Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo P. F. (P. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 210 str. 2 d. ir jam skirta 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų) bauda su kontrabandos daiktų (45,92 kilogramų automobilių duslintuvų naudotų katalizatorių laužo), automobilio ,,Hyundai Terracan“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d., 23.40 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu ,,Hyundai Terracan“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), paslėpęs automobilio atsarginiame rate, gabeno 45,92 kilogramo automobilių duslintuvų naudotų katalizatorių laužo, kurių bendra muitinė vertė 1359,69 Lt. Tuo jis pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41 str., Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 439, patvirtinančio Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, 6 p. reikalavimus.

Apelianto įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, klaidingai vadovavosi jame nurodyta teismų praktika, kadangi ji taikytina automobiliams, pritaikytiems gabenti kontrabandą, t. y. tokiems, kuriuose įrengtos slėptuvės kontrabandos dalykams. Nurodo, kad jo vairuojamas automobilis, nebuvo pritaikytas kontrabandai gabenti, nebuvo padaryti kokie nors jo fiziniai pakeitimai. Teismas, privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (byla Nr. N-756-113/2010), juo labiau, kad teismo pareiga yra paskirti teisingą baudą, ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo, kad teismas, skirdamas transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo, teisingumo ir protingumo principais, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, turtine padėtimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika byloje Nr. N-62-2787/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog tam, kad automobilis būtų pripažintas kontrabandos nusikaltimo padarymo priemone, nepakanka vien to, kad asmuo kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kartu gabeno kontrabandos dalyką, reikia nustatyti, kad be automobilio, nusikaltimo negalima būtų padaryti.

Apelianto vertinimu, prieš skirdamas automobilio, kuris yra jo šeimos turtas, konfiskavimą, teismas turėjo atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kad jis stengiasi, bando vystyti verslą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Visa tai, apelianto įsitikinimu, turėtų būti vertinama kaip lengvinančios aplinkybės. Be to, teismas nustatė, kad jis neteisėtai gabento duslintuvų laužo vertė (10 MGL), t. y. 1359,00 Lt, tačiau neskyrė duslintuvų laužo ekspertizės tikrajai jo vertei nustatyti. Nesiaiškintos aplinkybės, kad automobilis yra šeimos turtas, įstatymas taikytas formaliai, neatsižvelgta į baudos proporcingumo principą. Pats teismas konstatavo, kad automobilis specialiai nepritaikytas kontrabandos gabenimui. Automobilių duslintuvų laužą jis galėjo susikrauti į kuprinę bei persinešti per muitinę, t. y. tam automobilis nebuvo būtinas. Be to, teismas nevertino ar apskritai duslintuvų katalizatorių laužas gali būti kontrabandos dalyku. Jo padarytas pažeidimas jokių žalingų padarinių nesukėlė. Jis nevalingai pasikėsino į ekonomiką bei nustatytą verslo tvarką, tačiau realios žalos šioms įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, nes katalizatorių laužas buvo sulaikytas ir paimtas pareigūnų dar pasienio poste.

Automobilis „Hyundai Terracan“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatomis, priklauso apelianto šeimai, t. y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas teigia, kad apie jo vykimą į Lietuvą, sutuoktinė A. F. (žmona) nieko nežinojo. Minėtas automobilis yra vienintelis šeimos automobilis, kuris reikalingas šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Dėl jo padaryto pažeidimo konfiskavus automobilį, labai pasunkėtų šeimos gyvenimas, be to, automobilio pirkimui skolinosi pinigų, kurių dar nėra grąžinęs. Duslintuvų laužo vežti neplanavo, tai buvo neplanuotas, netyčinis pažeidimas. Nors transporto priemonės konfiskavimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar priemonė nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam ar trečiajam asmeniui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, turintis duomenų apie transporto priemonės, kurios konfiskavimo klausimas yra sprendžiamas, savininką, visada turi įvertinti ir savininko poziciją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad tokie asmenys turėtų būti įtraukiami į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o konfiskuotas automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N- 62-2787/2010, Nr. N-62-2500/2010, Nr. N-444-8347/2009, Nr. N-575-2541/2009). Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neinformavus savininko, t. y. apelianto žmonos, apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, parinkta nuobauda negali būti laikoma tinkamai individualizuota.

Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu apie nedidelį pažeidimo mastą, nes kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių pažeidimų, nepriklausomai nuo neteisėtai gabentų prekių vertės. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti (t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti), bet ir tais atvejais, kai ji buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Nagrinėjamu atveju, kontrabandinės prekės buvo slepiamos nuo muitinės kontrolės automobilio bagažinėje esančiame atsarginiame rate. Taigi, P. F. akivaizdžiai pasinaudojo automobiliu, jame esančiu atsarginiu ratu, t. y. vieta, neskirta jokiems daiktams vežti. Transporto priemonė buvo konfiskuota atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo tiesiogiai panaudotas kaip įrankis teisės pažeidimui daryti - kontrabandinės prekės buvo gabenamos automobilio vietose, apsunkinančiose jų aptikimą. Priešingai nei skunde nurodo P. F., vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį prekių, nepanaudojus transporto priemonės, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. P. F. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį katalizatorių laužo (apie 46 kg), kas, beje, būtų sunkiai padaroma, atsižvelgiant į prekių svorį, kitu būdu, pvz., kaip nurodo jis pats, sudėjus į kuprinę, o gabeno juos, slėpimui panaudodamas automobilyje esantį atsarginį ratą, t. y. vietą, neskirtą daiktams sudėti ir gabenti, kas įrodo, jog tokio kiekio kontrabandinių prekių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio būtų neįmanomas. P. F. taip pat nepasirinko ridenti atsarginio rato per muitinę, nes tokiu atveju, labai tikėtina, kad jis būtų patikrintas ir kontrabandinės prekės būtu aptiktos. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikėjosi, kad muitinei nekils jokių įtarimų, nes kiekvienas automobilis turi atsarginį ratą, ir tikrai ne visi jie yra tikrinami.

