidimai, jie turėtų būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis ir, atsižvelgiant į tai, parenkamos bei taikomos finansinės korekcijos.

Dėl finansinės korekcijos Sprendimo dalyje dėl neproporcingo elektrinių autobusų pristatymo termino nustatymo nurodo, kad pareiškėjos pažeidimas atitinka Gairių 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 11 punktą. CPV, atsižvelgdama į tai, kad Administracija Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingą prekių pristatymo terminą, t. y. nustatė tokią Pirkimo sąlygą, kuri apribojo ekonominės veiklos vykdytojų (tiekėjų) galimybes dalyvauti Pirkime, sprendė, kad šis pažeidimas atitinka Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad, nors Pirkime buvo gauti du pasiūlymai, tačiau pirmas pasiūlymų eilėje buvęs dalyvis atsiėmė pasiūlymą ir atsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį dėl tiekėjų konkurenciją ribojančios sąlygos, todėl Pirkime likus vieninteliam Laimėtojo pasiūlymui minimali konkurencija nebuvo užtikrinta. Dėl šių priežasčių CPVA vertino, kad pagrindo taikyti 5 procentų finansinę pataisos normą nebuvo. CPVA taip pat sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ir didžiausią 25 proc. pataisos normą, kadangi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad rinkoje egzistuoja tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuris galėjo išpildyti ginčijamą Pirkimo sąlygą ir pateikti pasiūlymą. CPVA sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma 10 proc. finansinės pataisos norma.

Dėl netinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri tokiam pažeidimui yra vienintelė, kurią galima taikyti, t. y. kitokių pataisos normų už tokį pažeidimą nėra numatyta. Suderėjus kitas sutarties vykdymo kriterijų sąlygas potencialūs tiekėjai ir dalyviai apie jas nežinojo, tačiau tokiais teisės pažeidimais siekiama apriboti konkurenciją išimtinai neišviešintų sutarties sudarymo kriterijų lygmeniu, taigi, svarbus ne tik pats privilegijuotų sąlygų nutylėjimas, bet ir jų negatyvus poveikis konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant kitų rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti lengvesnėmis sąlygomis tame pačiame pirkime.

Nustačius abiem pažeidimo atvejais taikytinas pataisos normas buvo vadovaujamasi PAFT 7 priedo 11 punktu, taip pat Gairių 1.4 punktu, todėl pritaikyta galutinė 25 proc. finansinės pataisos norma.

Pareiškėja apie nustatytą pažeidimą Projekte ir priimtą Sprendimą informuota per SFMIS2014 CPVA 2024 m. gegužės 7 d. pranešimu.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, todėl prašo teismo jį panaikinti.

Įvertinus pareiškėjos ir Agentūros darbuotojo K. S. elektroninį susirašinėjimą, matyti, jog pareiškėja teikė užklausą dėl išankstinio pirkimo procedūrų vertinimo, o minėtas darbuotojas patarė pareiškėjai prekių pristatymo terminą nurodyti ne mažesnį nei 6–7 mėn. po sutarties pasirašymo. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja, net ir gavusi tokią konsultaciją, pasirinko mažesnį iš galimo rinktis termino – 6 mėn.

