- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-100-195/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Artūras Pažarskis, Henrikas Jaglinskis
- Kategorijos
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Artūro Pažarskio ir Henriko Jaglinskio, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla K. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus teritorinė muitinė K. M. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 4.30 val., į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. M., muitinio tikrinimo metu nustačius, jog ši pilietė veža maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas, buvo priimtas sprendimas grąžinti K. M. į Baltarusijos Respubliką, atidarius grąžinimo vartus, K. M. nepakluso muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko į Lietuvos Respubliką be muitinė pareigūno leidimo, tokiu būdu pažeidė Tarybos reglamento (EEB) nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41, 47 str., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 209 str. 1 d. 3 p.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veiksmuose ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto pažeidimo sudėties, motyvuojant tuo, kad K. M. administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas kaltinimas suformuluotas neaiškiai, be to, nepateikta įrodymų, jog K. M. gabeno įvežti draudžiamus maisto produktus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. M. priklausantį automobilį vairavo R. P. . Tai, kad K. M. girdėjo muitinės pareigūno nurodymą sugrįžti, neįrodyta. Tiek K. M. , tiek kartu su ja važiavusios ir liudytojais apklaustos T. M. ir R. P. vienodai nurodė, kad suprato, jog po patikrinimo joms buvo leista išvažiuoti, tačiau išvažiuodamos pamiršo atsiimti asmens dokumentus. Teismas pažymėjo, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnas K. L. , atlikęs automobilio patikrinimą, nenustatė, o tik įtarė, kad jame galimai gabenami maisto produktai ir apie tai pasakė kitam muitinės pareigūnui, kuris nutarė sugrąžinti automobilį, vairuojamą R. P. , tačiau nėra duomenų, jog jis tai liepė padaryti K. M. , kuri tuo metu buvo automobilio salone. Dėl šių priežasčių kilusią situaciją teismas įvertino kaip nesusipratimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažįstant K. M. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209 str. 1 d. 3 p., padarymo.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, K. M. kaltė dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra nepagrįsti. Pažymi, kad K. M. buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad ji, vykdama automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaklususi muitinės reikalavimui grįžti į Baltarusijos Respubliką, išvyko iš pasienio kontrolės punkto teritorijos be muitinės pareigūno leidimo, o ne už neteisėtą maisto produktų gabenimą. Teisme liudytojais apklausti muitinės pareigūnas J. D. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) pareigūnai K. L. bei K. M. paaiškino, kad automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusioms keleivėms K. M. , R. P. ir T. M. buvo nurodyta grįžti į Baltarusijos Respubliką, apie šį sprendimą buvo joms pranešta. Tai, kad tarp VSAT ir muitinės pareigūnų įvyko nesusipratimas, nepaneigia fakto, kad reikalavimas grįžti į Baltarusijos Respubliką buvo pateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad K. M. gabeno maisto produktus, kurių įvežimas draudžiamas. Priešingai, K. M. ir automobiliu VW PASSAT vykusios T. M. bei R. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad lankėsi Šalčininkų pasienio kontrolės punkte veikiančioje neapmuitinamoje parduotuvėje - muitinės prižiūrimoje parduotuvėje, kurioje vykstantys iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiąsias šalis keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Šioje parduotuvėje K. M. įsigijo sulčių, T. M. - sulčių ir šokolado, R. P. - ledinukų ir mineralinio vandens. Taigi įsigijus šioje neapmuitinamoje parduotuvėje prekių, jos turėjo būti išvežtos į Baltarusijos Respubliką.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje nustatyta, jog K. M. bei kitos keleivės išvyko iš Šalčininkų kelio posto be pasų ir automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo. Iš K. M. paaiškinimo matyti, kad ji stebėjo vykimo per pasienio kontrolės punktą procesą, t.y. ji matė, kaip pasienio pareigūnas paėmė jos ir kitų keleivių pasus, apžiūrėjo, tikrino automobilio bagažinę ir saloną, po ko išėjo. Taip pat patvirtino, kad nematė, jog asmens dokumentai būtų grąžinti. Tačiau matė, kaip muitinės pareigūnas atidarė vartus, pro kuriuos patenkama į išvykimo iš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pusę. Taip pat paaiškino, kad prie šių vartų išlipo R. P. bei uždavė klausimą muitininkui. Be to, K. M. per postą vyksta sistemingai, todėl žino vykimo per postą tvarką, t.y. kad išleidžia iš pasienio kontrolės punkto teritorijos pareigūnai, kurie paskutinieji atlieka tikrinimą, bei grąžina keleiviui asmens bei automobilio dokumentus ir leidžia išvykti iš pasienio kontrolės punkto teritorijos.
