Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38557-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.9.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.; 1.2.26.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.1.8.10.5.; 1.1.11.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.7.

2016 m. gegužės 9 d.

kaltinamajam K. Z., jo gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei, jo įstatyminiam atstovui S. Z.,

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Karaliūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-1006/2016, kuris nėra įsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį;

M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį;

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis (iki suėmimo augino vaiką), teistas 2013 m. lapkričio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą, bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, 2014-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinamas tuo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro 1 kurso studentas, teistas 2014 m. gegužės 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro 1 kurso studentas, neteistas kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. sausio 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su M. Š., per kelis kartus, nuplėšę klėties, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Z., pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į patalpą iš kur pagrobė svetimą, A. Z. priklausantį turtą – 250 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro kaina 0,81 euro centų, o bendra vertė 202,50 eurų, 50 l talpos statinę, kurios vertė 10 eurų ir tris 20 l talpos kanistrus, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 6 eurai, padarydami nukentėjusiajam A. Z. 218,50 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje tiksli data ir laikas nenustatytas, iš J. J. priklausančių dviejų traktorių, stovėjusių jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), S. Z. g. 10 kieme, kuro bakų, išleido ir pagrobė svetimą – J. J. priklausantį turtą - 180 l dyzelinio kuro, kurio 1 l vertė 0,87 euro centai, o bendra vertė 156,60 eurų, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 156,60 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš J. J. priklausančių dviejų traktorių, stovėjusių jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), S. Z. g. 10 kieme, kuro bakų ir tame pačiame kieme esančio garažo, įsibrovęs į jį pro nerakintas duris, pagrobė svetimą – J. J. priklausantį turtą - 380 l dyzelinio kuro, kurio 1 l kaina 0,87 euro centai, o bendra vertė 330,60 eurų ir aštuonis 20 l talpos kanistrus, kurių vieno kaina 5 eurai, o bendra vertė 40 eurų, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 370,60 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, naktį iš 2015 m. gegužės 17 d. į 20105 m. gegužės 18 d., tikslus laikas nenustatytas, išstūmęs A. D. priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), lango rėmą, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą – A. D. priklausantį turtą – trimerį „Stihl“, kurio vertė 30 eurų, trimerį „Vagner“, kurio vertė 70 eurų, suvirinimo aparatą „Nordica 4220“, kurio vertė 50 eurų, motorinį pjūklą Stihl“, kurio vertė 200 eurų ir elektrinę krūmapjovę, kurios vertė 30 eurų, padarydamas nukentėjusiajam A. D. 380 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, iš 2015 m. gegužės 23 d. į 2015 m. gegužės 24 d., tikslus laikas nenustatytas, išdaužęs A. ir Ž. D. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą, - A. ir Ž. D. priklausantį turtą: 4 senovinius virdulius, kurių vieno kaina 100 eurų, o bendra vertė 400 eurų, du senovinius lygintuvus, kurio vieno vertė 50 eurų, o bendra vertė 100 eurų, senovinį telefono ragelį, kurio vertė 50 eurų ir medinį verpimo ratelį, kurio vertė 150 eurų, padarydamas nukentėjusiesiems Ž. D. ir A. D. 700 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2015 m. gegužės 24 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdami kartu su M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, susitarė pagrobti svetimą turtą – R. D. priklausančią krūmapjovę ir, ją kartu pardavus, gautus pinigus pasidalinti, 2015 m. gegužės 25 d. apie 0 val. 30 min. M. P., nuplėšęs R. D. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą – R. D. priklausantį turtą – benzininę krūmapjovę „Alpina B26 JD“, kurios vertė 164,25 eurai, padarydamas nukentėjusiajai R. D. 164,25 eurų turtinę žalą, šią krūmapjovę 2015 m. gegužės 25 d. kartu su M. P., R. J. automobiliu „Peugot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė parduoti. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su M. Š., K. Z. ir A. S., pro grotų durų tarpą ir nuplėšę antrų durų pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą: variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d. tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su M. Š. žinodami, kad K. Z., yra nepilnametis, įtikinėdami ir prašydami įkalbėjo jį padaryti nusikalstamą veiką – vagystę – ir kartu su juo ir A. S. įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą: variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Be to, 2015 m. liepos 10 d., apie 1 val. 40 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. J. ir L. P., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie Denionių ežero, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė V. Š., T. Š., S. V. ir V. S. į įvairias kūno vietas padarydami V. Š. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, T. Š. – krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, V. S. – poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, o S. V. – kairio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

M. Š. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. sausio 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su R. J., per kelis kartus, nuplėšę klėties, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Z., pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į patalpą iš kur pagrobė svetimą, A. Z. priklausantį turtą – 250 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro kaina 0,81 euro centų, o bendra vertė 202,50 eurų, 50 l talpos statinę, kurios vertė 10 eurų ir tris 20 l talpos kanistrus, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 6 eurai, padarydami nukentėjusiajam A. Z. 218,50 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2016 m. birželio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su R. J., K. Z., ir A. S. pro grotų durų tarpą ir nuplėšę antrų durų pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą – variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su R. J., žinodami, kad K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, įtikinėdami ir prašydami įkalbėjo jį padaryti nusikalstamą veiką – vagystę – ir kartu su juo ir A. S. įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą: variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

M. P., 2015 m. gegužės 24 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas kartu su R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susitarė pagrobti svetimą turtą – R. D. priklausančią krūmapjovę ir, ją kartu pardavus, gautus pinigus pasidalinti, 2015-05-25 apie 0 val. 30 min. M. P., nuplėšęs R. D. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pakabinamą durų spyną įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą – R. D. priklausantį turtą – benzininę krūmapjovę „Alpina B26 JD“, kurios vertė 164,25 eurai, padarydamas nukentėjusiajai R. D. 164,25 eurų turinę žalą, šią krūmapjovę 2015-05-25 kartu su R. J. jo automobiliu „Peugot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė parduoti. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

K. Z., nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kartu su R. J., A. S., ir M. Š., pro grotų durų tarpą ir nuplėšę antrų durų pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą – variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. S. nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su R. J., K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., pro grotų durų tarpą ir nuplėšę antrų durų pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą – variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. J. 2015 m. liepos 10 d., apie 1 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su L. P. ir R. J., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie Denionių ežero, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė V. Š., T. Š., S. V. ir V. S. į įvairias kūno vietas padarydami V. Š. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, T. Š. – krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, V. S. – poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, o S. V. – kairio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

L. P. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis 2015 m. liepos 10 d., apie 1 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. J. ir R. J., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie Denionių ežero, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė V. Š., T. Š., S. V. ir V. S. į įvairias kūno vietas padarydami V. Š. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, T. Š. – krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, V. S. – poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, o S. V. – kairio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.