CPVA Sprendime nurodė, jog VPT yra paskelbusi informacinį pranešimą pirkimų vykdytojams, planuojantiems vykdyti naujų, neeksploatuotų transporto priemonių pirkimus, atkreipdama dėmesį į pirkimo dokumentuose nustatomus transporto priemonių pristatymo terminus. Lietuvos autoverslininkų asociacija 2022 m. vasario 2 d. raštu pateikė informaciją Tarnybai apie naujų automobilių gamybos pramonėje išliekančią sudėtingą situaciją, t. y. jog daugelyje gamyklų dėl įvairių dalių tiekimo grandinių sutrikimų buvo sustabdyti gamybos procesai, rinkoje trūksta svarbių elektronikos komponentų, tokių kaip puslaidininkiai. Pažymėjo, kad automobilių gamyba yra pradedama, tačiau gamybos procesų eigoje sustabdoma dėl komplektuojančių detalių trūkumo, o dėl šių aplinkybių labai prailgėja automobilių gamybos ir tiekimo terminai, todėl tiekėjams sudėtinga savalaikiai pristatyti jau užsakytus automobilius ar garantuoti tiekimo terminą. Dėl šių priežasčių Tarnyba siūlė pirkimo dokumentų sąlygose transporto priemonių pristatymo terminus nurodyti ne trumpesnius nei 9–12 mėn., o naujoms, neeksploatuotoms transporto priemonėms pristatymo terminai gali būti dar ilgesni.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji nevertino VPT oficialiai pateiktos rekomendacijos nustatyti terminą 9–12 mėn., nors šie siūlymai suformuluoti dar iki Pirkimo paskelbimo, t. y. rekomendacija paviešinta 2022 metais. Pareiškėja nurodė, kad ji telefonu konsultavosi su elektrinių autobusų gamintojais UAB „Vėjo projektai“, Dancer, UAB „Busnex“, UAB „Transmitto“, UAB „Altas komercinis transportas“ ir kt., kurie nurodė, jog pristatyti 5 vnt. elektrinių autobusų per šešis mėnesius įmanoma, tačiau Administracija šių savo aplinkybių niekaip nepagrindė, nors CPVA prašė jos pateikti tokią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad pati Agentūra kreipėsi į 4 potencialius tiekėjus UAB „Vėjo projektai“ („Dancerbus“ atstovas), UAB „Busnex“ (gamintojas), UAB „Transmitto“, UAB „Saločiai ir partneriai“ (gamintojo „Isuzu“ atstovas), iš kurių atsakymo nepateikė vienas tiekėjas – UAB „Transmitto“, tačiau visi kiti nurodė, jog tokias prekes galėtų patiekti per 9–12 mėn. (UAB „Busnex“ nurodė 9–10 mėn. pristatymo terminą; UAB „Vėjo projektai“ („Dancerbus“ atstovas) nurodė, kad jų autobusai neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto autobuso ilgio (reikalaujamas autobuso ilgis < 9,60 m, „Dancerbus“ gaminamo autobuso ilgis yra 12,1 m), tačiau gaminant panašius autobusus terminas būtų iki 9 mėn. po sutarties pasirašymo; UAB „Saločiai ir partneriai“ (gamintojo „Isuzu“ atstovas) nurodė 12 mėn. pristatymo terminą su galimybe pratęsti terminą 30 dienų, papildomai atkreipdama dėmesį, kad termino pratęsimas susijęs su neaiškia geopolitine situacija ar kitomis nenumatytomis aplinkybėmis).

PAFT (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. spalio 30 d.) 464 punkte įtvirtinta, kad, kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą būtent pareiškėja yra atsakinga už Pirkimo procedūras ir jos metu įvykusius pažeidimus. Pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja viešuosius pirkimus vykdo ne vienerius metus, be to, dažnai teikia paraiškas finansavimui gauti, todėl prieš sudarydama Sutartį turėjo įvertinti visas galimas rizikas.

Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylos duomenimis, pačiu Pirkimu buvo susidomėję 11 tiekėjų, tačiau pasiūlymus pateikė tik 2 dalyviai. Pirmasis dalyvis SIA „Electrify“, kuris buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą, atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, kadangi dėl medžiagų tiekėjo pranešimo pratęsti medžiagų pristatymo terminą nebūtų spėjęs įvykdyti sutartinių įsipareigojimų per nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien ši aplinkybė suponavo išvadą, kad pareiškėjos nustatytas 6 mėnesių terminas yra neproporcingas ir per trumpas, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, rinkos svyravimus, medžiagų tiekimo sutrikimus ir pan. Kitu atveju, jei terminas būtų buvęs ilgesnis, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau dalyvių. Nors pareiškėja įrodinėja, kad ji racionaliai panaudojo lėšas, tačiau pirmas pasiūlymų eilėje buvęs dalyvis SIA „Electrify“ elektrinius autobusus siūlė įsigyti už 1 109 500 Eur be PVM, o iš Laimėtojo pareiškėja Prekes įsigijo už 1 259 850 Eur be PVM, t. y. 150 350 Eur brangiau. Taigi, šie pareiškėjos teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaip pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, kadangi nesuvaržyta tiekėjų konkurencija yra iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, kadangi vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimo siekių yra užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

