Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. U. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovų R. M. ir A. B. ieškinį atsakovams B. K., D. T., S. U., M. G., L. B., C. Š. ir J. P. dėl sandorių pripažinimo galiojančiais, sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dalies registro įrašo ir administracinio akto panaikinimo, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. M. ir A. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ ir jo priedą negaliojančiu dalyje dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančias Duomenys neskelbtini., bendras plotas 558,16 kv. m; 2) pripažinti 1996 m. rugsėjo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą taip P. S. ir R. K. G., negaliojančia dalyje dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini, pardavimo, nustatant, kad P. S. R. K. G. pardavė mechaninių dirbtuvių Duomenys neskelbtini., patalpas, plane pažymėtas 1-1 (10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m), 1-3 (19,64 kv. m); 3) pripažinti galiojančia A. B. ir B. K. 2005 m. lapkričio 2 d. sutartį, pagal kurią B. K. A. B. pardavė, o A. B. nupirko mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., patalpą, plane pažymėtą 1-10 (55,52 kv. m); 4) pripažinti galiojančia A. B. ir D. T. 2006 m. birželio l d. sutartį, pagal kurią A. B. nupirko, o D. T. pardavė mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., patalpą, plane pažymėtą 1-9 (68,48 kv. m).; 5) pripažinti galiojančia A. B. ir J. P. 2005 m. rugpjūčio l d. sutartį, pagal kurią A. B. nupirko, o J. P. pardavė mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., patalpas, plane pažymėtas 1-11 (55,34 kv. m), 1-12 (58,75 kv. m), 1-13 (6,58 kv. m), 1-14 (9,69 kv. m), 1-15 (16,52 kv. m); 6) pripažinti galiojančia R. M. ir K. Š. 1995 m. birželio 10 d. sutartį, pagal kurią R. M. nupirko, o K. Š. pardavė mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini, patalpas, plane pažymėtas 1-4 (42,66 kv. m), 1-5 (33,56 kv. m), 1-6 (19,49 kv. m), 1-7 (12,18 kv. m), 1-19 (4,00 kv. m), 1-18 (4,00 kv. m).; 7) pripažinti galiojančia R. M. ir D. T. 1997 m. liepos 25 d. sutartį, pagal kurią R. M. nupirko, o D. T. pardavė mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., patalpą, plane pažymėtą l-16 (19,58 kv. m); 8) panaikinti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. Duomenys neskelbtini, R. G. įregistruotą nuosavybės teisę dalyje dėl mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., 558.16 kv. m, nustatant, kad R.K. G. nuosavybės teise priklauso mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpos, plane pažymėtos 1-1 (10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m), l-3 (19,64 kv. m).Ieškovai nurodė, kad Duomenys neskelbtini yra mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurios iki 1994-10-06 priklausė žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Duomenys neskelbtini“, kodas Duomenys neskelbtini. 1994-10-06 ši bendrovė buvo likviduota iš išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likviduojant bendrovę visas turtas, tame tarpe ir mechaninės dirbtuvės, buvo išdalintas bendrovės pajininkams. Dalis mechaninių dirbtuvių patalpų už pajus buvo perleista nuosavybėn atsakovams - buvusiems ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ pajininkams B. K., D. T., J. P., kuris yra miręs, K. Š., taip pat mirusiam. 1994-07-22 ŽŪB „Sakučiai“ visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad B. K. atiteko garažas 56,l kv. m, K. Š. - stalių dirbtuvės 80,l kv. m, D. T. - garažas 60 kv. m. Dėl ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ nariui - pajininkui J. P. perduotų mechaninių dirbtuvių patalpų rašytinių įrodymų nėra išlikę, kadangi likviduojantis bendrovei kai kurie dokumentai nebuvo tvarkingai saugojami, o vėliau nebuvo perduoti į archyvą saugojimui. Aplinkybę, kad J. P. už pajus buvo perduotos mechaninių dirbtuvių patalpos, patvirtina tai, kad jis buvo pateikęs prašymą įsigyti už pajus turto, jis buvo įtrauktas į bendrovės asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, sąrašą. Bendrovės pajininkai B. K., D. T., J. P. ir K. Š. už pajus gautas mechaninių dirbtuvių patalpas pardavė jiems - ieškovams: ieškovui R. M. K. Š. 1995 m. birželio 10 d. pardavė stalių dirbtuves, kurios mechaninių dirbtuvių patalpų plane pažymėtos l-4 (42,66 kv. m), 1-5 (33,56 kv. m), 1-6 (19,49 kv. m), 1-7 (12,18 kv. m), l-18 (4,00 kv. m), l-19 (4 kv. m) už 2 000 Lt (579,24 Eur), o D. T. 1997 m. liepos 25 d. pardavė mechaninių dirbtuvių patalpas, plane pažymėtas 1-16 (19,58 kv. m) už 100 Lt. Ieškovas A. B. iš D. T. 2006 m. birželio l d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-9 (68,48 kv. m) už 700 Lt (202,73 Eur), iš B. K. 2005 m. lapkričio 2 d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-10 (55,52 kv. m) už 800 Lt (231,69 Eur), iš J. P. 2005 m. rugpjūčio l d. pirko patalpas, plane pažymėtas 1-11 (55,34 kv. m), 1-12 (58,75 kv. m), 1-13 (6,58 kv. m), 1-14 (9,69 kv. m), 1-15 (16,52 kv. m) už 4 000 Lt (l158,48 Eur). Pinigai buvo sumokėti, rašytinės notarinės sutartys pasirašytos nebuvo, parduota buvo pagal žodines sutartis. B. K., D. T., J. P. ir K. Š. sudaryti notarines sutartis vengė, jie ieškovams atskirai jokių dokumentų dėl patalpų neperdavė, vis žadėjo sutvarkyti dokumentus dėl pardavimo, tačiau taip ir nesutvarkė iki šiol. Nuo pat šių patalpų įsigijimo laiko ieškovai šias patalpas valdė kaip savo nuosavybę, į jas jiems niekas jokių pretenzijų nereiškė, šias patalpas prižiūrėjo, sudarė sutartis dėl elektros tiekimo į jas, mokėjo už elektrą. 2016 m. gegužės mėnesio viduryje ieškovams Kintų seniūnas pasakė, kad dėl mechaninių dirbtuvių yra kilęs ginčas ir kiti asmenys reiškia pretenzijas į jas. 2016 m. birželio mėnesį ieškovai gavo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį (civilinė byla Nr. 2-1194-635/2016), kuria jie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Tuomet sužinojo, kad atsakovai S. U., M. G. ir L. B. pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kad būtų atnaujintas terminas kreiptis į notaro biurą priimti savo motinos R. G., mirusios 2001-02-13, palikimą. Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti radę 1996 m. rugsėjo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią P. S. pardavė R.K. G. mechanines dirbtuves su dviem priestatais, kurių naudingas plotas 607,99 kv. m, esančiais Duomenys neskelbtini. Paaiškėjo, kad P. S. R. K. G. pagal 1996-09-12 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė ir mechaninių dirbtuvių patalpas, kurias ieškovai buvo įsigiję iš ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ pajininkų B. K., D. T., K. Š. ir J. P.. Mano, kad P. S., prieš parduodama mechanines dirbtuves, esančias Duomenys neskelbtini., šias dirbtuves įregistravo kaip savo nuosavybę pagal 1996 m. rugsėjo 6 d. potvarkį Nr. 610, kuriame nurodyta, kad P. S. leidžiama įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus, kadangi nuosavybės dokumentai nėra išlikę. 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 dalyje, kuris leido įregistruoti nuosavybės teisę P. S. į mechanines dirbtuves, kurių plotas 558,16 kv. m, esančias Duomenys neskelbtini, yra neteisėtas. P. S. mechaninių dirbtuvių neįgijo, ji jų iš ŽŪB „Duomenys neskelbtini nepirko. Iš Šilutės rajono savivaldybės archyvo buvo gautas žemės ūkio bendrovės „Duomenys neskelbtini“ 1994-06-17 visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 100, kuriame nurodyta, kad 1994-06-17 visuotinis susirinkimas S. P. leido už išmokas nusipirkti administracinį pastatą, kurio plotas 49,83 kv. m, šio pastato vertė 360 Lt. Šilutės rajono savivaldybei pateiktame ŽŪB „Sakučiai“ perdavimo - priėmimo akte taip pat nurodyta, kad P. S. buvo perduotas administracinis pastatas, esantis Duomenys neskelbtini., kurio vertė 360 Lt. Iš nurodytos pastato vertės ir pavadinimo aišku, kad P. S. buvo perduotos 49,83 kv.m administracinės patalpos, bet ne visos mechaninės dirbtuvės. Tačiau vėliau Šilutės rajono Saugų agrarinės reformos tarnybos viršininko J. O. rašte Šilutės rajono savivaldybei jau prašoma leisti P. S. įregistruoti ne tik administracines patalpas, kurios nurodytos kaip kontora, tačiau ir mechanines dirbtuves, kurių plotas 558,16 kv. m. Taip P. S. įregistruoti mechanines dirbtuves 558,16 kv. m buvo leista be jokio pagrindo, paprasčiausiai nurodžius šias patalpas prašyme, nepatikrinus dokumentų apie jos nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves. Tokiu būdu, priimant 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“, buvo pažeistas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 2.2.1 p. numatė, kad nuosavybės teisės į statinius turėjo būti registruojamos patikrinus nuosavybės teises į statinius patvirtinančius dokumentus. Kad P. S. neteisėtai ir be jokio pagrindo įregistravo nuosavybės teises į mechanines dirbtuves, patvirtina faktas, kad