Pažymėtina ir tai, kad K. M. pati patvirtino, kad niekada nėra išvykusi iš pasienio kontrolės punkto teritorijos be asmens dokumento, kuris yra svarbus dokumentas pasienio ruožo teritorijoje. Be to, automobilis, kuriuo važiavo, priklauso K. M. , todėl ji turėjo būti suinteresuota tuo, kad automobilio registracijos liudijimas būtų jai grąžintas laiku.
Apklaustas liudytoju muitinės pareigūnas J. D. paaiškino, kad automobiliui privažiavus prie grąžinimo vartų, iš jo išlipo vairuotoja (R. P. ), kuriai jis ranka nurodė važiuoti pro vartus ir pasakė, kad važiuotų greičiau, į ką vairuotoja atsakė, jog atgal tikrai negrįš, įsėdo į automobilį ir išvažiavo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
K. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama dėl to, kad išvyko iš pasienio kontrolės punkto be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo.
ATPK 209 str. 1 d. 3 p. nustato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.
Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.2. punkte nustatyta, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo per patikrinimą pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų prekių (daiktų) dokumentus. Minėtų taisyklių 47.2. puntas nustato, kad asmenims, kertantiems valstybės sieną, draudžiama išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo.
Patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. M. kaltės, išklausė jos paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek suformuluotą kaltinimą patvirtinusius asmenis – VSAT pasieniečius K. L. , K. M. ir muitinės posto pamainos viršininką V. J. bei inspektorių J. D., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodymus davusius liudytojus T. M. ir R. P. , įvertino rašytinius įrodymus. Teismas savo nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra K. M. kaltės įrodymų, t.y. byla nutraukta nesant pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. M. nagrinėjant bylą teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad ji automobilio nevairavo, jame buvo tik kaip keleivė, pasienio pareigūno veiksmus vertino kaip leidimą išvažiuoti iš Šalčininkų pasienio kontrolės punktą. Užtvaras (šlagbaumas) buvo pakeltas, todėl vairuotoja R. P. netrukdomai galėjo išvažiuoti iš pasienio kelio posto. Paaiškino, kad pareigūnai paėmė visų automobilyje važiavusių asmenų dokumentus, patikrino automobilio bagažinę ir saloną, po ko su jų asmens dokumentais pareigūnai pasišalino (b.l. 34-35).
Liudytojas (Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorius) J. D. teisme parodė, kad 2011-09-24, apie 4-5 val. ryte, į žaliąjį kanalą atvyko automobilis VW Passat, kuriuo važiavo trys moterys, kurios informavo, kad neleistinų prekių neveža. VSAT pareigūnui jas patikrinus, buvo įtarta, jog gali būti gabenami neleistini maisto produktai. Buvo nurodyta automobiliui grįžti atgal. VSAT pareigūnas informavo keleives apie tai, o jis nuėjo atidaryti grąžinimo vartus. Moterys negrįžo, o įvažiavo į Lietuvos teritoriją. Apie tai pranešė pamainos viršininkui (b.l. 38).
Liudytojas (Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas) V. J. teisme parodė, kad 2011-09-24, apie 4.30 val., iš muitinės pareigūno J. D. sužinojo, jog buvo priimtas sprendimas grąžinti automobilį VW Passat, valst. Nr (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką, nes buvo įtarta, jog juo buvo gabenami maisto produktai ar akcizinės prekės, tačiau asmenys nepakluso muitininko reikalavimui ir išvažiavo be leidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Liko trys pasai, išduoti K. M. , T. M. ir R. P. vardu, ir automobilio technikinis pasas. Kadangi buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jis surašė administracinius teisės pažeidimo protokolus (b.l. 36, 38).
Liudytojas (VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis) K. L. teisme parodė, kad 2011-09-24 tikrino automobilius, atvykstančius iš Baltarusijos. Atvažiavo baltos spalvos VW Passat automobilis, kurį vairavo R. P. . Automobiliu vyko trys asmenys. Nematė, kad asmenys gabentų prekes, tačiau kilo įtarimas, kad asmenys galėjo gabenti akcizines prekes ir apie tai pranešė muitininkui, kad reikalingas detalus automobilio patikrinimas. Muitininkas priėmė sprendimą grąžinti automobilį ir nuėjo atidaryti grąžinimo vartus, o jis pasus nunešė į kitą pusę. Pasus paliko pasieniečiams, kurie tikrino išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Vėliau buvo atėjusi K. P. atsiimti pasų, tačiau jie buvo perduoti muitinės pareigūnams (b.l. 38-39).
Liudytojas (VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis) K. M. teisme parodė, kad 2011-09-24 atvyko automobilis VW Passat, baltos spalvos, iš Baltarusijos pasienio kontrolės punkto, važiavo trys moterys. Kolega tikrino lengvuosius automobilius, jam (kolegai) kilo įtarimas, kad keleivės gali gabenti nedeklaruotas prekes. Akivaizdžių požymių nesimatė. Pasienietis pranešė, kad automobilis nebuvo Baltarusijos Respublikoje. Pasiūlė apžiūrėti automobilį išsamiau. Pasienietis perdavė tą žinią muitininkui, muitininkas priėmė sprendimą grąžinti automobilį į Baltarusijos Respubliką, tačiau automobilis išvažiavo į Lietuvos Respubliką. Vėliau buvo atėjusi R. P. atsiimti pasų, tačiau dokumentai buvo perduoti muitininkams.
Liudytoja T. M. teisme parodė, kad automobilį vairavo R. P. . Pravažiavus Šalčininkų PKP pastebėjo, kad baigėsi vizos galiojimas, tad teko grįžti. Privažiavusios laukė muitininko. Maisto produktų nevežė. Atėjo VSAT pareigūnas, kuris patikrino automobilį ir išėjo. Po to R. P. išėjo, pasikalbėjo su muitininku ir jos nuvažiavo. Vėliau apsižiūrėjo, kad nėra pasų. Grižo į postą, tačiau pasų niekas neatidavė (b.l. 41-42).
Liudytoja R. P. teisme parodė, kad pravažiavus Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, prie Baltarusijos pasienio kontrolės punkto patikrino pasus ir pastebėjo, kad pasibaigęs T. M. vizos galiojimas. Nuėjus prie Baltarusijos pasieniečio, paklausė, ar jos gali sugrįžti į Lietuvą. Gavus sutikimą ir grįžus į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, priėjo pasienietis, paėmė pasus ir nuėjo. Laukė muitininko. Muitininkui išėjus, šis pamojavo žibintu, pasakė, kad galima važiuoti, todėl jos nuvažiavo. Tik vėliau pastebėjo, kad nėra pasų. Grįžus į pasienio kontrolės punktą, pasus joms neatidavė (b.l. 39-41).
Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 4.30 val., į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P. , o jo keleivėmis buvo K. M. ir T. M. . Šios aplinkybės neginčija ir patys teisme apklausti pasienio kontrolės pareigūnai. Iš byloje esančių pasienio kontrolės punkto pareigūnų parodymų analizės matyti, kad automobilis VW Passat buvo patikrintas. Automobilio tikrinimą atliko pasienietis K. L. , kuriam po šio procedūros kilo įtarimas, jog asmenys gali gabenti draudžiamas prekes ir reikalingas detalus automobilio patikrinimas. Apie tai K. L. pranešė muitininkui, kuris priėmė sprendimą grąžinti automobilį. Grąžinimo vartus nuėjo atidaryti kelio posto inspektorius J. D. , o kitas muitininkas turėjo informuoti apie tai automobilio vairuotoją ir keleives. Pasienietis K. L. nunešė pasus pasieniečiams, kurie tikrino išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės rodo, kad automobilio patikrinimas jau buvo baigtas, tačiau pareigūnai priėmė sprendimą grąžinti automobilį į Baltarusijos Respubliką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. Nr. 126 nutarimu patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 6 punktas numato, kad asmenys, transporto priemonės, gyvūnai, prekės (daiktai), kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus negali būti įleisti (atgabenti) į Lietuvos Respublikos teritoriją, grąžinami iš pasienio kontrolės punkto į teritoriją valstybės, iš kurios atvyksta (atgabenami).
Nagrinėjamu atveju, apie priimtą sprendimą grąžinti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką K. M. ir kitas keleives turėjo informuoti pasienio kelio posto muitininkas. Byloje nėra duomenų, kas iš pareigūnų tai padarė. Nei vienas iš teisme apklaustų pareigūnų nenurodė su automobilio keleivėmis bendravusio pareigūno pavardės. Vien tai, kad inspektorius J. D. atidarydamas grąžinimo vartus davė nurodymą automobilį vairavusiai R. P. pro juos pravažiuoti, nepaneigia K. M. pateiktą versiją, jog iš pareigūnų veiksmų suprato, kad po patikrinimo joms buvo leista išvažiuoti iš kelio posto į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kadangi užtvaras buvo pakeltas, jos taip ir padarė.
Nors iš K. M. ir kitų su ja važiavusių asmenų buvo paimti asmens dokumentai ir automobilio registracijos liudijimas po patikrinimo pastarosioms nebuvo sugrąžinti, ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai daryti apie tai, kad jos turėjo suprasti, jog patikrinimas nebaigtas ar jos turi sugrįžti į Baltarusijos Respubliką. Kaip jau buvo minėta, iš pareigūnų parodymų analizės yra akivaizdu, kad buvo galima suprasti, jog automobilio patikrinimas buvo baigtas. Todėl nėra pagrindo netikėti K. M. teiginiais, kad J. D. veiksmus ji suvokė kaip leidimą išvažiuoti iš pasienio kelio posto, t.y. sąžiningai klydo manydama, jog po atlikto patikrinimo jos gali važiuoti iš pasienio kontrolės punkto.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu. Todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.