Kasacinio teismo praktikoje, kurioje plačiai pasisakyta apie ribojimus keisti viešojo pirkimo sutartį jos vykdymo metu, kai sutartyje neįtvirtintos atitinkamos šalių teisių ir pareigų apimties pasikeitimą leidžiančios sąlygos, taip pat konstatuota, kad iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi (žr. LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011). LAT yra išaiškinęs, kad kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris, kaip pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra draudžiamas, kartu yra ir sutarties pakeitimas bendrąja teisine ir ekonomine prasme (nauja oferta ir akceptas), tačiau ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis) bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. ir ko uždaroji akcinė bendrovė v. akcinė bendrovė „Litgrid“, bylos Nr. 3K-3-267-916/2015).

Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar sutarties pakeitimas yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo, inter alia (be kita ko), nustatomos sąlygos, kurios šio administracinio ginčo atveju, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) arba suteikusios esamam tiekėjui ekonominę naudą (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Taigi, ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas teismų praktikoje pripažįstamas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu, o tik toks, kuris iš esmės pakeis tiekėjų ir dalyvių padėtį, ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Nors pareiškėja neigia pažeidusi lygiateisiškumo principą viešojo pirkimo metu, tačiau lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose svarbus ir kaip nuoseklumo ir stabilumo prielaida, nes taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia tai, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Neribota laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra pernelyg lanksčiai vertinti ir aiškinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kas lemtų nevienodai suvoktų sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimą ir atitinkamai lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo laikymąsi konkurse dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu.

Vertinant šalių argumentus dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 14.7 punkte įtvirtinta sąlyga, jog, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (jei reikalaujama pirkimo sąlygų priede), arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties, arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal komisijos patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, jeigu tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. Pirkimo sutarties projekto 19 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja tik tiekėjui pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir galioja, kol šalys sutaria ją nutraukti arba kol sutarties galiojimas pasibaigia (visiškai įvykdomi šalių įsipareigojimai), nutraukiama įstatymu ar šioje sutartyje nustatytais atvejais, bet ne ilgiau kaip 15 mėnesių. Pirkimo Sutarties projekto 39 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pateikia sutarties įvykdymui užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantiją arba draudimo bendrovės draudimo liudijimą, arba piniginį užstatą, pervestą į užsakovo sąskaitą. Pirkimo sutarties projekto 40 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei tiekėjas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Pirkimo sutarties projekto 41 punkte nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti 8 mėn. ir turi būti besąlyginis bei neatšaukiamas.

Bylos duomenimis, pareiškėja su Laimėtoju 2023 m. liepos 26 d. pasirašė viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-1599(3.9E). Laimėtojas 2023 m. liepos 28 d. pateikė pareiškėjai AB „Lietuvos draudimas“ išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 915512917. CPVA vertinimu, laidavimo draudimo raštas neatitinka Pirkimo dokumentuose Sutarties įvykdymo užtikrinimui nustatytų būtinųjų sąlygų, kadangi, visų pirma, jame nurodyta, kad laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį pristatytų prekių sumai, nors Sutarties projekto ir Sutarties 39 bei 41 punktuose aiškiai nustatyta, jog Sutartis turi būti užtikrinta ne mažesne kaip 5 procentai nuo bendros prekių kainos su PVM suma ir galioti 8 mėn. Taigi, Administracija nustatė reikalavimą, kad būsima Pirkimo sutartis per nurodytą laikotarpį būtų užtikrinta konkrečiu nekintančiu dydžiu ir nenumatė, jog užtikrinimo vertė bus mažinama proporcingai tiekėjo pagal Pirkimo sutartį pristatytų prekių sumai. Visų antra, laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad draudimo apsauga pagal šį laidavimo draudimo raštą negalioja netesyboms (delspinigiams, baudoms), priskaičiuotiems pagal Sutartį, tačiau Projekto sutarties ir Sutarties 41 punkte pareiškėja nustatė konkretų reikalavimą, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu būtų garantuojama atlyginti ne tik nuostolius, atsiradusius dėl to, kad tiekėjas neįvykdė sutarties įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai netesybas, bet ir netesybas.