nei ji, nei vėliau R. K. G. jų nevaldė, jomis nesirūpino, ieškovams jokių pretenzijų nereiškė. P. S., o vėliau R. K. G. faktiškai valdė, tai yra gyveno tik patalpose, kurias ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ P. S. pardavė už išmokas, t. y. administracines patalpas, kurių dydis 49,83 kv. m., inventorinės bylos plane pažymėtas 1-1 (10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m), l-3 (19,64 kv. m). Kad faktiškai P. S. R. K. G. perdavė tik administracines patalpas, patvirtina ir tai, kad 1996-09-12 pirkimo-pardavimo sutartyje visa mechaninių dirbtuvių vertė nurodyta 38 001 Lt vertė, o P. S. R. K. G. pardavė už 1 500 Lt - akivaizdu, kad R. K. G. sumokėjo tik už administracines patalpas. Ieškovai nurodė, kad mechaninių dirbtuvių nurodytos patalpos jiems buvo perduotos valdyti nuosavybės teise, už nurodytas patalpas jie sumokėjo pinigus, patalpas prižiūrėjo, jomis naudojosi kaip savininkai, mokėjo už sunaudotą elektrą. Tokiu būdu yra visi pirkimo -pardavimo sutarčiai būtini elementai, todėl teismo prašo mechaninių dirbtuvių pirkimo - pardavimo sutartis pripažinti galiojančiomis. Pažymėjo, kad dėl 1996-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, taip pat 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkio pripažinimo iš dalies negaliojančiu yra praėję daugiau kaip 10 metų. Apie tai, kad jų pirktos mechaninių dirbtuvių patalpos yra įregistruotos kitų asmenų vardu, apie 1996-09-12 pirkimo pardavimo sutartį, taip pat 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį ieškovai nurodo sužinoję tik 2016 m. birželio mėnesį, kai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-1194-635/2016, taip pat kai jų atstovas iš Šilutės rajono savivaldybės ir VĮ Registrų centro gavo dokumentus. Iki to laiko jiems jokių pretenzijų dėl patalpų valdymo nereiškė, įsigytas patalpas valdė kaip savo nuosavybę. Todėl teismo prašo senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 m. birželio mėnesio.Atsakovai S. U., M. G. ir L. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų mama R. K. G., mirusi 2001-02-13, 1996-09-12 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš P. S. nusipirko Duomenys neskelbtini. plytų mechanines dirbtuves su dviem priestatais (plane žymima IGlp), kurių naudingas plotas 607,99 kv. m. Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina notariškai, notarinio registro Nr. 2SD-10027. Šiame pastate gyveno jų šeima, mama R. K. G. 1996-06-17 deklaravo gyvenamąją vietą. Įrašas viešajame registre apie R. K. G. nuosavybės teisę į įsigytą turtą galioja nuo 1996-12-10, įregistravimo pagrindas - 1996-09-12 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2SD-10027. Nurodo, kad 1996-09-06 Šilutės mero Š. L. potvarkiu „Dėl pastatų teisinio registravimo“, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta instrukcija „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“, leista statytojams, kurių nuosavybės dokumentai neišlikę, išimties tvarka, parengus techninę dokumentaciją Klaipėdos teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, pastatus registruoti pagal priedą. Minėto potvarkio Nr. 610 priede P. S. nurodyta pastatų ir statinių, kuriems reikalingas teisinis registravimas, savininke, objektas - mechaninės dirbtuvės (plotas 558,16 kv. m) ir kontora (plotas 49,83 kv. m), pastatymo metai - 1940. Mechaninės dirbtuvės P. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise (pagrindas 1996-09-11 nuosavybės registravimo pažymėjimas Nr. 4608). Nurodė, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta, per nustatytą terminą įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, pirkimo-pardavimo sutartyje esantis įrašas apie pinigų sumokėjimą patvirtina, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą R. K. G. pilnai atsiskaitė. Sutartis buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, todėl abejoti sutarties neteisėtumu nėra pagrindo. Ieškovai nepagrįstai prašo teismo pripažinti galiojančiomis tarp ieškovų ir atsakovų (pajininkų) sudarytas sutartis, toks ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas.Dėl ieškovo R. M. reikalavimo pripažinti sutartis, sudarytas su K. Š. ir D. T., galiojančiomis, atsakovai nurodė, kad šių žodinių sutarčių sudarymo laikotarpiu galiojo 1964 m. CK, kurio 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį darė negaliojančia. Protokolo, kuriame būtų nutarta parduoti K. Š. ir D. T. mechaninių dirbtuvių patalpas, turto