Kaltinamasis R. J. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę:

- dėl A. Z. priklausančio dyzelino vagystės 2014 metais prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2014 m. gruodžio pabaigoje kartu su M. Š. važinėjo aplink miestą ir pamatę, kad A. Z. sodyboje nėra žmonių, nuplėšę klėties pakabinamos spynos ąsą, užėjo vidų. Iš ten per kelis kartus pavogė apie 250 litrų dyzelinio kuro. Kurą pylė į ten pat buvusį kanistrą, kurį taip pat pavogė. Pavogtą kurą sunaudojo savo reikmėms;

- dėl J. J. priklausančio dyzelino vagystės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metų gruodį, tikslesnio laiko nurodyti negali, vienas, savo automobiliu „Peugot“ nuvažiavo prie J. J. sodybos ir į kanistrus iš kieme stovėjusių dviejų traktorių bakų prisileido apie 180 litrų dyzelino. 2015 metų balandžio mėnesį taip pat apsilankė pas J. J. ir pagrobė iš nukentėjusiajam priklausančių dviejų traktorių bei šalia esančio garažo dyzelinio kuro, apie 380 litrų bei esančius kanistrus. Pavogtą kurą sunaudojo savo reikmėms;

- dėl A. D. priklausančio turto vagystės prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 metų gegužės mėnesį, naktį savo automobiliu „Peugot“ nuvažiavo prie A. D. sodybos, išėmė sandėliuko langą ir įlindo į vidų. Sandėliuke rado ir pavogė motorinį pjūklą, du trimerius, suvirinimo aparatą ir krūmapjovę. Po kelių dienų visus vogtus daiktus, išskyrus suvirinimo aparatą, pardavė nepažįstamam asmeniui. Suvirinimo aparatą paėmė policijos pareigūnai;

- dėl Ž. D. ir A. D. priklausančio turto vagystės prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. gegužės pabaigoje, naktį, nuėjo prie Ž. D. namo, per langą įsibrovė į rūsį ir iš jo pavogė keturis senovinius virdulius, du senovinius lygintuvus, senovinį telefono ragelį, verpimo ratelį. Visus pavogtus daiktus pardavė nepažįstamam asmeniui;

- dėl R. D. priklausančios krūmapjovės vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį M. P. jam pasiūlė pavogti trimerį ir jį parduoti. Jis sutiko, tačiau pats eiti vogti nenorėjo, todėl davė jam laužtuvą. Vėliau M. P. pranešė, kad jau pavogė krūmapjovę. Kitą dieną abu jo automobiliu važiavo parduoti trimerį į Kupiškio rajoną, bet pirkėjo nerado namuose. Vėliau, vogtą trimerį pardavęs M. P. jam davė 5 eurus;

-dėl G. B. priklausančio turto vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. vasarą jam kilo mintis apvogti G. B. garažą, nes žinojo, kad jis ten laiko daug daiktų. Tai padaryti pasiūlė K. Z. ir A. S., kurie sutiko. Jis ir M. Š. pasiliko automobilyje, o K. Z. ir A. S. išėjo vogti. Jie iš garažo išnešė automobilio detales, kurias jo automobiliu nugabeno į M. Š. garažą. Visi pavogti daiktai buvo grąžinti policijos pareigūnams;

- dėl K. Z. įraukimo į nusikalstamą veiką, paaiškino, kad K. Z. pažinojo nuo vaikystės, jie yra kaimynai. Žinojo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, tačiau jį nusikalsti niekas nevertė, jam pasiūlė ir jis sutiko.

- dėl viešosios tvarkos pažeidimo, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį kartu su L. P. ir A. J. nuvažiavo prie Denionių ežero, kur apsižodžiavo su ten apsistojusių nepažįstamų poilsiautojų kompanija. Supykę dėl tokio poilsiautojų elgesio, jie grįžo į Svėdasų miestelį, kur susirinko draugų kompanija, su kuriais važiavo atgal aiškintis su poilsiautojais. Važiavo jis, A. D., M. P., M. G., A. J. ir K. V.. Į poilsiavietę, pasiėmę iš bagažinės lentgalius, nuėjo jis, A. J. ir L. P., o kiti laukė atokiau. Eidami link poilsinės, jie garsiai šūkavo, keikėsi, poilsiautojai jiems atsakė tuo pačiu. Jiems priartėjus vieniems prie kitų, viskas vyko labai staiga, visi stumdėsi, bėgiojo, šūkavo, kas ką konkrečiai darė buvo sunku įžiūrėti. Jis pats atsineštu lentgaliu smogė vienam iš poilsiautojų į krūtinę, po to tą lentgalį metė į poilsiautojus, bet ar kam nors pataikė, nežino. Vartojo daug necenzūrinių žodžių, buvo girti.

Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę:

- dėl A. Z. priklausančio dyzelino vagystės 2014 metais prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2014 m. gruodžio pabaigoje kartu su R. J. važinėjo aplink miestą ir jiems kilo mintis patikrinti A. Z. sodybą. Nuplėšę klėties pakabinamos spynos ąsą, užėjo vidų ir iš ten per kelis kartus pavogė apie 250 litrų dyzelinio kuro. Kurą pylė į ten pat buvusį kanistrą, kurį taip pat pavogė. Pavogtą kurą sunaudojo savo reikmėms;

dėl G. B. priklausančio turto vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. vasarą kilo mintis apvogti G. B. garažą, nes žinojo, kad jis ten laiko daug daiktų. Tai, kartu su R. J., jis pasiūlė padaryti K. Z. ir A. S., kurie sutiko. Jis ir R. J. pasiliko automobilyje, o K. Z. ir A. S. išėjo vogti. Jie iš garažo išnešė automobilio detales, kurios buvo nugabentos į jo garažą/tvartą. Tačiau visi pavogti daiktai buvo grąžinti policijos pareigūnams;

- dėl K. Z. įraukimo į nusikalstamą veiką, paaiškino, kad K. Z. pažįsta labai gerai, nes jis yra jo brolis. Žinojo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, jam buvo pateiktas pasiūlymas ir jis sutiko.

Kaltinamasis M. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl R. D. priklausančios krūmapjovės vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jis R. J. pasiūlė pavogti iš R. D. sandėliuko trimerį, tačiau R. J. kartu vykti atsisakė, tačiau davė jam laužtuvą. Sulaužęs ūkinio pastato durų spyną, pavogė krūmapjovę. Kitą dieną su R. J. sutarė, kad važiuos parduoti krūmapjovę. Pardavęs, R. J. davė 5 eurus.

