Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio,

nuteistajam I. B. (I. B.), jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės baudos neatliktoji dalis ir I. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 12 284,90 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuspręsta valstybės nuosavybėn konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, įsigaliojusio 2007 m. rugpjūčio 1 d., redakcija), bei 4.1.2 punkto reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, įsigaliojusio 2013 m. rugsėjo 10 d., redakcija),

2022 metų kovo 30 dieną, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytos įgijimo vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka – 4500 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL ir 1500 pakelių cigarečių NZ GOLD, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 21 618,00 Eur, kol 2022 m. kovo 30 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas, o cigaretės rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kita vertus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis. Kadangi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, I. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atitinkamai peržiūrima apeliantui paskirta bausmė.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar jis galėjo išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija ir todėl jis išeitį rado tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-194-895/2015). Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad I. B. vedęs, turi gyvenamą vietą, nors yra iš dalies darbingas (laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. birželio 20 d. nustatytas darbingumo lygis 55 procentai), tačiau, kaip pats teigia, nelegaliai dirbo statybose, gauna neįgalumo pašalpą. Šios aplinkybės rodo, kad I. B. turtinė padėtis nebuvo tokia beviltiška, kad jis nebūtų turėjęs kito pasirinkimo, tik daryti nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad nusikalstamas būdas uždirbti pinigus tiesiog nuteistajam buvo priimtinesnis. Pažymėtina ir tai, kad socialiai remtiniems asmenims teikiama valstybės parama. Duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Užimtumo tarnybą ar ieškojęs geriau apmokamo darbo, byloje nepateikta.

Dėl I. B. paskirtos bausmės

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir jų bendrinimo taisyklių nepažeidė. Pažymima, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K- 429- 303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016).

12. Panevėžio apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), motyvuotai paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad I. B. padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, pripažinęs I. B. kaltu teismas pirmiausia turėjo spręsti, kokia iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių turi būti paskirta, o jau po to spręsti, koks turi būti tos bausmės dydis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam I. B. pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau išvardintų BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis be pagrindo nurodo, kad teismas neįvertino jį charakterizuojančių duomenų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas I. B. palankias aplinkybes, apie kurias nurodoma apeliaciniame skunde. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į kitas bylos aplinkybes, dėl kurių visumos teismas padarė motyvuotą išvadą, kodėl apeliantui turi būti paskirta būtent griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad apeliantas padarė veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iki skundžiamu nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo apeliantas jau du kartus buvo teistas už analogiškas veikas: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. bei 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiais ( t. 3, b. l. 1-4). Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Minėti duomenys parodo, kad apeliantas savo neteisėto elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, laikė nuteistojo I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas pagrįstai vertino ir tai, kad nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus (t. 2, b. l. 161-170).

14. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo veiksmai buvo antraeiliai, nes apsiribojo tik akcizinių prekių pergabenimu, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad I. B. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas atliko pakankamai aktyvius veiksmus, t. y. savo vardu apdraudė automobilį, su kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, su kitu asmeniu N. automobilyje laukė krovinio jam nurodytoje vietoje. Galima sutikti su apeliantu, kad ne jis organizavo akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandą, o jis tik gabeno cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kita vertus, dalyvavimu akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandoje jis ir nebuvo kaltinamas, o jo, kaip nusikaltimo, disponuojant (gabenant) akcizais apmokestinamas prekes, vykdytojo vaidmuo pirmosios instancijos teismo įvertintas teisingai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo skunde nurodytais argumentais vertinti I. B. veikos pavojingumą, kaip žymiai mažesnį, ir dėl to švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

15. Bylos duomenimis, I. B. niekur nedirba, AB „V“ yra dirbęs tik labai trumpą laikotarpį, nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 158), jo paties teigimu, nelegaliai dirbo statybose, iš ko spręstina, kad legalių pajamų pragyvenimui asmuo gauti nesistengia. Nors skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog daromos nusikalstamos veikos yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis, tačiau vertinant nuteistojo asmenybę ir duomenis apie jo daromas nusikalstamas veikas, būtina atsižvelgti ir į paties apelianto nurodomas bei bylos duomenimis nustatytas aplinkybes. Skunde pats apeliantas nurodė, jog, darydamas nusikaltimą, siekė papildomai užsidirbti, nes gauna tik neįgaliojo pašalpą, kurios dalis dar nuskaičiuojama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimui. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nusikalstami veiksmai, konkrečiai, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo ne atsitiktinai, o tai yra I. B. pragyvenimo šaltinis. Nors nuteistasis nurodo turįs neįgalumą ir dėl sveikatos būklės jo galimybė dirbti yra ribota, tai nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą.

16. Byloje taip pat nustatyta, kad už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas I. B. jau buvo nuteistas: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį paskiriant baudą, taip pat to paties teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžiu I. B. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Nors nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau jo elgesys nekito, vėliau jis buvo baustas administracine tvarka už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, o taip pat padarė naują analogišką skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir yra linkęs nusikalsti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nusikaltimų darymą nulėmė nuteistojo noras pasipelnyti.