perdavimo aktų, kuriuose būtų įforminti patalpų pardavimai, ieškovai nepateikė. Taip pat ieškovas R. M. nepateikė nei sutarčių, pagal kurias įgijo patalpas iš atsakovo K. Š. ir D. T., nei pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl savo reikalavimo neįrodė. Pažymėjo, kad net ir teismui pripažinus, kad 1995-06-10 ir 1997-07-25 pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos ir šalių pasirašytos, o kita šalis vengė sandorį notarine tvarka įforminti, nebūtų įstatyminio pagrindo tokius sandorius pripažinti galiojančiais, nes atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus sandorio galiojimui turi reikšmės ne tik notarinis patvirtinimas, bet ir sandorio teisinė registracija. Ieškinio senaties terminai nagrinėjamu atveju pradelsti. Dėl ieškovo A. B. reikalavimo pripažinti sutartis, sudarytas su B. K., D. T., J. P., galiojančiomis, atsakovai nurodė, kad ieškovas A. B., nurodydamas, kad atsakovai, iš kurių jis įsigijo patalpas: B. K., D. T. ir J. P. patalpas mechaninėse dirbtuvėse gavo už pajus, nepateikia nei įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad buvo nutarta atsakovams parduoti patalpas, ar kad jos atsakovams buvo perduotos, nei sutarčių, kurių pagrindu ieškovas jas įsigijo iš atsakovų. Atsakovai atsiliepime nurodė ir tai, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja teismo pripažinti 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ ir jo priedą negaliojančiu dalyje dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves. Juo buvo leista statytojams pastatus registruoti pagal priedą, kuriame aiškiai nurodyta, kad P. S. leidžiama registruoti objektą – mechanines dirbtuves (448,16 kv. m) ir kontorą (49,83 kv. m), esantį Duomenys neskelbtini. Pastatai asmeninės nuosavybės teise priklausė P. S. (pagrindas 1996-09-11 nuosavybės registravimo pažymėjimas Nr. 4608). Ieškovai reikalavimo pripažinti potvarkį ir jo priedą iš dalies negaliojančiu jokiais įrodymais nepagrindė, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.Atsakovas B. K. sutiko su ieškiniu, patvirtino, kad pardavė ieškovui A. B. ieškinyje nurodytas patalpas už 800 litų, tačiau dokumentų nesutvarkė. Atsakovas D. T. sutiko su ieškiniu, patvirtino, kad pardavė ieškovui R. M. ieškinyje nurodytas patalpas už 100 litų, kitas patalpas – ieškovui A. B. už 700 litų, tačiau dokumentų nesutvarkė. Atsakovė C. Š. sutiko su ieškiniu, ji patvirtino, kad jos vyras K. Š., kuris yra miręs, pardavė ieškovui R. M. ieškinyje nurodytas kelias patalpas už 2 000 Lt, tačiau dokumentų nesutvarkė. Atsakovas J. P. sutiko su ieškiniu, jis patvirtino, kad jo tėvas J. P., kuris yra miręs, pardavė ieškovui A. B. ieškinyje nurodytas kelias patalpas už 4 000 Lt, tačiau dokumentų nesutvarkė, nes buvo senyvo amžiaus. Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį dalyje dėl 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo pripažinimo negaliojančiu ir toje dalyje atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovai apie Šilutės rajono mero 1996-09-06 potvarkį Nr. 610 sužinojo 2016 m. gegužės - birželio mėnesį, o į teismą kreipėsi 2016-08-05, todėl praleido įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą ir todėl jų reikalavimas pripažinti negaliojančiu Mero potvarkį, kaip administracinį aktą, turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 ir jo priedas yra iš dalies neteisėti dalyje dėl leidimo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) registruoti nuosavybės teisę į 558,16 kv. m bendro ploto mechanines dirbtuves, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančias Duomenys neskelbtini., ir šią potvarkio dalį panaikino. Pripažino, kad 1996-09-12 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R.K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra iš dalies neteisėta dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini., pardavimo, ir šią dalį panaikino nustatant, kad P. S. pardavė R. K. G. 49,83 kv. m. patalpas, plane pažymėtas: 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m). Panaikino Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. Duomenys neskelbtini, R. G. įregistruotą nuosavybės teisę dalyje dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nustatant, kad R. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpos, plane pažymėtos 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 311 Eur atsakovei S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovų S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) - iš kiekvieno po 3,05 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 7,47 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad ieškovai tik 2016 m. birželio mėnesį gavę pranešimus iš teismo ir iš seniūno sužinojo apie tai, kad yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1194-635/2016 dėl mirusiosios R. K. G. palikimo priėmimo, ir kad mirusioji buvo nusipirkusi administracines patalpas ir dirbtuves, esančias Duomenys neskelbtini kaime, kurias, iširus „Duomenys neskelbtini“ žemės ūkio bendrovei, buvo įsigiję ieškovai. Taip pat nustatė, kad ieškovų atstovas advokatas V. K. 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo kopijas gavo 2016-07-18, ieškinys buvo pateiktas teismui 2016-08-09, todėl laikė, kad ieškovai nepraleido nei 1 mėnesio, nei 3 metų, nei 10 metų ieškinio senaties terminų.Nurodė, kad iš Šilutės rajono savivaldybės archyvo gauto žemės ūkio bendrovės „Duomenys neskelbtini“ 1994-06-17 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 100 matyti, kad 1994-06-17 visuotinis susirinkimas S.P. leido už išmokas nusipirkti administracinį pastatą, kurio plotas 49,83 kv. m, šio pastato vertė 360 Lt. Šilutės rajono savivaldybei pateiktame ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ perdavimo - priėmimo akte taip pat nurodyta, kad P. S. buvo perduotas administracinis pastatas, esantis Duomenys neskelbtini., kurio vertė 360 Lt. Teismo vertinimu, iš nurodytos pastato vertės ir pavadinimo aišku, kad P. S. buvo perduotos 49.83 kv. m. administracinės patalpos, bet ne visos mechaninės dirbtuvės. P. S. įregistruoti mechanines dirbtuves buvo leista be jokio pagrindo, paprasčiausiai nurodžius šias patalpas prašyme, nepatikrinus dokumentų apie jos nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves. Pažymėjo, kad S. R. K. G. pardavė tik administracines patalpas, patvirtina ir tai, kad 1996-09-12 pirkimo - pardavimo sutartyje visa mechaninių dirbtuvių vertė nurodyta 38 001 Lt, o P. S. R.K. G. jas pardavė už 1 500 Lt.Konstatavo, kad 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 ir jo priedas yra iš dalies neteisėti dalyje dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves 558,16 kv. m ploto, esančias Duomenys neskelbtini., todėl šią potvarkio dalį panaikino.Panaikinęs 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo dalį dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į 558,16 kv. m ploto mechanines dirbtuves, esančias Duomenys neskelbtini., pripažino, kad 1996-09-12 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. S. ir R. K. G., yra iš dalies neteisėta dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini., pardavimo, ir ją panaikino nustydamas, kad P. S. pardavė R. K. G. 49,83 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas: 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m).Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas panaikino Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. Duomenys neskelbtini, R. G. įregistruotą nuosavybės teisę dalyje dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nustatydamas, kad R. K. G. nuosavybės teise priklauso mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpos, plane pažymėtos 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m).Nurodė, kad ieškinyje nurodytos ieškovo A. B. pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos su atsakovais B. K., D. T. ir J. P. atitinkamai 2005-11-02, 2006-06-01 ir 2005-08-01, negali būti laikytinos galiojančiomis, kadangi jos nėra sudarytos nei notarine, nei rašytine forma. Konstatavo, kad asmenys, iš kurių ieškovai nurodo pirkę negyvenamas patalpas, nebuvo įregistravę nuosavybės teisės į šias patalpas. Teismo nuomone, ieškovai šioje dalyje galėtų pareikšti reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, įsiteisėjus šiam sprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai S. U. ir M. G. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovai R. M. ir A. B. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo palaikanti apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo pripažinimo negaliojančiu ir priimti naują sprendimą. Administracija palaiko apeliantų nuomonę, kad ieškovai nėra ginčo objekto teisėti savininkai. Nurodo, kad ieškovai galimai daugiau nei 20 metų žinojo, jog neįgijo nuosavybės teisės į ginčo objektą nesiimdami jokių aktyvių veiksmų įteisinti nuosavybės teisę į jį, ieškovai elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškinys teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą administraciniam aktui apskųsti. Teigia, kad teismas išsamiai nenagrinėjo visų ieškinio senaties praleidimo aplinkybių. Prašo prie bylos prijungti 2016-06-14 advokato V. K. prašymo kopiją.2017 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantės L. B. atstovo advokato V. K. prašymas dėl dokumento prijungimo prie bylos. Advokatas nurodė, kad apeliantė L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 28 d. mirė.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2A-1453-265/2017 sustabdyta, kol paaiškės L. B. teisių perėmėjas.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal apeliantų S. U., M. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo atnaujino. Atsižvelgus, jog neatsirado apeliantės L. B. teisių perėmėjas, civilinė byla dalyje dėl apeliantės L. B. apeliacinio skundo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovai nepraleido 1 mėnesio ieškinio senaties termino 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkiui apskųsti, prašo prijungti ieškovų atstovo advokato V. K. 2016-06-14 raštą. Įvertinus, jog trečiasis asmuo šiuo įrodymu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, o ieškovai su šiuo įrodymu yra susipažinę, kadangi jį parengė ieškovus atstovaujantis advokatas, teismas daro išvadą, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, todėl jis priimtinas ir vertintinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Atsakovai S. U. ir M. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo konstatuotomis aplinkybėmis bei netinkamai taikė ieškinio senaties institutą.

Dėl ieškinio senaties terminų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai reiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. civilinio ir administracinio.Vienas iš ieškovų reikalavimų, kurį teismas tenkino, buvo pripažinti 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ ir jo priedą negaliojančiu dalyje dėl leidimo P. S. registruoti nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančias Duomenys neskelbtini., bendras plotas 558,16 kv. m. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad taikant šiuos terminus, nustatant jų pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.Nagrinėjamu atveju ieškovai, kaip jau minėta šios nutarties 35 punkte, pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu administracinį aktą, priimtą 1996 m. rugsėjo 6 d. Todėl šiuo atveju taikytini Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti administracinio akto apskundimo senaties terminai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų atstovas advokatas V. K. 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo kopijas gavo 2016-07-18, ieškinys buvo pateiktas teismui 2016-08-09, todėl laikė, kad ieškovai nepraleido 1 mėnesio administracinio akto apskundimo senaties termino.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, negali sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada.Aplinkybė, jog V. K. 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 ir jo priedo kopijas gavo 2016-07-18, nesudaro pagrindo išvadai, kad apie priimtą mero potvarkį ieškovai sužinojo tik 2016-07-18. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai nurodė, kad apie priimtą 1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ sužinojo 2016 m. birželio mėnesį, kai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-1194-635/2016, taip pat kai jų atstovas iš Šilutės rajono savivaldybės gavo dokumentus. Iš trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto 2016 m. birželio 14 d. rašto „Dėl duomenų gavimo“ matyti, kad ieškovų atstovas advokatas V. K. nurodo, jog „1996 m. rugsėjo 6 d. Šilutės rajono mero potvarkiu Nr. 610 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ S. P. buvo leista įregistruoti nekilnojamojo turto registre mechanines dirbtuves ir kontorą, esančias Duomenys neskelbtini rajone tuo pagrindu, kad nėra išlikę dokumentai. Prašome išduoti dokumentų kopijas, kurių pagrindu buvo parengtas šis mero potvarkis“. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog advokatas V. K. minėtu raštu prašo pateikti tik dokumentų kopijas, kurių pagrindu buvo parengtas mero potvarkis, taip pat atsižvelgusi į ieškovų ieškinyje nurodytas sužinojimo apie priimtą potvarkį aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su trečiuoju asmeniu, jog ieškovų atstovui advokatui V. K. ir ieškovams apie priimtą mero potvarkį buvo žinoma jau 2016 m. birželio 14 d.