Kaltinamasis K. Z. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl G. B. priklausančio turto vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį susitiko su R. J., M. Š. ir A. S.. R. J. ir M. Š. jam ir A. S. pasiūlė apvogti G. B. garažą. Jam ir A. S. sutikus, R. J. davė laužtuvą ir liepė imti vertingus daiktus. Patekę į garažą pavogė daiktus – automobilių detales, kurias sukrovė į automobilį ir nuvežė į garažą. Planavo visus daiktus praduoti, nes reikėjo pinigų. A. S. ir R. J. pažįsta labai senai, jie žino kiek jam metų.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl G. B. priklausančio turto vagystės, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį susitiko su K. Z. ir nuėjo pas R. J., o ten buvo ir M. Š.. R. J. ir M. Š. pasiūlė apvogti G. B. priklausantį garažą, todėl jis ir K. Z. sutiko. Garaže suradęs automobilių detalių jas paėmė ir visus pavogtus daiktus padėjome į automobilį. Visi pavogti daiktai vėliau buvo padėti pas M. Š. garaže. Vagystės metu jis buvo neblaivus.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2015 m. liepos mėn. prie Denionių ežero susitiko su L. P. ir R. J.. Ten buvo daug žmonių. Prie mūsų priėjo nukentėjusieji ir paprašė mus iš ten išvažiuoti. Išvažiuoti nenorėjome, tačiau išvažiavo į miestą. Ten vartojo alkoholį ir nusprendė grįžti atgal prie ežero bei pamokyti poilsiautojus. Jau buvo tamsu. Poilsiavietėje prie ten buvusių žmonių ėjo jis, L. P. ir R. J.. Jie garsiai šūkavo, aiškinosi dėl ankstesnio konflikto, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu. Jis smogė kumščiu vieną kartą prie jo priėjusiam nepažįstamam vyrui į veidą. R. J. padavė iš automobilio bagažinės atsineštus pagalius. Visi pradėjo stumdytis, bėgiojo, šūkavo. Jis turimu pagaliu smogė aukštam poilsiautojui, pataikydamas į kairę ranką, matė kaip R. J. metė pagalį į žmones, ar kam nors pataikė, pasakyti negali.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl A. Z. priklausančio dyzelino vagystės

Nukentėjusysis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. sausio 10 d., per kelis kartus, nuplėšus jo sodyboje esančios klėties spyną, pavogta 250 litrų dyzelino, 50 l talpos statinė ir trys 20 l talpos kanistrai. Šie kanistrai vėliau buvo atvežti ir sumesti į tą pačią klėtį. Vagyste jam padaryta 212,50 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 7, 21).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų sausio pradžioje atvykęs į broliui A. Z. priklausančią sodybą, rado nuplėštą klėties durų spyną. Klėtyje buvo sumesti tušti kanistrai. A. Z. jam buvo minėjęs, kad iš šios klėties apie 2014 m. gruodžio mėn. buvo pavogtas dyzelinas (t. 1, b. l. 38).

2014 m. gruodžio 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta A. Z. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), prie klėties ant žemės ir akmens matomos tamsios dėmės, jaučiamas dyzelino kvapas, nuo klėties per pievą, dirvą matomi neryškūs dviejų asmenų pėdsakai (t.1., b.l.16-20).

2015 m. sausio 22 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą – A. Z. priklausančią klėtį, apžiūrėti joje esantys trys kanistrai, o A. Z. pateikė sugadintos spynos dalį (t. 1, b. l. 31-34).

Dėl J. J. priklausančio dyzelino vagystės

Nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, ryte rado nulaužtus kieme stovėjusių traktorių kuro bakų kranelius, o iš bakų buvo pavogta 180 litrų kuro. 2015 m. balandžio viduryje iš nerakinto garažo buvo pavogti aštuoni pilni 20 litrų talpos kanistrai su dyzelinu, o iš kieme stovėjusių dviejų traktorių kuro bakų – 220 l dyzelino. Iš viso per du kartus buvo pavogta 560 litrų dyzelino, kurio vertė 482,20 Eur (t. 1, b. l.45, 58).

2015 m. birželio 16 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – J. J. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 45-50).

Dėl A. D. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. ryte pamatė, kad į vidų įstumtas kieme esančio sandėliuko langas, iš jo pavogti du trimeriai, motorinis pjūklas, krūmapjovė ir suvirinimo aparatas, kuris vėliau jam grąžintas. Vagyste jam padaryta 385 eurų turtinė žala, grąžinus suvirinimo aparatą žala – 335 eurai (t. 1, b. l. 79-84).

Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. iš brolio A. D. sužinojo, kad apvogtas jam priklausantis ūkinis pastatas, pavogti jam priklausantys daiktai – trimeris, motorinis pjūklas. Vagyste įtaria R. J., nes porą dienų prieš vagystę ji su broliu A. D. ir R. J. buvo minėtame ūkiniame pastate, R. J. matė ten buvusius daiktus, be to ji iš žmonių yra girdėjusi, kad R. J. vagiliauja (t. 1, b. l. 94-96).

2015 m. gegužės 18 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – A. D. priklausantis ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jo langas su rėmu įstumtas į vidų, stiklas sudužęs. (t. 1, b. l. 64-69).

2015 m. rugpjūčio 28 d. R. J. pateikė suvirinimo aparatą „Nordica“ (t. 1, b. l. 103-105), 2015 m. rugsėjo 4 d. jis apžiūrėtas (t. 1, b. l. 108-110), o 2015 m. rugsėjo 11 d. grąžintas nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 83).

Dėl Ž. D. ir A. D. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 24 d. iš jo gyvenamojo namo rūsio buvo pavogti jam ir broliui A. D. priklausantys sendaikčiai – virduliai, lygintuvai, telefono ragelis ir verpimo ratelis. Vagyste jam padaryta 700 eurų turtinė žala. (t. 1, b. l. 112, 127).

Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po tėvo mirties su broliu Ž. D. paveldėjo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir juose esantį turtą. Ž. D. jam yra minėjęs, kad namai buvo apvogti, tačiau kas pavogta ir kokia žala padaryta, jis nežino (t., 1, b. l. 138-141).

2015 m. birželio 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Ž. ir A. D. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vieno rūsio lango stiklas sutrūkinėjęs (t. 1, b. l. 123-126).

Dėl R. D. priklausančios krūmapjovės vagystės

Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 5 d. atvykusi į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nuplėšta sandėliuko spyna ir iš jo pavogta jai priklausanti krūmapjovė „Alpina“. Vagyste jai buvo padaryta 164,25 eurų turtinė žala, kuri grąžinus krūmapjovę atlyginta (t. 1, b. l. 144-148, 157).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės pabaigoje, dienos neprisimena, iš M. P. nusipirko krūmapjovę „Alpina“, kurią pastarasis sakėsi parsivežęs iš Norvegijos. (t. 1, b. l. 166).

