Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-339-944/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-13
Bylos Nr.: 2-339-944/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07725-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Barškietytė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: UAB „Būsto valda“
Advokatai: Henrikas Ratautas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-339-944/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07725-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant ieškovės D. S. atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė (b. l. 3–18, 164–178):

nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., T. S. ir G. S. gyvenamąją vietą su ieškove;priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams dalį išlaikymo turto, t. y. 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. R. S. 136/1449, T. S. – 163/1449, G. S. – 184/1449 minėto buto;priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 127 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškove;pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti transporto priemonę: OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant 713 Eur kompensaciją;po santuokos nutraukimo įsiskolinimą UAB „Būsto valda“ pripažinti asmenine atsakovo prievole;palikti santuokines pavardespriteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis santuokos metu smurtavo, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Smurto atvejai buvo pasikartojantys ir pasireiškė nuo santuokos sudarymo pradžios, nors vėliau retėjo. Ieškovė, kaip esminę nesutarimų priežastį įvardijo atsakovo potraukį pirkti ir kaupti daiktus. Dėl šios atsakovo priklausomybės gyvenamasis būstas paverstas daiktų sandėliu. Dėl atsakovo veiksmų, t. y. daiktų kaupimo, ieškovė buvo priversta apriboti bendravimą su artimaisiais ir draugais. Dėl agresyvaus atsakovo būdo, ieškovė nuolat patiria įtampą dėl galimo atsakovo smurto. Dėl minėtų aplinkybių ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur. Ieškovė nuolatos rūpinasi nepilnamečiais vaikais, šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo, todėl prašo jų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė teigia, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina skirti kiekvienam iš tėvų po 150 Eur. Kadangi atsakovas nepajėgus teikti minėto dydžio išlaikymą. Prašo priteisti dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams turtu, tokiu būdu periodinėmis išmokomis išlaikymas sudarys po 127 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigia, kad ginčo butas buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, tačiau visa paskola apmokėta santuokos metu, iš abiejų sutuoktinių gautų lėšų. Esant tokiai situacijai ieškovė prašo pripažinti, kad butas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Prašo priteisti ieškovei 2/3 dalis buto, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ji juos prižiūrės ir rūpinsis. Paaiškino, kad ieškovė buvo priversta išsikelti iš ginčo buto nuo 2015-09-22. Po šios datos susidaręs įsiskolinimas UAB „Būsto valdai“ turi būti pripažintas asmenine atsakovo prievole, nes susidarė tuo metu kai šalys faktiškai kartu nebegyveno. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, nes jis nejautė paramos ir pagalbos, supratimo iš ieškovės. Paaiškino, kad ieškovės charakteris yra valdingas, todėl siekė, kad atsakovas jai paklustų, kadangi atsakovas nenusileisdavo kildavo kivirčai ir barniai. Pripažįsta, kad šeimoje smurtavo, t. y. buvo fizinis smurtas šeimoje, kuris palaipsniui retėjo. Kadangi nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nesitinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nurodo, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo negali mokėti, nes jo pajamos per mažos. Atsakovas sutinka, kad ginčo butas būtų laikomas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes paskola buvo baigta mokėti santuokos metu. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnę turto dalį, t. y. nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Išvada teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo priteisimo dalimi turto ir periodinėmis išmokomis atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno CMB (įrašo Nr. 1522) (b. l. 24). Santuokos metu šalims gimė R. S. (b. l. 25), T. S. (b. l. 26) ir G. S. (b. l. 27), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Atsakovo A. S. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–39), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 37).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nurodo, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (LR CK 3. 