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus, jog ieškinys dalyje dėl 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. 610 pripažinimo negaliojančiu teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 9 d., darytina išvada, kad ieškovai praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą apskųsti 1996-09-06 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 610.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai tik 2016 m. birželio mėnesį, gavę pranešimus iš teismo ir seniūno sužinojo apie tai, kad yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1194-635/2016 dėl mirusiosios R. K. G. palikimo priėmimo, ir kad mirusioji buvo nusipirkusi administracines patalpas ir dirbtuves, esančias Duomenys neskelbtini kaime, kurias, iširus „Duomenys neskelbtini“ žemės ūkio bendrovei, buvo įsigiję ieškovai. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o jo galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet antroji ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėjo, kad ieškinio senaties termino dėl 1996-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. S. ir R. K. G., pripažinimo iš dalies negaliojančia jie nepraleido, kadangi apie tai, jog jų pirktos mechaninių dirbtuvių patalpos yra įregistruotos kitų asmenų vardu, apie 1996-09-12 pirkimo pardavimo sutartį, taip pat 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkį ieškovai nurodo sužinoję tik 2016 m. birželio mėnesį, kai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-1194-635/2016.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, kadangi duomenys apie registruotą turtą išviešinti nuo 1996-12-10, nuo įregistravimo yra praėję 20 metų, todėl, apeliantų manymu, senaties terminas prasidėjo nuo 1996-12-10.Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu; konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, todėl tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo visų aplinkybių, kada ieškovai turėjo sužinoti apie jų galimą teisės pažeidimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino. 1996-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties tarp P. S. ir R. K. G. sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis numatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1996-09-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta notarės S. D., pirkimo-pardavimo sutartyje esantis įrašas apie pinigų sumokėjimą patvirtina, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą R. K. G. pilnai atsiskaitė, 1996-12-10 sutartis įregistruota turto registravimo įstaigoje. Šios nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad 1996-09-12 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, todėl yra teisėta bei galiojanti.Bylos duomenys patvirtina, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie R. K. G. vardu įregistruotą 607,99 kv. m ploto pastatą - mechanines dirbtuves, galioja nuo 1996-12-10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai - B. K., D. T., J. P. ir C. Š., kurie pagal žodines pirkimo-pardavimo sutartis pardavė ieškovams patalpas, turėjo teisę ir galėjo patikrinti duomenis viešame registre bei įsitikinti, kad nekilnojamasis turtas jiems nepriklauso. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti galiojančiomis žodines pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 1995 m., 1997 m., 2005 m. ir 2006 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad ieškovai, laikydami save ginčo patalpų savininkais, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių neveikimą, t. y. ieškovai, kaip patys nurodo, kad ilgiau nei 20 metų nesiekė įteisinti nuosavybės į ginčo patalpas. Taip pat papildomai pažymėtina, kad CK 1.75 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ir nesant registracijos sandorio šalims sandoris galioja ir šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Pagal bendrąją taisyklę registracijai suteikiama tik trečiųjų asmenų informavimo reikšmė (CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.). Taigi, viešo registro duomenų funkcija yra suteikti patikimą informaciją visiems galimiems turto įgijėjams apie kliūčių įgyti nekilnojamąjį daiktą buvimą ar nebuvimą. Iš čia kyla registro duomenų viešumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (CK 4.261 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, sudarydami žodines patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo teisę ir galėjo patikrinti duomenis viešame registre bei įsitikinti, kad nekilnojamasis turtas atsakovams - B. K., D. T., J. P. ir C. Š. nepriklauso. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visetą bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama su ginčijamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto išviešinimo nekilnojamojo turto registre momentu, t. y. 1996-12-10. Ta aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas buvo tinkamai (įstatymų nustatyta tvarka) išviešintas, leidžia daryti išvadą, jog visi tokios sutarties sudarymu (jo teisėtumu) suinteresuoti asmenys galėjo gauti visą būtiną informaciją, reikalingą pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumui įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo-pardavimo sutarties išviešinimas registre sietinas su ieškinio senaties termino eigai skaičiuoti reikšmingu pareigos domėtis kriterijumi, atidumo ir sąžiningumo principais.Teisėjų kolegija pažymi, kad Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovai laikėsi pozicijos, jog 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su ginčijamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto išviešinimo nekilnojamojo turto registre momentu, t. y. 1996-12-10, todėl padarė konstatvo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Kaip nurodė ieškovai, jokių veiksmų, iki buvo įtraukti civilinę bylą suinteresuotais asmenimis, jie nesiėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų neveikimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui.Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).Atsižvelgiant į padarytas išvadas, jog ieškinys turėjo būti atmestas konstatavus, jog praleistas ieškinio senaties terminas, bei vadovaujantis šios nutarties 60 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad neaktualu analizuoti kitus apeliacinio skundo argumentus.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis nustatytų aplinkybių visetu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovų ieškinį. Dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo apeliacinis skundas tenkintinas, o teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir konstatavus, kad skundžiamas sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 punktas). CPK 93 straipsnio 1 punktas numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad atsakovė S. U. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovų R. M. ir A. B.. Valstybei iš ieškovų R. M. ir A. B. priteistina po 5,26 Eur pašto išlaidų.

Nustatyta, jog už apeliacinį skundą atsakovė S. U. sumokėjo 123 Eur žyminį mokestį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, konsultavimą atsakovė S. U. sumokėjo 900 Eur sumą (2017-05-16 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 897714). Turėtas bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti iš ieškovų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš ieškovų priteistina atsakovei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad 1996-09-06 Šilutės rajono mero potvarkis Nr. 610 ir jo priedas yra iš dalies neteisėti dalyje dėl leidimo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) registruoti nuosavybės teisę į 558,16 kv. m. bendro ploto mechanines dirbtuves, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančias Duomenys neskelbtini, ir šią potvarkio dalį panaikino. Pripažino, kad 1996-09-12 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra iš dalies neteisėta dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini., pardavimo, ir šią dalį panaikino nustatant, kad P. S. pardavė R.K. G. 49,83 kv. m patalpas, plane pažymėtas: 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m). Panaikino Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. Duomenys neskelbtini, R. G. įregistruotą nuosavybės teisę dalyje dėl 558,16 kv. m ploto mechaninių dirbtuvių, esančių Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nustatant, kad R. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpos, plane pažymėtos 1-1(10,61 kv. m), 1-2 (19,58 kv. m) ir 1-3 (19,64 kv. m), ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 5,26 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme atsakovei S. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 511,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei S. U., a. k. (duomenys neskelbtini)