2015 m. birželio 5 d. apžiūrėta įvykio vieta – R. D. sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pakabinamos durų spynos ąsa ištraukta iš staktos (t. 1, b. l. 145-148).

2015 m. birželio 24 d. liudytojas A. B. pateikė krūmapjovę „Alpina“ (t. 1, b. l. 163), kuri 2015 m. liepos 1 d. buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 167-168) ir 2015 m. liepos 7 d. grąžinta nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 162,169).

Dėl G. B. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. birželio 21 d. iš jo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaužus duris buvo pavogtos automobilių detalės, kurių bendra vertė 194 eurai. Visos detalės jam yra grąžintos. (t. 1, b. l. 171-175, 185-188).

2015 m. liepos 10 d. apžiūrėta įvykio vieta – G. B. garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad garažo durų spyna išlaužta (t. 1, b. l. 180-184)

2015 m. liepos 8 d. M. Š. pateikė iš G. B. garažo pavogtas detales (t. 1, b. l. 192-193), kurios 2015 m. liepos 13 d. apžiūrėtos (t. 1, b. l. 196-200) ir 2015 m rugsėjo 7 d. grąžintos nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 189-191).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. vidurnaktį į poilsiavietę prie Denionių ežero, Anykščių rajone, kur jis buvo apsistojęs su šeima ir draugais, atvažiavo pilkos spalvos automobilis „Peugot“, iš kurio išlipę trys jaunuoliai su jais elgėsi nemandagiai, buvo arogantiški, klausinėjo, ką jie čia veikia ir pan. Apsižodžiavus vaikinai išvažiavo, tačiau po pusvalandžio grįžo jau dviem automobiliais. Į poilsinę atėjo tie patys trys vaikinai, su kuriais jie konfliktavo anksčiau, jie iš jų turėjo medinius pagalius, pradėjo juos mėtyti į žmones, mušėsi, šūkavo, stumdėsi, bėgiojo. Kiti jaunuoliai buvo ramesni. Konflikto metu mestas pagalys praskėlė jam galvą, sūnui T. Š. buvo sumušta krūtinė, nugara, S. V. sumušta ranka, išmuštas dantis, V. S. nubrozdinta ranka. Vėliau jis, pamatęs sulaikytą vieną vaikiną, atpažino ir sužinojo, kad tai R. J. (t. 2, b. l. 2, 18).

Nukentėjusysis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. apie 20 val. jis su šeimos nariais ir draugais apsistojo prie ežero Anykščių rajone. Apie vidurnaktį, automobiliu „Peugot“ atvažiavę trys jaunuoliai, pradėjo kabinėtis, priekaištauti, kad jie apsistojo jų vietoje. Po žodinio konflikto vaikinai išvažiavo, tačiau netrukus grįžo jau dviem automobiliais. Kadangi jis buvo nemažai išgėręs alkoholio, todėl visko gerai nepamena. Prisimena, kad tarp jų ir atvažiavusiųjų kilo susistumdymas, jis pajuto smūgius į krūtinę ir nugarą. Kas ir kuo jam smogė, pasakyti negali. Po smūgių jis suklupo ant žemės ir kas dėjosi aplinkui nematė. Konfliktui nurimus jis pamatė, kad jo tėvui V. Š. prakirsta galva, S. V. išmuštas dantis, sužalotas rankos riešas, V. S. nubrozdinta ranka. Kitą dieną policijos komisariate pamatęs du vaikinus juos atpažino kaip vakarykščio konflikto dalyvius ir sužinojo, kad tai R. J. ir A. J. (t. 2, b. l. 29).

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. apie vidurnaktį jam su dešimties draugų kompanija stovyklaujant prie ežero Anykščių rajone, automobiliu „Peugot“ atvažiavo A. J., R. J. ir L. P.. Paklausinėję ką jie veikia, neva jų, poilsiavietėje, išvažiavo. Po pusvalandžio prie poilsiavietės privažiavo du automobiliai. Jis pamatė ateinančius R. J., A. J. ir L. P. su dar keliais vaikinais. Keli iš jų turėjo lazdas. A. J., R. J. ir L. P. buvo nusiteikę agresyviai, pradėjo garsiai tartis, kas kurį muš ir puolė prie jų. Viskas vyko tamsoje, labai staiga, todėl kas ką darė, jis neįsidėmėjo. Matė kaip L. P. smogė T. Š. pagaliu į krūtinę, o A. J. - S. V.. Po to A. J. metė pagalį į jį, kliudė jo ranką ir šalia stovėjusio V. Š. galvą, ją praskėlė. Netrukus vaikinai atsitraukė ir išvažiavo, o jie iškvietė policiją. Muštynių metu V. Š. buvo praskelta galva, T. Š. sumušta krūtinė, S. V. išmuštas dantis, jam sužalota ranka (t. 2, b. l. 40).

Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. jam su šeimos nariais ir draugais vakarojant prie ežero Anykščių rajone , automobiliu „Peugot“ atvažiavo trys vaikinai, kurie išreiškė nepasitenkinimą jų buvimu poilsinėje, priekaištavo neva jie užėmė jų vietą. Kiek pabuvę vaikinai išvažiavo, tačiau netrukus grįžo su draugais. Atvykėliai buvo agresyvūs, jie rėkavo, keikėsi, tarpusavyje pradėjo tartis kuris kurį muš, vienas iš jų turėjo pagalį. Visi pradėjo stumdytis, jis, norėdamas apginti dukrą, puolė prie jos ir pajuto smūgius į ranką, veidą ir pargriuvo ant žemės. Kuo jam buvo smogta, nematė. Daugiau jo niekas nemušė. Jis matė, kaip vienas jaunuolis metė lazdą ir pataikė ja V. Š. į galvą. Įvykio metu jam buvo sumušta ranka, išmuštas priekinis dantis, praskelta lūpa (t. 2, b. l. 47).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. apie 20 val. jai su šeimos nariais ir draugais vakarojant prie ežero Anykščių rajone, automobiliu „Peugot“ atvažiavę A. J., L. P. ir R. J. arogantiškai reikalavo pasitraukti iš poilsiavietės. Kiek pabuvę vaikinai išvažiavo, tačiau netrukus vėl grįžo su didesne draugų kompanija. Jie buvo nusiteikę agresyviai, ji, supratusi, kad kils rimtas konfliktas, nubėgo kviesti pagalbos. Tuo metu iš poilsiavietės girdėjosi šauksmai. Netrukus grįžusi prie laužo, ji pamatė kaip A. J. ir L. P., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, puolė link V. S. ir M. V.. A. J. metė į minėtus asmenis turimą lazdą, pataikė ja V. Š. į galvą ir V. S. į ranką. Ką darė kiti vaikinai ji negali pasakyti. Vėliau ji pamatė, kad jos vyrui S. V. buvo išmuštas priekinis dantis, T. Š. sutrenkta krūtinė, praskelta lūpa, V. Š. praskelta galva (t. 2, b. l. 77).

