- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-1082-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00583-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. 5 000 Lt bauda su kontrabandos daiktų, automobilio „Nissan Almero Tino“, v/n (duomenys neskelbtini), bei šios transporto priemonės techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad jis 2012-06-18, 7.20 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šalčininkų kelio postą, nepateikdamas muitinės kontrolei ir taip jos išvengdamas, automobilio „Nissan Almero Tino“, v/n (duomenys neskelbtini), salone, galinėje keleivio sėdynėje, įrankiams skirtoje nišoje ir atsarginiame rate gabeno 290 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 10 pakelių cigarečių „Minsk City“ su trečiųjų šalių banderolėmis.
Šalies argumentai
S. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-07-16 nutarimą ir neskirti automobilio „Nissan Almero Tino“ bei jo techninio paso konfiskavimo.
Nurodo, kad teismas, skirdamas automobilio konfiskavimą, neatsižvelgė į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis praeityje netrauktas administracine tvarka bei į kitas aplinkybes. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog padarė teisės pažeidimą dėl sunkios materialinės padėties, jis gyvena kartu su žmona ir augina du nepilnamečius vaikus. Jis pats nedirba dėl sunkios sveikatos būklės, gauna nedidelę pensiją. Jo žmona O. D. dirba, tačiau jos uždarbis yra mažas. Dėl minėtų priežasčių jis nusprendė padaryti teisės pažeidimą, kad galėtų parduoti cigaretes ir gauti papildomų pajamų šeimai išlaikyti. Dabar jis smerkia savo veiksmus, padarė išvadas ir pažada, jog daugiau nebenusižengs teisės aktų reikalavimams.
Pasak S. D., atsižvelgtina į tai, kad neteisėtai gabentos cigaretės buvo paimtos iš jo kertant Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienas, dėl ko jos nepateko į civilinę apyvartą ir nebegalėjo konkuruoti su kitomis tokios pačios rūšies prekėmis. Taigi, jo veiksmai nepadarė žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas tiesiogiai neigiamai paveikia ne tik jo, bet ir transporto priemonės savininkės, T. R., interesus. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įtraukti į bylą T. R. kaip suinteresuotą asmenį. Jis aiškino teismui, jog T. R. materialinė padėtis yra sunki, ji augina nepilnametį vaiką, šiuo metu ruošiasi pagimdyti antrą vaiką, be to, jos pajamos yra nedidelės, o netekus automobilio, jos materialinė padėtis dar labiau pasunkės.
Pažymi, kad cigaretės buvo paslėptos įvairiose automobilio vietose, tačiau jame specialiai nebuvo įrengtos slėptuvės. Atsižvelgiant į visus minėtus argumentus, apeliantas mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant transporto priemonės ir jos techninio paso konfiskavimo.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo teisės pažeidimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Todėl apelianto argumentai, kad automobilis priklauso ne jam, o T. R., kuri leido naudotis savo automobiliu, o jį praradus bus apsunkinta jos materialinė padėtis, nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai konstatavo, jog automobilis buvo tiesiogiai panaudotas teisės pažeidimui daryti, nes prekės buvo slėptos prekėms gabenti neskirtose vietose, cigarečių kiekis yra pakankamai didelis, o tokio kiekio cigarečių slapta pergabenti per valstybės sieną be transporto priemonės būtų techniškai neįmanoma.
S. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pagal šio straipsnio sankciją, transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas nėra privalomas, tačiau spręsdamas taikyti ar ne tokią administracinę nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes.
Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad S. D. gabeno nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei automobilyje 300 pakelių cigarečių su trečiųjų šalių banderolėmis, kurios buvo paslėptos galinėje keleivio sėdynėje, įrankiams skirtoje nišoje ir atsarginiame rate, t. y. transporto priemonėje tam neskirtose vietose. Tai patvirtina, kad S. D. iš anksto kruopščiai ruošėsi neteisėtos veikos padarymui slėpdamas cigaretes ir tokiu būdu apsunkindamas jų suradimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiogiai panaudojo automobilį kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. Dėl minėtų kontrabandos daiktų slėpimo vietų analogiška išvada daroma ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-150/2011).
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad S. D. praeityje netrauktas administracine tvarka, padarė teisės pažeidimą dėl sunkios materialinės padėties, nes jis gyvena kartu su žmona ir augina du nepilnamečius vaikus, nedirba dėl sunkios sveikatos būklės, gauna nedidelę pensiją, jo žmona O. D. dirba, tačiau jos uždarbis yra mažas, be to, jis pasižada ateityje nenusižengti, nesudaro pakankamo pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas administracines nuobaudas. Pasak apelianto, cigaretės nepateko į civilinę apyvartą, tačiau ši aplinkybė niekaip nelengvina teisės pažeidėjo padėties, kadangi tai įvyko ne dėl jo paties veiksmų, o dėl to, jog buvo išaiškintas padarytas teisės pažeidimas. Be to, S. D. pats pripažino, jog cigaretės buvo skirtos siekiant jas realizuoti ir gauti neteisėtų pajamų. Tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, kadangi jis siekė praturtėti neteisėtu būdu.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą automobilio savininkės T. R., kaip suinteresuoto asmens. Kita vertus, prie apeliacinio skundo pridėtas notariškai patvirtintas jos prašymas, kuriame išdėstoma jos pozicija dėl administracinės nuobaudos – konfiskavimo – paskyrimo ir prašoma bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi ji yra nėščia ir kelionė sukeltų didelę riziką (b.l. 30). Taigi, automobilio savininkei yra žinoma apie procesą, ji išreiškė savo nuomonę dėl automobilio konfiskavimo, todėl šiuo atveju automobilio savininkės neįtraukimas į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati T. R. prašyme nenurodė, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą jai nedalyvaujant, pažeidė jos teises ir interesus.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., už Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N575-867/2012, N438-894/2012). Todėl nors automobilis „Nissan Almero Tino“, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d., priklauso kitam asmeniui, kita vertus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės.
Tai, jog nubaustasis ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir automobilio savininkės interesai netekus transporto priemonės, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo nekonfiskuoti T. R. priklausančio automobilio.
Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-07-16 nutarimą S. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.