P. F. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. įtvirtinta, kad Prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti šio pažeidimo reikšmę, teigiant, kad tiesioginė žala nebuvo padaryta, bei įrodinėjant, kad apeliantas padarė nevalingą nusižengimą, šie skundo argumentai atmetami. Byloje neginčytinai įrodyta, kad Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatytą pažeidimą apeliantas padarė tiesiogine tyčia, be to, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, o ne nevalingais veiksmais. Akivaizdu, jog apelianto veiksmai – katalizatorių laužo sudėjimas į automobilio atsarginį ratą negali būti vertinami kaip nevalingi ar netyčiniai. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas katalizatorių, kaip kontrabandos dalyko bei jų vertės nustatymo klausimas. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas su nustatyta prekių verte sutiko, pažeidimą pripažino, taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo skirti papildomą ekspertizę prekių vertei nustatyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 439, patvirtinančio Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisykles 6 p. nuostatomis, keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 1030,00 litų šių taisyklių 6.1 ir 6.2 punktuose nenurodytais atvejais. Apelianto vežtas katalizatorių laužo kiekis ir svoris yra didelis, komercinio pobūdžio, kurį pardavęs Lietuvos Respublikoje apeliantas siekė pasipelnyti, jo vertė viršija 1030,00 litų, todėl neabejotina, kad jo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežtos ir automobilio atsarginiame rate paslėptos prekės, t. y. automobilių katalizatorių laužas, yra laikytinos kontrabandos dalyku.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009). Teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas katalizatorių laužą gabeno sudėtą į automobilio atsarginės padangos ertmę (b. l. 8), t. y. paslėptą nepritaikytose gabenimui vietose, taip apsunkindamas muitiniam patikrinimui privalomų pateikti daiktų aptikimą ir pažeidimo išaiškinimą. Todėl šiuo atveju, katalizatorių laužo gabenimo būdas ir svoris (45,92 kg) apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog be transporto priemonės tokio kiekio prekių apeliantas nebūtų galėjęs gabenti per sieną, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Iš bylos medžiagos matyti, kad veikos darymui buvo kruopščiai rengtasi, paslėpdamas vežamą katalizatorių laužą atsarginiame automobilio rate, t. y. automobilį tiesiogiai panaudodamas kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, apeliantas siekė apsunkinanti kontrabandos daiktų suradimą ir pažeidimo išaiškinimą. Dėl minėtų kontrabandos daiktų slėpimo vietų analogiška išvada daroma ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-150/2011). Todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. numatytą papildomą administracinę nuobaudą (transporto priemonės konfiskavimą), šią nuobaudą individualizavo tinkamai bei motyvavo jos skyrimo priežastis. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog transporto priemonės vertė nėra teisinis pagrindas kontrabandos gabenimo įrankio konfiskavimui netaikyti (žr. nutartis bylose Nr. N16-1171/2007, N1-1278/2007, N575-779/2009, N62-2955/2010).

Aplinkybė, jog transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam asmeniui ir jo sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės teise, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. nuostatomis, nėra reikšminga sprendžiant pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimo klausimą. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktinei. Kadangi sutuoktiniai gyvena Baltarusijos Respublikoje, jų nurodytoje šalyje įsigyto turto režimui Lietuvos Respublikos CK nuostatos netaikytinos. Vieninteliu automobilio „Hyundai Terracan“ savininku byloje esančiuose dokumentuose yra nurodytas P. F., taigi, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo apie teismo posėdį papildomai informuoti ir jo sutuoktinės. Apeliantas pirmosios instancijos teismo to padaryti neprašė.

Akcentuotina, kad asmens turtinė ir šeiminė padėtis taip pat nėra pakankamas pagrindas neskirti papildomos administracinės nuobaudos. Be to, apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų nei apie savo sunkią materialinę padėtį, nei apie tai, kad automobilio įsigijimui skolinosi pinigų, kurių dar negražino. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad nubaustasis gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, praeityje nebuvo baustas administracine tvarka, transporto priemonė reikalinga jo šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo netaikyti papildomos nuobaudos. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad P. F. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, tačiau tai nėra pagrindas neskirti automobilio, kuris buvo kontrabandos pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo. Šiuo konkrečiu atveju, neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio „Hyundai Terracan“ – konfiskavimo, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. F. (P. F.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.