- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-583-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38557-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. J. nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 5 mėn. laisvės atėmimo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikas), 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas 3 metų laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas. Panevėžio apygardos 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metų 5 mėn. laisvės atėmimas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, to paties teismo 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – 3 metų 11 mėn. laisvės atėmimas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtas 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, galutinė bausmė – 4 metai 3 mėn. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 11d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko-misijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių R. J. aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę, rėmėsi šiuo metu negaliojančia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija. Nuteistojo teigimu, teismas turi tik patvirtinti komisijos nutarimą, jei nėra esminių procesinių pažeidimų. Skunde taip pat pažymėta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertintinas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne tai, kaip nuteistasis elgėsi iki nusikaltimo, ir pats nusikaltimas.Skunde nuteistasis pažymi, jog yra paskatintas, nepažeidė vidaus tvarkos režimo reikalavimų, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, baldžiaus specialybę, paleistas lygtinai turės darbą. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo riziką mažinančių veiksnių, taip pat to, kad nuteistojo rizika sumažėjo 19 balų. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, kas rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių būtent ir yra informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu R. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, ne pirmas teistumas rodo, kad nuteistasis nepasimoko iš savo patirties, R. J. naudojo smurtą, grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų, turi retus pykčio protrūkius, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos (nuteistųjų neformaliųjų taisyklių toleravimas). Taigi, kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą R. J. vykdo, vieną kartą buvo skatintas, nuobaudų neturi, kas rodo, jog nuteistasis rodo pastangas taisytis. Tačiau vertinant šias aplinkybes su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, jos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. J. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu teigiama R. J. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.