Pirkimo patikros metu pareiškėja 2024 m. sausio 25 d. pateikė Agentūrai Laidavimo draudimo rašto pakeitimą, kuriame nebeliko draudiko atsakomybę ribojančių nuostatų, taip pat jame numatyta, kad Laidavimo draudimo rašto pakeitimas galioja nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2024 m. kovo 28 d., tačiau CPVA sprendė, jog šis Laidavimo draudimo rašto pakeitimas nėra tinkamas dokumentas, kadangi jis pasirašytas jau po to, kai Sutartis buvo pilnai įvykdyta, t. y. prekių perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2023 m. gruodžio 14 d., o už prekes atsiskaityta 2023 m. gruodžio 28 d. CPVA vertino, kad, nors pačiame Laidavimo draudimo rašto pakeitime nurodyta, kad jo išdavimo data yra 2023 m. liepos 28 d., tačiau įvertinus šio dokumento elektroninio parašo metaduomenis, nustatyta, jog jis pasirašytas 2024 m. sausio 24 d. Kaip pagrįstai nustatė atsakovė, pagal Sutarties 39 punktą Laimėtojas tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą turėjo pateikti per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo, tačiau laidavimo draudimo rašto pakeitimas buvo išduotas praėjus 6 mėn. nuo Sutarties pasirašymo – Sutartis pasirašyta 2023 m. liepos 28 d., laidavimo rašto pakeitimas pateiktas 2024 m. sausio 24 d. Taigi, Laimėtojui per Sutarties 39 punkte nustatytą terminą (5 darbo dienas) nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Sutartis neįsigaliojo, nors iki Laidavimo draudimo rašto pakeitimo pateikimo Sutarties šalių prievolės jau buvo pilnai įvykdytos, taigi laikytina, kad toks Laidavimo draudimo rašto pakeitimas buvo draudiko išduotas, nors nebuvo ketinama juo naudotis.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjai akceptavus pateiktą laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko Pirkimo sutarties sąlygų, buvo iš esmės pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kas suponavo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą.

Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis). Pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas; 2) atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai; 3) nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto; 5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, o 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Pareiškėjos nuomone, pagal Gairių 2.1 lentelės 11 punkto nuostatas, jai turėtų būti taikoma 5 proc., o ne 10 proc. finansinė korekcija už neproporcingai trumpo termino nustatymą. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo turėtų būti taikoma analogija, atsižvelgiant į Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, nes nė vienas iš minėtame Gairių punkte aprašytų atvejų negali būti pritaikytas nagrinėjamu atveju. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad dėl pažeidimo negali būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo visos patvirtintos projekto sumos, nes konstatuotas pažeidimas yra neteisingas ir neatitinkantis Gairių 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Gairėmis.

CPVA 10 proc. finansinę korekciją pareiškėjai paskyrė atsižvelgusi į tai, kad, nors Pirkime buvo gauti du pasiūlymai, tačiau pirmas pasiūlymų eilėje buvęs dalyvis atsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį dėl šiame sprendime analizuotos tiekėjų konkurenciją ribojančios sąlygos, todėl Pirkime liko vienintelio Laimėtojo pasiūlymas, kuris atitiko Pirkimo sąlygas ir kuris sutiko pasirašyti Sutartį. CPVA sprendė, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta minimali konkurencija Pirkime, tačiau vis tik negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą.

Pagal Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, jei perkančioji organizacija leido konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą pasiūlymų vertinimo metu, jei dėl šio pakeitimo šiam konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui skiriama sutartis, arba pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis, taikoma 25 proc. finansinė korekcija.