304 str.). Išaiškintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo ir teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę įvardija dėl fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, liguistos atsakovo priklausomybės kaupti daiktus. Atsakovas ieškovės kaltę iš esmės grindžia jos būdu, charakterio savybėmis, t. y. per mažu palaikymu, nesupratingumu ir t. t.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos LR CK 3.60 str. nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo pražios atsakovas smurtavo. Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje smurto atvejai buvo dažnesni, vėliau, gimus vaikams, jie retėjo. Ieškovė tikėjo, kad atsakovo smurto proveržiai ilgainiui visai išnyks, todėl visuomet jam atleisdavo ir susitaikydavo. Smurto faktą teismo posėdžio metu, pripažino ir pats atsakovas, tačiau jo nuomone, dalį kaltės dėl smurto turi prisiimti ir ieškovė, nes ji provokuodavo atsakovą. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad smurtas šeimoje prasiverždavo buitinių konfliktų metu, taip pat ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tačiau iš esmės ši problema nebuvo sprendžiama, t. y. specialistų pagalba ar pan. Teismo vertinimu, jokie šeimoje kylantys konfliktai negali būti pagrindas smurto proveržiui. Be to, smurtas šeimoje nebuvo pavienis atvejis, t. y. specialistų išvados dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 29–30), nuosprendis, priimtas atsakovo atžvilgiu (LR CPK 179 str. 3 d., LITEKO duomenys), patvirtina, kad smurtavimas šeimoje buvo opi, ilgalaikė ir nesprendžiama problema. Be to, ieškovė nurodė, kad pasitaikydavo atvejų, kai atsakovas neįsileisdavo jos su vaikais į butą, todėl buvo kviečiama policija. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovas bei patvirtina liudytoju apklaustas kaimynas. Tokio pobūdžio aplinkybes galima vertinti, kaip psichologinį smurtą ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Be šeimoje egzistavusio smurto, kitą labai svarbią priežastį, lėmusią šeimos iširimą, ieškovė įvardijo atsakovo polinkį kaupti daiktus. Atsakovas sutinka, kad jis turi psichologinių problemų dėl daiktų kaupimo, t. y. šalių bute yra dideliais kiekiais dėžėse sudėti daiktai. Atsakovas nurodo, kad tie daiktai yra investicija į ateitį, nes juos bus galima suremontuoti, jais bus dar galima pasinaudoti ateityje. Pastebėtina, kad byloje nėra reiškiamos turtinės pretenzijos į šiuos daiktus, t. y. ieškovė šių daiktų neįvardija, kaip santuokos metu įgyto turto ir pretenzijų į jį nereiškia. Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje nepastebėjo šios atsakovo savybės dėl daiktų kaupimo, ar ši savybė nekėlė nerimo. Paaiškina, kad tuo metu, kai įsigijo butą, viename kambaryje buvo laikomi daiktai, tačiau jų palaipsniui tik daugėjo ir šiuo metu pro daiktus realiai neina praeiti. Tokia situacija neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų ir nepilnamečiams vaikams, nes jiems draudžiama šiuos daiktus imti, žaisti ar kt. Šias aplinkybes patvirtina pateiktų fotografijų kopijos (b. l. 31–36), antstolių 2013-05-03, 2015-01-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b. l. 52–58, 59–60). Ieškovė paaiškino, kad stengėsi padėti atsakovui suprasti, kad jis turi daiktų kaupimo problemą, ją spręsti. Paaiškino, kad ieškovei atsakovas neleidžia sutvarkyti minėtų daiktų, o jis pats nepajėgia jų susitvarkyti, todėl namai būna apkrauti. Tais atvejais, kai ieškovė surūšiuodavo ir sudėliodavo daiktus į dėžes ir sutvarkydavo butą, atsakovo nuomone, ji tuos darbus atlikdavo netinkamai. Atsakovas pripažino, kad egzistuoja problema, susijusi su daiktų kaupimu. Paaiškino, kad pats susidėlioti daiktų negalėdavo dėl laiko stokos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės šalims nepavyko susitarti būtent tik dėl bute esančių dėžių, termino, per kurį turėtų būti atlaisvintas butas. Ieškovė paaiškino, kad šią problemą sprendė, t. y. ji, kaip psichologė, bandė padėti atsakovui, siūlė kreiptis į specialistus, tačiau realiai jokie veiksmai nebuvo atlikti, kad būtų kokiomis nors priemonėmis sprendžiama ši situacija. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, galima pripažinti, kad atsakovo psichologinės problemos dėl daiktų kaupimo galimai turėjo įtakos šeimos santykių stabilumui, tačiau pripažinti išimtinai atsakovo kaltę nėra pagrindo. Šalys pripažino, kad ši problema yra psichologinė, t. y. susijusi su asmens psichine sveikata, ji pasireiškė, ar sustiprėjo santuokos metu. Teismo vertinimu sutuoktinio liga, sveikatos pablogėjimas ir panašios priežastys susijusios su asmens sveikatos būkle, negali būti pripažįstamos, kaip asmens kalti veiksmai dėl santuokos iširimo.

Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo sutuoktinės kaltė pasireiškė jos charakterio savybėmis, siekiu dominuoti ar valdyti, bei pakankamos paramos, dėmesio neskyrimu atsakovui. Teismas nurodo, kad asmens charakterio savybės, jo būdas ir vertybės susiformavo iki santuokos sudarymo, t. y. atsakovas jau santuokos sudarymo pradžioje turėjo ir galėjo pastebėti šias savybes, t. y. jos neatsirado pastaruoju metu. Duomenų, kad atsakovas stengėsi spręsti šias problemas: dėl šalių charakterio ir būdo savybių, nėra pateikta. Esant šioms aplinkybės pripažintina, kad asmens charakterio savybės, negali būti laikomos kaltais asmens veiksmais išimtinai lėmusiais santuokos iširimą.

Apžvelgus šalių išsakytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, pripažintina, kad atsakovas, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad smurto atvejai nebuvo pavieniai, jie, nors ir retėjo, tačiau kartodavosi. Teismo vertinimu, smurtas šeimoje negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Ieškovės atlaidumas dėl pasireiškusio smurto, laikytinas, kaip siekiu išsaugoti šeimą. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį), kaltės. Akivaizdu, kad pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikytinos LR CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (LR CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Ieškovė neturtinės žalos atlyginimą įvardijo 500 Eur. Nurodė, kad dėl atsakovo smurto protrūkių patyrė įtampą, nerimą, tiek dėl savęs, tiek dėl nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad jai buvo sulaužyta nosis, ne kartą padarytos kraujosruvos, odos nubrozdinimai. Atsakovas šių faktų neneigė. Taip pat atsižvelgiant į aptartus psichologinio smurto atvejus (neįsileido ieškovės su vaikais į namus, konfliktų metu mėtė daiktus ir pan.) pripažintina, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Įvertinus santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, bei teismų formuojamą teisinę praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.), laikytina, kad ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos dydis pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas LR CK normas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal LR CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005).

Nagrinėjamu atveju atsakovo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 38–39), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus minėti žemės sklypai ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo būdu, todėl pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. laikomas asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo atveju nedalytinas. Ieškovė pretenzijų į minėtą turtą nereiškia.

Ieškovė kelia reikalavimą tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo įgytu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 38–39), šis turtas įgytas 2003-12-15 pirkimo–pardavimo sutartimi. Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šio turto įsigijimui buvo gauta paskola, kurios didžioji dalis grąžinta po santuokos sudarymo. Šiame bute šalys gyveno, augino nepilnamečius vaikus, t. y. šis turtas buvo šeimos būstu. Šalys paaiškino, kad iš esmės paskola buvo grąžinta iš lėšų, kurios buvo gautos iš sutuoktinių darbinės veiklos. Teismas nurodo, kad pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui iš esmės nėra skirtumo, kuris iš sutuoktinių uždirbo daugiau lėšų santuokos metu, nes bet kuriuo atveju šios lėšos yra laikomos bendromis. Atsakovas sutinka, kad šis turtas yra abiejų sutuoktinių, todėl pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl buto pripažinimo įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 268 str. 5 d., 140 str. 2 d., atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimu surašomi sutrumpinti motyvai. Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkintinas.

Dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turto padalijimo būdo parinkimo

Pripažinus, kad ginčo butas priklauso abiem sutuoktiniam spręstinas šio turto padalijimo klausimas. Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ir priteisti 2/3 ginčo buto, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, su sutuoktiniu santykiai yra konfliktiški. Atsakovas teigia, kad šis turtas priklauso abiem sutuoktiniams po lygiai.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti LR CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (LR CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo iš esmės grindžia tik šalių tarpusavio konfliktiškais santykiais bei tuo, kad su ja pasilieka nepilnamečiai vaikai. Konkrečių duomenų ir aplinkybių, kodėl prašo priteisti ne 1/2 o 2/3 dalis buto nenurodo, t. y. nepagrindžia ypatingų ir svarbių aplinkybių buvimo šiuo atveju. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl šalių konfliktiškų santykių gali būti reikšminga sprendžiant dėl turto padalijimo būdo parinkimo, bet pati savaime neįrodo išimtinių, ypatingų aplinkybių egzistavimo, kaip pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, yra reikšmingas sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio klausimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad neegzistuoja (byloje ieškovės įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atmestinas ir atitinkamai pripažintina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja, kad turto būtų padalytas po ½ dalį.

Teismui pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise, visą santuokos metu įgytą turtą sudaro minėtas butas bei automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, LR CK 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė, dalį turto, t. y. – butą, padalyti natūra, tik atsakovui tenkančią buto dalį priteisti nepilnamečiams vaikams, kaip išlaikymo turto dalį, o dėl transporto priemonės prašė priteisti kompensaciją. Kadangi transporto priemonė pagal savo prigimtį yra nedali, todėl ji priteistina vienam iš sutuoktinių – atsakovui, atitinkamai, kitam priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės vertė 1425 Eur, atsakovas duomenų, kad ši transporto priemonės yra vertingesnės nepateikė. Turto vertė yra šalių įrodinėtina aplinkybė (LR CPK 178 str.), nesant byloje kitokio pobūdžio duomenų dėl automobilio vertės, pripažintina, kad šio turto vertė 1425 Eur, todėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydis sudarytų 713 Eur. Ieškovė prašė padalyti turtą natūra, duomenų, kad ji galėtų išmokėti kompensaciją atsakovui nėra, todėl teismo vertinimu atsakovui santuokos metu įgytas turtas dalytinas natūra ir atsakovui pripažintina, kad priklauso ½ dalis ginčo buto.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad visą laiką rūpinosi nepilnamečiais vaikais, šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas minimaliai bendrauja su vaikais. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Išvadą teikianti institucija sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 268 str. 5 d., 140 str. 2 d., atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimu surašomi sutrumpinti motyvai. Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas ir nustatytina nepilnamečių vaikų R. S., T. S. ir G. S. gyvenamoji vieta su ieškove D. S..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vyriausiam šiuo metu aštuoneri, o jauniausiam – ketveri. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnametis vaikas T. turi raidos sutrikimą, todėl jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 51). Ieškovė nurodė, kad R. S. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 342,25 Eur, T. S. – 462,75 Eur, G. S. – 266,75 Eur. Paaiškino, kad T. S. turi neįgalumą, todėl jam mokama 162 Eur pašalpa, dėl šio priežasties T. S. poreikiams ieškovė nurodo, kad būtina suma yra 300,75 Eur. Pagal vaikų poreikių lentelę matyti, kad didžioji dalis skiriama lėšų maistui, komunaliams mokesčiams, taip pat vaikų lavinimui, laisvalaikiui ir pan. (b. l. 153). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, dalį išlaikymo priteisti turtu, t. y. atsakovui tenkančio buto dalimi. Atsakovas sutiktų su išlaikymo dydžiu, kuris siektų apie 100 Eur kiekvienam vaikui, tačiau konkrečių duomenų ar pastabų dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių nepateikė, nurodė, kad neturi realios finansinės galimybės mokėti didesnės sumos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos, tačiau būtina įvertinti ir tėvų realias galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomo išlaikymo negali mokėti, nes neturi tokių finansinių galimybių. Be santuokos metu dalytino turto atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas – keli žemės sklypai ir butas, esantys (duomenys neskelbtini) Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl prasidėjusio skyrybų proceso ir emocinės įtampos, jis nuo 2016-03-10 išėjo iš darbo ir šiuo metu yra bedarbis. Prieš tai buvusioje darbovietėje išdirbo penkiolika metų, jo darbo užmokestis sudarė apie 950 Eur. Atsakovas yra baigęs Kauno technologijos universitetą, įgijo specialybę, tačiau šiuo metu darbo neieškojo. Atsakovo vertinimu jo įgyta specialybė nepopuliari, todėl jis nėra paklausus darbo rinkoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad sveikatos problemų, negalavimų, kurie turėtų įtakos darbo paieškoms, nėra. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų, be savo nepilnamečių vaikų, nėra pateikta. Atsakovas nurodė, kad asmeninių įsiskolinimų ar įsipareigojimų taip pat nėra. Kadangi atsakovas išėjo iš gerai apmokamo darbo savo noru, pastangų susirasti kitą darbą nerodė, todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu jis yra bedarbis, negali jo atleisti nuo pareigos mokėti išlaikymą, ar ženkliai nukrypti nuo tėvų lygybės principo vienodai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Pagal bylos duomenis ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto neturi. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ji gauna pastovias pajamas, kurios vidutiniškai sudaro virš 500 Eur per mėnesį (b. l. 48–50). Duomenų, kad ieškovė gautų papildomai pajamų nėra. Ieškovė paaiškino, kad neturi sveikatos problemų ar negalavimų, kurie ribotų galimybes dirbti neturi, taip pat kitų išlaikomų asmenų, išskyrus šalių nepilnamečius vaikus, neturi.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai yra realūs, tačiau tėvai pagal esamą turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, šių poreikių visiškai patenkinti negali. Kadangi priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti realus, t. y. atitikti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui mažintinas iki 130 Eur, kad būtų patenkinti bent minimalūs būtų poreikiai (LR CK 3.198 str. 1 d.) . Kadangi sūnus T. gauna neįgalumo pašalpą, todėl laikytina, kad ši suma užtikrins ir nepažeis jo interesų.