Liudytojai K. J., V. P., R. Š., M. V., J. Š. ir U. V. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja G. V., papildydami, kad agresyviausi iš atvykėlių kompanijos buvo A. J., L. P. ir R. J., kiti atvykę jų draugai į konfliktą nesikišo, stovėjo atokiau (t. 2, b. l. 79, 83, 86, 89, 91, 95).

Pranešimas apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 2015-07-10 buvo įteiktas A. D. (t. 2, b. l. 117), 2015-11-02 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (t. 2, b. l. 134)

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. apie vidurnaktį jis Svėdasuose, prie kultūros namų, susitiko su K. V., M. G., A. J., S. G. ir J. S.. Prie jų privažiavę klasiokai R. J., L. P. ir A. J. paprašė su jais važiuoti prie Denionių ežero, pasiaiškinti su ten esančiais poilsiautojais, nes ką tik su jais kilo konfliktas. Kadangi R. J. buvo neblaivus, jis vairavo jo automobilį „Peugot“. Kartu važiavo R. J., L. P., A. J. ir M. P.. Automobiliu „Audi A4“ iš paskos važiavo M. G., K. V., A. J. ir abi merginos. Jam sustojus, L. P. ir R. J. iš automobilio bagažinės išsiėmė lentgalius ir nuėjo link poilsiavietės, kurioje degė laužas, matėsi ten esantys žmonės. Pamatę juos ateinančius, poilsiautojai pakilo nuo laužo, kažkuris paėmė pagalį. Kompanijoms susitikus, kilo susistumdymas, triukšmas, šaukė, bėgiojo moterys, jos bandė skirti besistumdančius vyrus. Jis matė kaip R. J. į poilsiautojus metė pagalį, bet ar kam nors pataikė, nežino, nematė, kad draugai būtų kam nors smogę kumščiais, jie tik stumdėsi, šūkavo. Jis pats, kaip ir automobiliu „Audi A4“ atvažiavę jaunuoliai, į konfliktą nesikišo, stovėjo atokiau. Netrukus visi atsitraukė ir, sėdę į automobilius, grįžo į Svėdasus (t. 2, b. l. 137).

Liudytojai M. P., K. V., M. G. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. D. (t. 2, b. l. 98, 101, 105, 108).

Iš įvykio vietos apžiūros 2015 m. liepos 10 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Denionių ežero pakrantė, rasti ir paimti du lentgaliai ir pagalys (t. 2, b. l. 15), kurie 2015 m. liepos 29 d. buvo apžiūrėti (t. 2, b. l. 71).

2015 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 822/15(05) nurodyta, kad V. Š. nustatyta paviršinė muštinė žaizda viršugalvio srityje, dėl to jo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2, b. l. 23).

2015 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 821/15(05) nurodyta, kad T. Š. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva šioje srityje, dėl to jo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2, b. l. 36).

2015 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 829/15(05) nurodyta, kad V. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje, dėl to jo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2, b. l. 44).

2015 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 830/15(05) nurodyta, kad S. V. nustatytas kairio riešo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, dėl to jo sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2, b. l. 64).

Dėl A. Z. priklausančio dyzelino vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamieji R. J. ir M. Š. per kelis kartus, nuplėšę A. Z. priklausančios klėties, esančios (duomenys neskelbtini), pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į patalpą iš kur pagrobė 250 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro kaina 0,81 euro centų, o bendra vertė 202,50 eurų, 50 l talpos statinę, kurios vertė 10 eurų ir tris 20 l talpos kanistrus, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 6 eurai, padarydami nukentėjusiajam A. Z. 218,50 eurų turtinę žalą, patvirtina ne tik kaltinamųjų R. J. ir M. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo A. Z. parodymai, liudytojo V. Z., įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. ir M. Š. per kelis kartus neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiojo sutikimo, įsibrovė į patalpą (klėtį) nuplėšdami durų spyną ir pagrobė svetimą, A. Z. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir M. Š., pamatę kad A. Z. sodyboje nieko nėra, kartu sutarė įsibrauti į nukentėjusiojo klėtį su tikslu pagrobti svetimą turtą, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų M. Š. ir R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl J. J. priklausančio dyzelino vagystės padarymo (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamasis R. J., įsibrovęs į nerakintą J. J. priklausantį nerakintą garažą pavogė aštuonis pilnus 20 litrų talpos kanistrus su dyzelinu, patvirtina ne tik kaltinamojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo J. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiojo sutikimo, įsibrovė į patalpą (nerakintą garažą) ir pagrobė svetimą, J. J. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. J. pareikštus kaltinimus, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl J. J. priklausančio dyzelino vagystės padarymo (BK 178 straipsnio 1 dalis)

BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis ypatingas tuo, kad pagrobimas yra tiktai tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, suprasdamas, kad savininkui ar kitam teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala.

