Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-583-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-27-1006/2016Nuosprendis · 2016-05-09Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-21Panevėžio apygardos teismas
  3. T-45-373/2017Nutartis · 2017-06-28Utenos apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-21Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-27Panevėžio apygardos teismas
  6. TS-137-753/2017Nutartis · 2017-11-22Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1S-583-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38557-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-583-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38557-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuos­p­rendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė su­ben­drinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 5 mėn. laisvės atėmimo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikas), 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas 3 metų laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta baus­mė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas. Panevėžio apygardos 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosp­rendis pakeistas – vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosp­ren­džiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metų 5 mėn. laisvės atėmimas. Anykščių rajono apy­lin­kės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, to paties teismo 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės su­ben­drintos, galutinė bausmė – 3 metų 11 mėn. laisvės atėmimas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtas 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, galutinė bausmė – 4 metai 3 mėn. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 11d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko-mi­sijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstai­gos. Nurodė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių R. J. ap­lin­kybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo vi­suo­me­nės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja pri­imti jam palankų sprendimą.Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­di­mą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę, rėmėsi šiuo metu negaliojančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija. Nuteistojo teigimu, teismas turi tik patvirtinti komisijos nutarimą, jei nėra esminių procesinių pažeidimų. Skunde taip pat pažymėta, jog sprendžiant lygtinio pa­leidimo klausimą, vertintinas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne tai, kaip nu­teistasis elgėsi iki nusikaltimo, ir pats nusikaltimas.Skunde nuteistasis pažymi, jog yra paskatintas, nepažeidė vidaus tvarkos režimo reikalavimų, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, baldžiaus specialybę, paleistas lygtinai turės darbą. Nu­teis­to­jo teigimu, teismas neįvertino jo riziką mažinančių veiksnių, taip pat to, kad nuteistojo rizika sumažėjo 19 balų. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto reko­men­da­cija. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai pa­leis­ti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių nu­sikaltimų padary­mą, kas rodo, kad nuteis­tasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Vie­nas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių būtent ir yra informacija apie ankstesnius teisės pa­žeidimus. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu R. J. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad nuteistasis nuolatos pa­si­renka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, ne pirmas teistumas rodo, kad nuteistasis nepasimoko iš savo patirties, R. J. naudojo smurtą, grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų, turi retus pykčio protrūkius, apgalvoja ne visas savo veiksmų pa­sekmes. Vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos (nuteistųjų neformaliųjų taisyklių toleravimas). Taigi, kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nu­si­kals­tamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs. Bylos duomenys patvir­tina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą R. J. vykdo, vieną kartą buvo skatintas, nuobaudų neturi, kas rodo, jog nu­teis­tasis rodo pastangas taisytis. Tačiau vertinant šias ap­linkybes su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplinkybėmis, jos nesudaro pa­grin­do kons­ta­tuoti, kad R. J. daro aki­vaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu tei­giama R. J. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiek­vienas lais­vės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad R. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­mo­nė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išspren­dimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasViktoras Preikšas