Ieškovė prašo išlaikymo dalį priteisti turtu, t. y. atsakovui priklausančio buto dalimi.

Teismas nurodo, kad įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LR CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

Šiuo atveju pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis Kauno r., nėra tinkamas gyventi, ar nuomoti, nes yra nesutvarkytas, jame pilna daiktų. Duomenų, kad šis butas netinkamas gyventi, avarinės būklės ar pan., nėra pateikta, todėl laikytina, kad šiame bute galima gyventi ar jį nuomoti ir gauti pajamas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės dėl santuokos metu naudoto smurto, todėl pripažintina, kad abiem sutuoktiniams su nepilnamečiams vaikams toliau gyvenant kartu neišvengiamai kiltų konfliktų, nesutarimų, o tokia situacija turėtų neigiamą poveikį vaikų interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad dalis išlaikymo turi būti priteisiama turtu, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalimi.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2015-01-21 išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto vertė nurodyta 18229 Eur (b. l. 38). Pagal VĮ Registrų centro raštą 2016-01-19, minėto buto vertė nurodoma 32800 Eur (b. l. 114). Atsakovas nurodė, kad šiame rašte turto vertė nurodoma pakankamai reali. Teismas pasirengimo stadijoje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad šalių pareiga pateikti konkrečius duomenis, iš kurių būtų galima spręsti dėl realios turto vertės, kad ši pareiga priskirtina šalims. Neesant byloje kitokio pobūdžio aplinkybė pripažintina, kad dalytino turto vertė 32800 Eur. Kadangi atsakovui priteisina pusė šio turto, t. y. atsakovo ½ dalis buto yra 16400 Eur vertės. Darytina išvada, kad nepilnamečiams vaikams priteistino turto (½ dalies buto) vertė sudarytų 16400 Eur, o išlaikymas, kurio nepadengia šis turtas, priteistinas periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina lygiomis dalimis kiekvienam nepilnamečiui, t. y. po 1/6 šio turto, už 5467 Eur.