17. Apeliaciniame skunde prašymą paskirti kitos rūšies bausmę apeliantas motyvuoja tuo, kad jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, o paskirtas baudas galės sumokėti iš žmonos santaupų ir turimų lėšų, tačiau tokius skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip neįtikinančius. Kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, I. B. ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos per beveik dešimties metų laikotarpį pilnai nesumokėjo, niekur oficialiai nedirba, nesiima kitų priemonių tinkamai įvykdyti ankstesnį teismo nuosprendį. Nors nuteistasis teigia, kad baudos mokėti nevengia, moka ją kiekvieną mėnesį, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ankstesniu nuosprendžiu I. B. paskirta bauda yra priverstinai išieškoma antstolių. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas nebus efektyvi nei pagal nuteistajam daromą poveikį, nei pagal padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė I. B. griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bylos aplinkybes, taip pat nelaikytinas per dideliu. Apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nuteistajam praeityje paskirtų bausmių rūšis (taip pat ir baudos bausmę) ir tai, kad teigiamo poveikio pastarojo elgesiui nedarė net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė kitokios rūšies bausmės skyrimo galimybę. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad I. B. negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip nurodoma skunde.

18. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė I. B. griežtesnės rūšies bausmę, kurios dydis, įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytas tinkamai – mažesnis nei BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatytas šios bausmės vidurkis – 3 metai. Nors nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu bausmės dydžio apibūdinimu, kaip artimu minimumui, nėra pagrindo parinkto mažesnio nei vidurkis bausmės dydžio vertinti kaip aiškiai per griežto ir todėl neteisingo. Pažymėtina ir tai, kad, teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. B. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų. Tokia bausmė, taikant veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, nelaikytina per griežta, yra proporcinga I. B. padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ar dydžio aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste, nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad pastarasis iš nusikalstamos veikos negavo jokios naudos, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas ir valstybė nepatyrė jokios žalos, kadangi cigaretės buvo paimtos pareigūnų ir vėliau sunaikintos, esminės reikšmės neturi.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų

19. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

20. I. B. nusikalstamos veikos padarymo bei skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta asmeniui, pažeidus nustatytą tvarką įgijusiam, laikiusiam, gabenusiam, siuntusiam, naudojusiam ar realizavusiam akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sankcijoje buvo numatytos baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 pakeista BK 199² straipsnio 2 dalis, jos dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pažeidus nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Be to, naujos redakcijos straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir laisvės atėmimas iki šešerių metų, o ne iki aštuonerių metų, kaip buvo numatyta anksčiau galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje. Todėl minėtas nusikaltimas, įsigaliojus BK pakeitimams, vertinamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

21. Šiame procesiniame sprendime aukščiau pasisakius dėl I. B. nusikalstamų veiksmų tinkamo kvalifikavimo pagal tuo metu galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją ir teisingai jam paskirtos bausmės, teisėjų kolegija turi pagrindą taikyti I. B. švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, įsigaliojusį nuo 2023 m. birželio 1 d. Nuteistojo nusikalstama veika iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuojama į šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistą BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją.

22. Taip pat perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką pagal šį įstatymą, sprendžiamas klausimas dėl apeliantui skirtinos bausmės. Atsižvelgus į visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinktina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei galiojančioje BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai. Įvertinus tai, kad I. B. prisipažino kaltu ir ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. B. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos neatliktąja dalimi ir I. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 12 284,90 Eur bauda.

Dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B., išsakydamas alternatyvų prašymą dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, prašo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks nuteistojo prašymas, šiame procesiniame sprendime jau pasisakius dėl jo skundo argumentų nepagrįstumo, netenkinamas.

24. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio kodekso straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šio BK straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

25. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr, 2K- 396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017). Pažymėtina ir tai, kad, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-258-222/2018).

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išdėstė išsamius bausmės paskyrimo I. B. motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka ir tai jau buvo aptarta. Taip pat apygardos teismas motyvavo, kodėl I. B. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su I. B. padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Aplinkybės, kad apeliantas už analogiškas veikas teisiamas nebe pirmą kartą, kad nepateisino teismo jam išreikšto pasitikėjimo, kai paskirtosios bausmės vykdymas anksčiau jau buvo atidėtas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nekoreguoja jo tinkama linkme, padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, įvykdytas, apeliantui siekiant pasipelnyti, sudarė pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti apeliantą nuo tokių veikų darymo, be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. Priešingai, kaip jau minėta, bausmės vykdymo atidėjimas gali nuteistajam I. B. sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, savo neteisėto elgesio nevertindamas kritiškai.

27. Tai, kad nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybė buvo motyvuota gana lakoniškai, nereiškia, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl BK 75 straipsnio nuostatų I. B. netaikymo, ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir, kaip minėta, įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Apygardos teismas įvertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės. Naujų ar neįvertintų aplinkybių, reikšmingų šio klausimo sprendimui, nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė.