Tai, kad kaltinamasis R. J. per kelis kartus iš J. J. sodybos kieme stovėjusių dviejų traktorių bakų prisileido apie 400 litrų dyzelino ir pavogtą kurą sunaudojo savo reikmėms, patvirtina ne tik kaltinamojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo J. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. pagrobė svetimą, J. J. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. J. pareikštus kaltinimus, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl A. D. priklausančio turto vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamasis R. J., išstūmęs A. D. priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), lango rėmą, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą – A. D. priklausantį turtą – trimerį „Stihl“, kurio vertė 30 eurų, trimerį „Vagner“, kurio vertė 70 eurų, suvirinimo aparatą „Nordica 4220“, kurio vertė 50 eurų, motorinį pjūklą Stihl“, kurio vertė 200 eurų ir elektrinę krūmapjovę, kurios vertė 30 eurų, padarydamas nukentėjusiajam A. D. 380 eurų turtinę žalą, patvirtina ne tik kaltinamojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo A. D. parodymai, Liudytojos S. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pagrobto suvirinimo aparato „Nordica“ grąžinimas savininkui bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiojo sutikimo, įsibrovė į patalpą (sandėliuką) išstūmęs langą ir pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. J. pareikštus kaltinimus, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Ž. D. ir A. D. priklausančio turto vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamasis R. J., išdaužęs Arūnui ir Ž. D. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą, - A. ir Ž. D. priklausantį turtą: 4 senovinius virdulius, kurių vieno kaina 100 eurų, o bendra vertė 400 eurų, du senovinius lygintuvus, kurio vieno vertė 50 eurų, o bendra vertė 100 eurų, senovinį telefono ragelį, kurio vertė 50 eurų ir medinį verpimo ratelį, kurio vertė 150 eurų, padarydamas nukentėjusiesiems Ž. D. ir A. D. 700 eurų turtinę žalą, patvirtina ne tik kaltinamojo R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiųjų sutikimo, įsibrovė į patalpą (rūsį) išdaužęs langą ir pagrobė svetimą A. ir Ž. D. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. J. pareikštus kaltinimus, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl R. D. priklausančios krūmapjovės vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamieji R. J. ir M. P., veikdami kartu susitarė pagrobti svetimą turtą – R. D. priklausančią krūmapjovę ir, ją kartu pardavus, gautus pinigus pasidalinti, tai, kad R. J. davė laužtuvą M. P., kuris , nuplėšęs R. D. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą – R. D. priklausantį turtą – benzininę krūmapjovę „Alpina B26 JD“, kurios vertė 164,25 eurai, padarydamas nukentėjusiajai R. D. 164,25 eurų turtinę žalą, šią krūmapjovę kartu, R. J. automobiliu „Peugot 605“, vežė parduoti ir pardavus ją M. P. R. J. sumokėjo 5 eurus, patvirtina ne tik kaltinamųjų R. J. ir M. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios R. D. parodymai, liudytojo A. B. parodymai, pagrobtos krūmapjovės grąžinimo protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. ir M. P. veikdami kartu, susitarė pagrobti svetimą turtą, o R. J. davus laužtuvą M. P., šis, nuplėšęs R. D. priklausančio ūkinio pastato pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą turtą - R. D. priklausančią benzininę krūmapjovę „Alpina B26 JD“, kurią pardavus, M. P. R. J. davė 5 eurus. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir M. P., veikdami kartu susitarė pagrobti svetimą turtą – R. D. priklausančią krūmapjovę, o ją pardavę pasidalinti pinigus, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų M. Š. ir M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl G. B. priklausančio turto vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamieji R. J., M. Š., K. Z. ir A. S. sutarė apvogti garažą, priklausantį G. B., esantį (duomenys neskelbtini), taip pat sutarė, kad K. Z. ir A. S. įsibraus į garažą, o R. J. ir M. Š. lauks jų automobilyje, K. Z. ir A. S. nuėjo prie garažo, A. S. pralindo pro grotų tarpą, išlaužė laužtuvu garažo spyną ir iš patalpos pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą: variklio galvutę, kurios vertė 50 eurų, kondicionieriaus radiatorių, kurio vertė 30 eurų, generatorių, kurio vertė 40 eurų, kondicionieriaus detalę, kurios vertė 40 eurų, dangtelį su laidais, kurio vertė 10 eurų, kondicionieriaus vamzdelį ir gumine žarnelę su antgaliais, kurių vieno kaina 2 eurai, o bendra vertė 4 eurai, alkūninį veleną, kurio vertė 20 eurų, padarydami nukentėjusiajam G. B. 194 eurų turtinę žalą, ir paskambinus laukiantiems R. J. ir M. Š., pavogtus daiktus nuvežęs R. J. automobiliu į M. Š. prikalsiantį garažą, patvirtina ne tik kaltinamųjų R. J., M. Š., K. Z. ir A. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo G. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pavogtų detalių gražinimo protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J., M. Š., K. Z. ir A. S. neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiojo sutikimo, įsibrovė į patalpą (garažą) nuplėšdami spyną ir pagrobė svetimą, G. B. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. J., M. Š., K. Z., A. S. kartu sutarė įsibrauti į nukentėjusiojo garažą su tikslu pagrobti svetimą turtą, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų M. Š., R. J., K. Z. ir A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad tai, jog kaltinamasis A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina pačio kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, kaltinamųjų M. Š., K. Z. ir R. J. parodymai. Todėl kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl K. Z. įraukimo į nusikalstamą veiką

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata apie valstybės pareigą priimti tiek ir tokių įstatymų, kurie užtikrintų tinkamą vaikystę, sudarytų visas sąlygas vaikams mokytis ir lavintis, užkirstų kelią galimai žalingai įtakai. Šią konstitucinę nuostatą detalizuojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VII skyrius) nustato, kad valstybės, savivaldos institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio prasmę, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką yra uždraustas baudžiamojo įstatymo. Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Taigi, BK 159 straipsnyje nepilnamečio (vaiko) įtraukimas į nusikalstamą veiką numatyta, kaip savarankiška materialioji nusikaltimo sudėtis. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais psichiniais ar fiziniais veiksmais sukelti vaiko norą dalyvauti nusikalstamų veikų daryme. Visi veiksmai (įtikinimas, apgaulė, įbauginimas, žemų paskatų sužadinimas ir kt.), padaromi tiesiogine tyčia, o nusikalstamos veikos subjektas – pilnametis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2004). Įtraukimo į nusikalstamą veiką būdai gali būti labai įvairūs, todėl BK 159 straipsnio dispozicijoje išvardyta tik dalis jų: įtikinėjimas, prašymas, papirkimas, grasinimas, apgaulės panaudojimas. Šis sąrašas nėra užbaigtas. Straipsnio dispozicijoje nustatyta, kad, be nurodytų būdų, vaikas gali būti įtrauktas į nusikalstamą veiką ir kitokiu būdu. Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką. Įtraukimo į nusikalstamą veiką padariniais yra tai, kad vaikas padarė arba bent pradėjo rengtis nusikalstamai veikai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir M. Š., žinodami, kad K. Z. yra nepilnametis, jam ir A. S. pasiūlė ir įkalbėjo įsibrauti į G. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o K. Z. sutiko ir jis kartus su A. S. pagrobė svetimą turtą (automobilių įvairias detales) už 194 eurus. Tokiu būdu kaltinamieji R. J. ir M. Š. pasiūlęs nepilnamečiui K. Z. eiti į nukentėjusiajam priklausantį garažą, o ten įsilaužus pagrobti svetimą turtą, įtraukė jį į nusikalstamą veiką, nes be sąmoningų kaltinamųjų veiksmų K. Z. pats nebūtų pradėjęs dalyvauti nusikalstamoje veikoje, todėl R. J. ir M. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 159 straipsnį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir M. Š. kartu pasiūlė ir įkalbėjo nepilnametį K. Z. įsibrauti į nukentėjusiojo garažą su tikslu pagrobti svetimą turtą, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų M. Š. ir R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo

Dėl L. P.

L. P. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis 2015 m. liepos 10 d., apie 1 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. J. ir R. J., viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie Denionių ežero, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė V. Š., T. Š., S. V. ir V. S. į įvairias kūno vietas padarydami V. Š. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, T. Š. – krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, V. S. – poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, o S. V. – kairio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.

Remiantis bylos duomenimis L. P. (duomenys neskelbtini) mirė (t.5., b.l. 26), todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamasis procesas dalyje dėl pareikšto kaltinamajam L. P. kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas kaltinamajam mirus.

Dėl R. J. ir A. J.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-445/2013, 2K-7-404/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne.

Tai, kad R. J. ir A. J. 2015 m. liepos 10 d., apie 1 val. 40 min. būdami apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie Denionių ežero, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie V. Š., T. Š., V. S. ir S. V., keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė V. Š., T. Š., S. V. ir V. S. į įvairias kūno vietas padarydami V. Š. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, T. Š. – krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva šioje srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, V. S. – poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, o S. V. – kairio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minėtoje srityje ir muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, patvirtina ne tik kaltinamųjų R. J. ir A. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų V. Š., T. Š., V. S., S. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų G. V., K. J., V. P., R. Š., M. V., J. Š., U. V., A. D., M. P., K. V., M. G. ir A. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J. ir A. J. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir A. J. kartu įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų R. J. ir A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad tai, jog kaltinamieji A. J. ir R. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, patvirtina pačių kaltinamųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, alkotesterio rodmenys. Todėl R. J. ir A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl R. J. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 159 straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų mėtų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam R. J. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam R. J. bausmę ir jos dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti trys nesunkūs ir šeši apysunkiai nusikaltimai, penkios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, kaltinamojo indėlis į nusikalstamas bendrininkų grupės veiklas buvo svarus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – nors ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies, tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį R. J. – 2012 –2015 metais penkis kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 17-18), anksčiau teistas – 2015-11-19 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t.3, b. l. 2-5), nedirbantis, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.3, b.l. 21), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 25). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės.

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. J. yra pavojingas visuomenei, yra teistas, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį sankcijose numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokios bausmės už padarytas veiks atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 23 d. 4.00 val. iki 2015 m. birželio 24 d. 12.10 val. (viena diena), ir nuo 2015 m. liepos 10 d. 3.30 val. iki 2015 m. liepos 10 d. 16.00 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 151), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl M. Š. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 159 straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam M. Š. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam M. Š. bausmę ir jo dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, visos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, kaltinamojo indėlis į nusikalstamas bendrininkų grupės veiklas buvo svarus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – nors ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies, tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį M. Š. – 2006 –2015 metais trylika kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 87-91), anksčiau neteistas (t.3, b. l. 86), nedirbantis, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.3, b.l. 93), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 96). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. Š. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei iš esmės nebuvo pavojingas, nusikalto pirmąjį kartą, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą nusikaltimą paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo straipsnio, numatančio laisvės apribojimo bausmės dydį vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu M. Š. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl M. P. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam M. P. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam M. P. bausmę ir jo dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis M. P. buvo aktyvus, įsibrovęs į svetimą patalpą, neteisėtai pagrobė svetimą turtą, kurį pardavęs pinigus pasidalijo su R. J.. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamos veikos padarymo iš karto prisipažino visiškai ir gailėjosi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį M. P. – per 2011 – 2015 metų laikotarpį devynis kartus baustas administracine tvarka (t.3., b.l. 148-150), teistas 2013 m. lapkričio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą, bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, 2014-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (t.3., b.l. 125-147), nedirbantis, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.3, b.l. 152), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 155). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. P. yra pavojingas visuomenei, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokios bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 117), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl K. Z. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam K. Z. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam K. Z. bausmę ir jo dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis K. Z. buvo aktyvus, įsibrovęs į svetimą patalpą, neteisėtai pagrobė svetimą turtą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamos veikos padarymo iš karto prisipažino visiškai ir gailėjosi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį K. Z. – per 2015 metus keturis kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 171-172), anksčiau neteistas (t.3, b. l. 170), moksleivis, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.3, b.l. 181), (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 183). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. Z. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei iš esmės nebuvo pavojingas, nusikalto pirmąjį kartą, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą nusikaltimą paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo straipsnio, numatančio laisvės apribojimo bausmės dydį vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu K. Z. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 165), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. S. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam A. S. bausmę ir jo dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. S. buvo aktyvus, pralindęs pro grotų tarpą, išlaužė laužtuvu garažo spyną ir neteisėtai iš patalpos pagrobė svetimą turtą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamos veikos padarymo iš karto prisipažino visiškai ir gailėjosi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį A. S. – 2013 –2015 metais du kartus baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 5), anksčiau neteistas (t.4, b. l. 4), nedirbantis, 2013 metais lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą, nustatyta diagnozė – kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, o priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.4, b.l. 9), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.4., b.l. 20). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. S. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei iš esmės nebuvo pavojingas, nusikalto pirmąjį kartą, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą nusikaltimą paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo straipsnio, numatančio laisvės apribojimo bausmės dydį vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 200), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. J. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam A. J. bausmę ir jo dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. J. buvo aktyvus, viešoje vietoje – poilsiavietėje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas poilsiautojų rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie nukentėjusiųjų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiais ir lentgaliais smogė nukentėjusiems į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdydami jų sveikatą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – ikiteisminio tyrimo metu jis dėl nusikalstamos veikos padarymo iš karto prisipažino visiškai ir gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutiko atlyginti žalą.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį A. J. – 2013 –2015 metais keturis kartus baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 66-67), anksčiau teistas 2014 m. gegužės 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t.4., b.l. 59-65), dirbantis, (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro 1 kurso studentas, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.4, b.l. 70), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t.4., b.l. 71). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. J. yra pavojingas visuomenei, yra ne kartą teistas, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Teismo vertinimu būtent tokios bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas A. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. J. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. J. charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiųjų atsiprašė ir jiems padarytą žalą pripažįsta, susirado darbą, šiuo metu mokosi. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. J. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 10 d. 3.30 val. iki 2015 m. liepos 11 d. 10.00 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Svarbu tai, jog asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala civilinėje teisėje apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš esmės – tai objektyvus nuostolis, patirtas dėl neteisėtų kaltininko veiksmų. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Dėl A. Z. pareikšto civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusysis A. Z. pareiškė 512 Eur civilinį ieškinį (t.1., b.l. 28) bei 218,50 Eur civilinį ieškinį (t.5., b.l. 54). Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad 218,50 Eur ieškinį jis pareiškė dėl to, kad manė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ieškinys nebus nagrinėjamas bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl paskesniojo ieškinio 218,50 Eur sumai atsisako. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 28 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis A. Z. prašo priteisti 212,50 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pavogto 250 litrų dyzelinio kuro bei kanistrų – trijų po 20 l ir vieno 50 l talpos. Taip pat prašo priteisti 300 Eur moralinės žalos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų R. J. ir M. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. buvo padaryta turtinė žala dėl pavogto dyzelinio kuro bei kanistrų, todėl kaltinamieji turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. Z. ieškinyje nurodoma, kad jis prašo priteisti 300 Eur moralinę žalą. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau nukentėjusysis A. Z. nenurodė jokių aplinkybių, kuo, kaip pasireiškė patirta neturtinė žala, todėl nuketėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo netinkintinas.

Dėl J. J. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. J. pareiškė 537,20 Eur civilinį ieškinį (t.1., b.l. 61). Kaip matyti iš 2015 m. liepos 22 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis prašo priteisti 537,20 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pavogto dyzelinio kuro bei kanistrų. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. J. buvo padaryta turtinė žala dėl pavogto dyzelinio kuro bei kanistrų, todėl kaltinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Dėl A. D. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. D. pareiškė 335 Eur civilinį ieškinį (t.1., b.l. 85). Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 11 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis prašo priteisti 335 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pavogtų daiktų (trimerio „Stihl“, trimerio „Vagner“, motorinio pjūklo Stihl“, elektrinės krūmapjovės). Nukentėjusysis taip pat pateikė pavogtų daiktų dokumentus (t.1., b.l. 90-93). Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. D. buvo padaryta turtinė žala dėl pavogtų daiktų, todėl kaltinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Dėl Ž. D. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis Ž. D. pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį (t.1., b.l. 136). Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 10 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis prašo priteisti 700 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pavogtų daiktų (keturių senovinių virdulių, dviejų senovinių lygintuvų, senovinio telefono ragelio ir verpimo ratelio). Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala dėl pavogtų daiktų, todėl kaltinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Dėl S. V. pareikšto civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusysis S. V. pareiškė 1263 Eur dydžio civilinį ieškinį (t.2., b.l. 67). Kaip matyti iš 2015 m. spalio 19 d. pareikšto ieškinio, nukentėjusysis S. V. prašo priteisti 763 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl sužaloto danties gydymo bei kelionės išlaidų bei prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė didelį stresą, nepatogumus, buvo sugadintas poilsis tą dieną bei visos tolimesnės atostogos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų R. J. ir A. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. V. buvo padaryta turtinė žala, nes dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, buvo sužalotas nukentėjusiajam dantis, dėl kurio gydymo jis patyrė išlaidas (t.2., b.l. 67-68), todėl kaltinamieji turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodoma, kad jis prašo priteisti 500 Eur moralinę žalą, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė didelį stresą, nepatogumus, buvo sugadintas poilsis tą dieną bei visos tolimesnės atostogos. Kaip minėta ankščiau, pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam S. V. iš kaltinamųjų R. J. ir A. J. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, smurtaujant ir panaudojant pavojingą įrankį, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, turėjo lankytis pas gydytojus. Kartu įvertintina ir tai, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė psichinį stresą, išgąstį ir susijaudinimą, kadangi tai logiška fizinės prievartos panaudojimo pasekmė. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Kaltinamasis R. J. šiuo metu niekur nedirba, tačiau byloje duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra o A. J. dirba, mokosi, abu yra jauno amžiaus. Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad 300 eurų nukentėjusiajam S. V. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–453/2014, 2K–545/2014, 2K-540/2014, 2K-104-139/2015 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 115 iki 579 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusysis V. S. pareiškė 375 Eur dydžio civilinį ieškinį (t.5., b.l. 70). Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, nukentėjusysis prašo priteisti 75 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl kelionės išlaidų bei prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų R. J. ir A. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. S. buvo padaryta turtinė žala (t.5., b.l. 70), todėl kaltinamieji turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodoma, kad jis prašo priteisti 300 Eur neturtinę žalą. Kaip minėta ankščiau, pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam iš kaltinamųjų R. J. ir A. J. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, smurtaujant ir panaudojant pavojingą įrankį, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą. Kartu įvertintina ir tai, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė psichinį stresą, išgąstį ir susijaudinimą, kadangi tai logiška fizinės prievartos panaudojimo pasekmė. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Kaltinamasis R. J. šiuo metu niekur nedirba, tačiau byloje duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra o A. J. dirba, mokosi, abu yra jauno amžiaus. Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad 300 eurų nukentėjusiajam S. V. atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–453/2014, 2K–545/2014, 2K-540/2014, 2K-104-139/2015 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 115 iki 579 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo.

2016 m. kovo 10 d. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Valentinas Giriūnas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. Š. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 368,13 Eur.

2016 m. balandžio 14 d. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Antanas Skrebutėnas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. J. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 184,24 Eur.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintini. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų pagrindu nutarė pripažinti kaltinamųjų gynėjo dalyvavimą būtinu, kadangi R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamasis K. Z. yra nepilnametis bei dėl to, kad yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, kai bent vienas turi gynėją. Valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamųjų konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamųjų, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestini. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

dalis pakabinamos spynos (saugoma Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (toliau - saugojimo kamera)) (t. b. l. 36), grąžintina teisėtam savininkui A. Z.. spynos dalis su raktu (saugoma saugojimo kameroje) (t. 2, b. l. 75), grąžintina teisėtam savininkui G. B..du lentgaliai ir baslys (saugomi saugojimo kameroje) (t. 2, b. l. 75), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.laužtuvas (saugomas saugojimo kameroje) (t. 3, b. l. 42), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąjį procesą L. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nutraukti, mirus kaltinamajam.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Z.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. vagystės iš J. J.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. vagystės iš J. J.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. D.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. ir Ž. D.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. D.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 159 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir BK 159 straipsnį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvė atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Z.), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. vagystės iš J. J.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. vagystės iš J. J.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. D.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. ir Ž. D.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. D.), pagal BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu ir subendrintą dalinio sudėjimo būdu bei bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu ir apėmimo būdu subendrintą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. J. laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 23 d. 4.00 val. iki 2015 m. birželio 24 d. 12.10 val. (viena diena), ir nuo 2015 m. liepos 10 d. 3.30 val. iki 2015 m. liepos 10 d. 16.00 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Z.) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai);

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai);

pagal BK 159 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir BK 159 straipsnį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu ir subendrintą apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. Z.) ir paskirti M. Š. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir devyniems, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laivės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

M. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. Š. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. D.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. Nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

K. Z. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti mokytis bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laivės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigoti mokytis bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

K. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. B.) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laivės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. Nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. J. paskirtos dviejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 10 d. 3.30 val. iki 2015 m. liepos 11 d. 10.00 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. J. ir M. Š. solidariai nukentėjusiajam A. Z. 212,50 Eur turtinės žalos, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam J. J. 537,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam A. D. 335 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam Ž. D. 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. J. ir A. J. solidariai nukentėjusiajam S. V. 1063 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. J. ir A. J. solidariai nukentėjusiajam V. S. 375 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

dalį pakabinamos spynos (saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui A. Z.. spynos dalį su raktu (saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui G. B..du lentgalius ir baslį (saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.laužtuvą (saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.