Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-719/2016

2016 m. liepos 21 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Z.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. vagystės iš J. J.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. vagystės iš J. J.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. D.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. D. ir Ž. D.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. D.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir BK 159 straipsnį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su kitomis skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Iš nuteistojo R. J. ir kitų nuteistųjų priteista solidariai: nukentėjusiajam A. Z. 212,50 euro turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam S. V. 1063 eurai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. 375 eurai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo R. J. priteista: nukentėjusiajam J. J. 537,20 euro turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. D. 335 eurai turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam Ž. D. 700 eurų turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J., M. P., A. S., M. Š. ir K. Z., o baudžiamoji byla prieš L. P. nutraukta, tačiau apeliaciniai skundai dėl to nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. sausio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, kartu su M. Š. įsibrovė į nukentėjusiojo A. Z. klėtį, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 218,50 euro vertės nukentėjusiojo turtą;

- 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, iš traktorių, stovėjusių nukentėjusiojo J. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme pagrobė bendros 156,60 euro vertės nukentėjusiojo dyzelinį kurą;

- 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliai nenustatytu laiku, iš traktorių, stovėjusių nukentėjusiojo J. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir tame pačiame kieme esančio garažo pagrobė bendros 370,60 euro vertės nukentėjusiojo dyzelinį kurą ir turtą;

- naktį iš 2015 m. gegužės 17 d. į 2015 m. gegužės 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo A. D. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 380 eurų vertės nukentėjusiojo turtą;

- naktį iš 2015 m. gegužės 23 d. į 2015 m. gegužės 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiųjų A. D. ir Ž. D. namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsį, iš kur pagrobė bendros 700 eurų vertės nukentėjusiųjų turtą;

- 2015 m. gegužės 25 d. apie 0.30 val., veikdami kartu su M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į nukentėjusiosios R. D. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 164,25 euro vertės nukentėjusiosios turtą;

- laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, kartu su M. Š., K. Z. ir A. S. įsibrovė į nukentėjusiojo G. B. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė bendros 194 eurų vertės nukentėjusiojo turtą;

- laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, kartu su M. Š. žinodami, kad K. Z. yra nepilnametis, įtikinėdami ir prašydami įkalbėjo jį padaryti nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo G. B. turto vagystę) ir įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką;

- 2015 m. liepos 10 d., apie 1.40 val. kartu su A. J. ir L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė poilsiautojų rimtį bei tvarką, t. y. įžūliai prikibo prie nukentėjusiųjų V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir kiekvienam iš jų nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. J. padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantas savo skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę ir iš jo priteistų civilinių ieškinių dydžius, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl nuteistajam R. J. paskirtų bausmių

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>. BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad asmeniui prisipažįstant kaltu ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Skirdamas nuteistajam R. J. bausmes už atskiras nuskalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumą (padaryti 3 nesunkūs ir 6 apysunkiai nusikaltimai, visi jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes (nuteistasis prisipažino padaręs visus nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi; 5 nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, 1 nusikaltimą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat tinkamai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę (jis teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neįrašytas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai) ir kitas svarbias aplinkybes (nuteistojo R. J. indėlis į nusikalstamų bendrininkų grupių veiklą buvo svarus ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistasis R. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, to paties teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiu byla pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam R. J. buvo nutraukta, nes jis šių veikų padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti už šias nusikalstamas veikas (3 t., 8–9, 12–15 b. l.). Taip pat jis 4 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 1 kartą už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti tokios transporto priemonės, 1 kartą už nedidelės vertės turto pagrobimą ir 1 kartą už nedidelį chuliganizmą. Visus šiuos administracinius teisės pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus, vienos jam paskirtos administracinės nuobaudos nuteistasis R. J. nėra įvykdęs (3 t., 17–18 b. l.). Tačiau visos paminėtos anksčiau R. J. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, už kurias jis buvo nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d., Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. ir skundžiamu nuosprendžiais. Pažymėtina, kad darydamas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis R. J. iš esmės paraleliai ir su tais pačiais bendrininkais padarė tapačias nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, o po to, tik jau su kitais bendrininkais, jis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu. Šios aplinkybės nuteistąjį R. J. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, nuteistasis R. J. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Todėl apylinkės teismas šįkart teisingai nuteistajam R. J. parinko griežčiausias BK 159 straipsnio, 178 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo trukme yra žymiai švelnesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius.

Pagal BK 159 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) paskirtas bausmes apylinkės teismas tarpusavyje subendrino pačiu palankiausiu apeliantui būdu – bausmių apėmimo būdu, o tokią subendrintą bausmę su kitomis bausmėmis – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Subendrindamas minėtas bausmės tarpusavyje apylinkės teismas prie griežčiausios nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo už kitus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių iš esmės minimalias dalis (BK 50 straipsnio 2 dalis) ir taip BK reikalavimų nepažeidė. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam R. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti nuteistąjį R. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Nuteistasis su jam paskirtų bausmių dydžiu nesutinka teigdamas, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių ir į tai, kad jis dar nėra sukūręs savo šeimos, nors tokią teisę turi. Tačiau įvertinus nuteistajam R. J. paskirtų bausmių dydžius akivaizdu, jog apylinkės teismas įvertino ne tik jauną nuteistojo amžių, bet ir kitas bausmių individualizavimui svarbias aplinkybes. Be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jokiu būdu nereiškia kokių nors kitų jo teisių, tiesiogiai nesusijusių su paskirta bausme, taip pat ir teisės į santuokos sudarymą bei šeimos sukūrimą, ribojimo. Todėl nuteistais R. J., net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, turi galimybę sudaryti santuoką ir taip sukurti savo šeimą.

Įvertinusi tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuteistajam R. J. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, todėl keisti jas nėra jokio pagrindo.

Dėl iš nuteistojo R. J. priteistų civilinių ieškinių

BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 113 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Vertinant bylos įrodymus dėl pagrobtų daiktų vertės nėra jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų nurodyta pagrobtų daiktų vertė yra teisinga ir reali, nukentėjusiųjų parodymai dėl to yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais bylos įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis R. J. tyrimo metu nukentėjusiųjų nurodytų pagrobtų daiktų vertės neginčijo, o apylinkės teisme su visais civiliniais ieškiniais sutiko (5 t., 74 b. l.). Šiais įrodymais abejoti nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas teisingai suskaičiavo ir nustatė iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų vertę, todėl mažinti ją kaip to skunde prašo apeliantas nėra jokio pagrindo.

Taip pat dėl nuteistojo R. J. ir kitų jo bendrininkų nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta V. S. ir S. V. sveikata. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų nukentėjusieji neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jie patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Visa tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl nuteistojo R. J. ir jo bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, jauną amžių, darbingumą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, pagrįstai priteisė iš nuteistojo ir jo bendrininkų nukentėjusiesiems V. S. ir S. V. neturtinę žalą, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais taip pat pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad nuteistasis R. J. priteistų civilinių ieškinių dydį ginčija iš esmės tik dėl to, kad jis nedirba, neturi jokių pajamų ir šiuo metu yra pataisos įstaigoje. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali eliminuoti kitų nuteistojo teisių, tiesiogiai nesusijusių su paskirta bausme, taip pat ir teisės dirbti. Todėl būdamas jaunu ir darbingu nuteistasis R. J. turės galimybę laisvės atėmimo vietoje dirbti jam pasiūlytus darbus, užsidirbti pinigų ir pradėti atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius arba padaryti tai išėjęs iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.