28. Taigi, nenustačius esminės šio instituto taikymo sąlygos, o būtent, kad bausmės tikslai I. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, esant tokioms aplinkybėms, šio instituto taikymas pastarajam negalimas. Kitų su bausmės skyrimu susijusių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kartu pažymėtina, kad apie galimybę taikyti aptariamą bausmės įgyvendinimo formą sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas konkrečias nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl apelianto minimi sprendimai, priimti kitose baudžiamosiose bylose, nelaikytini precedentu nagrinėjamai bylai.

Dėl kitų apeliacinio skundo klausimų

29. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, netiksliai įvardino gabentų cigarečių kiekį, pakuočių kiekį, dėžių kiekį. Paaiškino, kad, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, turėjo omenyje standartiškai supakuotų į vieną dėžę po 500 pakelių cigarečių kiekį, o ne juoda polietileno plėvele apvyniotų pakuočių skaičių.

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone rasta 15 vnt. juoda polietileno plėvele apvyniotų pakuočių. Praplėšus vieną iš pakuočių, rastos cigaretės „Minsk“ nepaženklintos Lietuvos Respublikos akcizo ženklais. <...> (t. 1, b. l. 20-29). Taip pat 2022 m. kovo 30 d. automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog, suskaičiavus iš automobilio išimtas dėžes, jų viso yra 15 vienetų, jos apvyniotos juodos spalvos plastikine pakavimo plėvele. <...> (t. 1, b. l. 31-33, 35-44). 2022 m. balandžio 28 d. automobilyje VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų ir paimtų paketų apžiūros protokole nurodyta, jog paketuose rasta 4 500 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL ir 1500 pakelių cigarečių NZ GOLD, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 62-85).

31. Skundžiamame nuosprendyje, nurodant I. B. nusikalstamos veikos dalyką, t. y. jo neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis kiekį, teismas pagrįstai vadovavosi būtent 2022 m. balandžio 28 d. apelianto vairuotame automobilyje VW Passat rastų ir paimtų paketų apžiūros protokolu, nurodydamas būtent surastų cigarečių MINSK CAPITAL ir NZ GOLD pakelių kiekį. Aplinkybė, kaip – cigarečių dėžėmis ar jų pakuotėmis apeliantas įvardino jo neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių kiekį, jo veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Akivaizdu, kad nuteistasis pilnai pripažino gabenęs būtent automobilyje gabentus ir rastus cigarečių pakelius, jų kiekis skundžiamame nuosprendyje nurodytas tinkamai. Teismas aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

32. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantui buvo žadėta, jog, jam pripažinus kaltę ir davus parodymus, atsižvelgiant į tai, kad jis nepirko cigarečių, automobilio, kuriuo jas gabeno, kad negavo jokios naudos, gabentų cigarečių kiekis nėra ženklus, byla jam bus užbaigta baudžiamuoju įsakymu paskiriant baudą. Todėl mano, kad buvo apgautas, nes nebuvo nustatinėjami kiti asmenys, reikšmingiau prisidėję prie nusikalstamos veikos darymo, o jam vienam pritaikyta griežta baudžiamoji atsakomybė.

33. Minėtų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant minėtame straipsnyje numatytoms sąlygoms, prokuroras neprivalo taikyti minėto straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla į teismą buvo perduota su kaltinamuoju aktu ir tai nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

34. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad baudžiamoji byla teismo nutartimi nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, netiksliai įvardinant konkrečius teisės aktus (jų redakcijas), kuriuos jis pažeidė neteisėtai gabendamas akcizais apmokestinamas prekes. Pasak apelianto, nuosprendyje turėtų būti nuoroda į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. Įsakymą Nr. 4-981.

35. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Akivaizdu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nurodant teisės akto – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 4-200 (2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymo redakcija Nr. 4-981), kuriuo patvirtintos Fiziniams asmenims taikomo alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių reikalavimus pripažintas pažeidęs I. B. – redakciją, buvo padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, nurodant tarpinę teisės akto redakciją. Kita vertus, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti I. B. padaryti pažeidimai atitinka paskutinės minėto teisės akto redakcijos nuostatų turinį. T. y. minėtų Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad negali būti disponuojama cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių, 4 punkte apibrėžiamas cigarečių kiekis, kuriuo galima disponuoti. Taigi matyti, kad reikalavimų, dėl kurių pažeidimo I. B. nuteistas, turinys, atitinka aktualią teisės akto redakciją, todėl ši rašymo apsirikimo klaida ištaisytina, nekeičiant esminių nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, patikslinant I. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, aprašymą, nustatant, kad: „I. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymo redakcija Nr. 4-981) patvirtintų “Fiziniams asmenims taikomo alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius bei 4.1.2 punkto reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2022 metų kovo 30 dieną, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytos įgijimo vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka – 4500 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL ir 1500 pakelių cigarečių NZ GOLD, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 21 618,00 Eur, kol 2022 m. kovo 30 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas, o cigaretės rastos ir paimtos policijos pareigūnų“.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 metų vasario 3 d. nuosprendį.

I. B. (I. B.) nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje I. B. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė bei ji, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi.

I. B. (I. B.), pripažintam kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir I. B. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąją dalį – 12 284,90 Eur baudą – ir I. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 12 284,90 Eur baudą.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, I. B. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. (dvi paras).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.