Pagal bylos duomenis R. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad išlaikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnamečiui R. S. turi būti teikiamas už 134 mėnesius. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas išlaikymas iki vaiko pilnametystės iš viso sudarytų 17420 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip išlaikymą dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iš teiktino išlaikymo atimama ši suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismą dienos teiktinas išlaikymas sudarytų po 90 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pagal bylos duomenis T. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad išlaikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnamečiui T. S. turi būti teikiamas už 161 mėnesį. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas išlaikymas iš viso sudarytų 20930 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip išlaikymą dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iš teiktino išlaikymo atimama ši suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismą dienos teiktinas išlaikymas sudarytų po 96 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pagal bylos duomenis G. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad išlaikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnametei G. S. turi būti teikiamas už 181 mėnesį. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas išlaikymas iš viso sudarytų 23530 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip išlaikymą dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iš teiktino išlaikymo atimama ši suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismą dienos teiktinas išlaikymas sudarytų po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu teiktinas išlaikymas turtu ir periodinėmis išmokomis geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nes jiems priklausytų turto dalis, kuriame jie ir gyventų, taip pat atitinkamai ir gautų periodines išmokas, kurios užtikrintų būtinuosius vaikų poreikius. Be to, atsakovas taip pat nurodė, kad didesnio išlaikymo nei 100 Eur negalėtų teikti, todėl dalies išlaikymas turtu būtų realus ir atitiktų LR CK 3.3 str. nuostatas.

Dėl įsiskolinimo UAB „Būsto valda“ priteisimo.

Ieškovė prašo UAB „Būsto valda“ įsiskolinimą laikyti asmenine atsakovo prievole. Nurodė, kad šis įsiskolinimas susidarė už laikotarpį, kai šalys gyveno atskirai. Pagal bylos duomenis matyti, kad UAB „Būsto valda“ 2016-01-15 įsiskolinimas buvo 146,47 Eur. Atsiliepimo kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pripažįstamos LR CK 3.109 str. nurodytos prievolės. Ieškovė nurodydama, kad tam tikra prievolė yra asmenine atsakovo prievolė turi įrodyti šias aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 178 str.). LR CK 3.109 str. 1 d. 3 p., priskiriamos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Ieškovė paaiškino, kad šis įsiskolinimas susidarė tuo laikotarpiu, kai ieškovė su nepilnamečiais vaikais jau negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės laikytina, kad skola UAB „Būsto valda“ kilo ne dėl šeimos namų ūkio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas butas pripažintas, kaip priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalytas, tik teismo sprendimu, todėl iki šio sprendimo priėmimo prievolės už komunalines paslaugas laikytinos, kaip kilusios dėl asmenine nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo. Kadangi skolos susidarymo laikotarpiu ieškovo jau nebegyveno ginčo bute, todėl pripažintina prievolė UAB „Būsto valda“ asmenine atsakovo skola.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pagal byloje esančius duomenis patyrė šias išlaidas: 50 Eur žyminio mokesčio, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis buvo atidėta teismo 2015-04-23 ir 2016-02-08 nutartimis (t. 1, b. l. 61–62, 139–140) bei 1080 Eur už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 19-20). Mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 15 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (500*0,03), 677 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo ((21867+713)*0,03), iš viso – 733 Eur. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė atleista pagal LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.

Teismas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tenkino visiškai, reikalavimus dėl turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies (atitinkamai 75 proc. ir 87 proc.). Darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 94 proc.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1015,20 Eur už teisines paslaugas. Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už reiškiamus reikalavimus, o ieškinys patenkintas 94 proc., todėl ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis valstybei sudarytų 44 Eur. Dėl šios aplinkybės iš atsakovo ieškovei priteistina 6 Eur žyminio mokesčio ir valstybei iš atsakovo priteistina 683 Eur žyminio mokesčio (733 Eur minus 50 Eur) už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei 140 Eur (130*12*3*0,03) už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista, iš viso iš atsakovo priteistina valstybei – 823 Eur žyminio mokesčio.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 8,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jai tenkanti suma (0,52 Eur) yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kauno CMB, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. S. kaltės;

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei D. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui A. S. palikti pavardę – S.;

Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

Ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti:

½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

713 Eur piniginę kompensaciją už transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

Atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti:

Transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 96 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę UAB „Būsto valda“ 147,47 Eur asmenine atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1015,20 Eur už teisines paslaugas ir 6 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 823 Eur žyminio mokesčio ir 8,10 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė