Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-67840-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.6.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.5.

2016 m. balandžio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, 2012 m. kovo 30 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip nepilnametis, teistas 2015 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąja vietą (duomenys neskelbtini)), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, teistas: 1) 2007 m. rugpjūčio 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, tęsti mokslą pasirinktoje mokymo įstaigoje; 2) 2012 m. sausio 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu 50 p., 2012 m. kovo 30 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. L., A. R. ir R. J. 2015 m. gruodžio 10 d., apie 19.30 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai, pro nerakintas duris įsibrovė į A. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, panaudodami fizinį smurtą – A. L. laikant A. J. rankas, A. R. sugriebus A. J. už kaklo ir smaugiant, laikant prispaudus prie lovos, tuo padarant A. J. minkštųjų audinių sumušimą, poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus pilve, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, R. J. iš po pagalve buvusios piniginės pagrobė A. J. priklausančius 78 eurus, tuo padarydami nukentėjusiajam 78 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. nuo ryto kartu su A. R. ir R. J. gėrė alkoholinius gėrimus pas O. J.. Vakare, gal apie 19 val., R. J. pradėjo kalbėti, kad reikia eiti pas A. J. ir iš jo pavogti pinigų, todėl visi trys ir nuėjo pas jį. Iš namo koridoriaus į nukentėjusiojo butą įėjo R. J. ir A. R., o jis pats įėjo trečias. A. J. kambario durys buvo neužrakintos. Viduje ant lovos gulėjo A. J.. Jis priėjo prie jo, prispaudė jo rankas ir laikė, kad šis nesipriešintų. A. R. suėmė A. J. už kaklo, prispaudė krūtinę ir taip pat jį laikė. Tuo metu R. J. stovėjo prie A. J. lovos ir ieškojo pinigų pakišęs rankas po pagalve. Iš kur R. J. žinojo, kad nukentėjusysis turi pinigų ir kur juos laiko, nežino. R. J. pasakius „dingstam iš čia“, visi išėjo. Suprato, kad R. J. iš A. J. paėmė pinigus, nors pats jų ir nematė. Visi nuėjo į parduotuvę, kur dar nusipirko alkoholinių gėrimų ir vėl sugrįžo pas O. J. ir toliau gėrė. Dėl to, kad apiplėšė A. J., gailisi, jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą.

Kaltinamasis R. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. kartu su A. L. ir A. R. gėrė alkoholinius gėrimus pas O. J.. Vakare, gal apie 18 val., jam kilo mintis nueiti pas A. J. ir pagrobti iš jo pinigų, nes norėjo toliau gerti, tačiau pinigų alkoholiniams gėrimams neturėjo. Jis pažįsta A. J., ne kartą pas jį yra buvęs namie ir žinojo, kad kiekvieno mėnesio 10 dieną jis gauna pašalpą, taip pat žinojo, kad jis pinigus laiko po pagalve. Visi trys nuėjo prie A. J. buto durų, kurios buvo neužrakintos. Duris atidarė A. R. ir pirmas įėjęs į kambarį išjungė šviesą. A. J. kambaryje sėdėjo ant lovos. A. R. ir A. L. puolė prie A. J., jį parvertė ant lovos ir prispaudė. Matė, kad A. R. viena ranka laikė A. J. už kaklo, o kita ranka laikė užspaudęs burną, kad šis nerėktų. A. L. tuo pat metu laikė A. J. rankas, kad jis nesipriešintų. Tada jis pats po pagalve surado piniginę, išėmė joje buvusius pinigus ir įsidėjo į kišenę. Visi išėję iš A. J. buto, nuėjo į parduotuvę ir nusipirkę daugiau alkoholinių gėrimų, grįžo pas O. J. toliau gerti. Vėliau A. J. jam paskambino ir pranešė, kad jį ką tik apiplėšė. Tuomet jis su A. R. nuėjo pas nukentėjusįjį, nes buvo įsitikinęs, kad jis jų nepažino. Šiek tiek su juo paklabėję vėl grįžo pas O. J. toliau gerti. Dėl to, kad apiplėšė A. J., gailisi, jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą.

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. kartu su A. L. ir R. J. gėrė alkoholinius gėrimus pas O. J.. Vakare, gal apie 19.30 val., R. J. pasiūlė nueiti pas pažįstamą A. J. ir iš jo atimti pinigus. Nuėjo į namą, kuriame gyvena A. J. ir kurio buto durys buvo nerakintos. Iš pradžių kambaryje degė šviesa, bet, įėjus į vidų, ją išjungė. Tada jis priėjo prie lovoje gulėjusio A. J., vieną ranką uždėjo jam ant krūtinės ir laikė prispaudęs, kad nesikeltų, o kita ranka užčiaupė burną, kad nerėktų, gali būti, kad smaugė. A. L. laikė A. J. už rankų. A. J. bandė ištrūkti, bet jam nepavyko. R. J. stovėjo greta ir krapštėsi po pagalve. Netrukus R. J. pasakė "viskas" ir jis suprato, kad jis jau pagrobė pinigus ir tuomet visi išėję iš nukentėjusiojo buto, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar degtinės. Po to sugrįžo pas O. J. ir vėl gėrė, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Dėl to, kad apiplėšė A. J., gailisi, jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. R., R. J. ir A. L. partvirtino savo parodymus ir parodė namą, kuriame gyvena A. J., buto, kuriame gyvena A. J. duris, kaip lovoje gulėjo A. J., kai jie visi trys įėjo į butą, parodė kur kiekvienas stovėjo, kokius veiksmus atliko (t.1., b.l. 54-59, 88-94, 134-141).

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 10 d., apie 19.30 val., buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kai pro nerakintas duris į jo kambarį įėjo trys jaunuoliai. Įėjęs iš jų pirmas kambaryje išjungė šviesą ir puolė prie jo. Du jaunuoliai jį parvertė ant lovos, ėmė smaugti. Kažkuris iš jų surado po pagalve buvusią piniginę ir iš jos pagrobė 78 eurus. Dar prieš tai, kai išjungė kambaryje degusią šviesą, pažino, kad vienas iš užpuolikų buvo A. R.. Dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos R. J. ir A. L. jo atsiprašė, žalą atlygino, todėl jiems pretenzijų neturi (t.1., b. l. 19-21, 35).

Iš byloje esančių 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. vasario 8 d. Pakvitavimo matyti, kad A. J. byloje civilinio ieškinio A. L. ir R. J. atžvilgiu atsisakė, nes jie jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą (t.1., b.l. 38-39).

2016 m. vasario 11 d. nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje A. R. atžvilgiu (t.1., b.l. 40).

Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad A. J. yra nedarbingas, nustatytas 20 % darbingumo lygis (t.1., b. l. 36-37).

Liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. pas ją namuose buvo R. J., A. L. bei A. R. ir gėrė. Vakare jie visi išėjo. Sakė, kad eina į parduotuvę. Visi trys vėl grįžo maždaug po pusantros valandos ir atsinešė butelį degtinės, pakelį sulčių, du pakelius riešutų. Tada jai telefonu paskambino jos buvęs vyras A. J. ir pasakė, kad jį apiplėšė trys vaikinai, pagrobė 78 eurus. Pasakė, kad vieną iš jų jis pažino - tai buvo A. R. (t.1., b. l. 44).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant sekcijos, rasta rudos spalvos tuščia pravira piniginė, kuri paimta (t.1., b. l. 9-12). 2016 m. sausio 20 d. piniginė apžiūrėta (t.1., b. l. 13-14) ir 2016 m. vasario 12 d. grąžinta nukentėjusiajam A. J. (t.1., b. l. 15).

2015 m. gruodžio 14 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1519/15 (05) nurodyta, kad A. J. padaryta dešinio momens minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai pilve. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasėkoje. A. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1., b. l. 42).

Iš asmens blaivumo testo, atlikto 2015 m. gruodžio 10 d. 22 val. 04 min. matyti, kad A. R. buvo nustatytas 2,43 promilių girtumo laipsnis (t.1., b.l. 77).

Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį padarymo

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-741/2007; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Įsibrovimu laikytinas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010).

Tai, kad kaltinamieji plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. ir, kad jo sveikatos sutrikdymai yra susiję su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą, tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo A. J. butą pateko savavališkai, prieš nukentėjusiojo valią, įsibrovus į patalpą, į nukentėjusiojo butą, siekiant pagrobti iš jo pinigus, patvirtina ne tik kaltinamųjų A. L., A. R. ir R. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo A. J. parodymai, liudytojos O. J. parodymai, specialisto išvada bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad A. L., A. R. ir R. J. būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į A. J. priklausantį butą, užpuolė A. J., panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip plėšimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad tai, jog kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, patvirtina pačių kaltinamųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojos O. K. parodymai, alkotesterio rodmenys. Todėl kaltinamųjų A. L., A. R. ir R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamajam R. J. pasiūlius, o A. R. ir A. L. pritarus, jie sutarė eiti pas nukentėjusįjį A. J. ir iš jo pagrobti pinigus, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 41 punktas).

Tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš neįgalų asmenį, taip pat laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes apie nukentėjusiojo neįgalumą kaltinamiesiems buvo žinoma.

Kaltinamųjų A. L., A. R. ir R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl A. L. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki septynerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. L. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam A. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei, kurio metu pasikėsinta ir į kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. L. buvo pakankamai aktyvus, įsibrovęs į nukentėjusiojo butą laikė nukentėjusiojo rankas, kad šis negalėtų priešintis. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo jis atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam žalą, jam nukentėjusysis A. J. atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį A. L. – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 69-70), anksčiau neteistas (t.1, b. l. 68), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 71), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.1, b.l. 67), Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 74). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. L. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei iš esmės nebuvo pavojingas, nusikalto pirmąjį kartą, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą plėšimą paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už šią veiką, sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. L. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas A. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. L. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, atlygino nukentėjusiajam A. J. žalą ir jo atsiprašė. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. L. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl A. R. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki septynerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. R. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam A. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei, kurio metu pasikėsinta ir į kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. R. buvo pakankamai aktyvus, įsibrovęs į nukentėjusiojo butą, parvertė nukentėjusįjį, viena ranka prispaudė nukentėjusiojo krūtinę, o kita ranka užčiaupė burną, spaudė smakrą bei atliko smaugimo veiksmus, kad šis negalėtų priešintis. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo jis atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam žalą, jam nukentėjusysis A. J. atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį A. R. – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 112-116), anksčiau teistas (t.1, b. l. 102-103), tačiau teistumas išnykęs, dirbantis (t.2., b.l. 31), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.1, b.l. 101), Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 118), taip pat darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (t.2., b.l. 32), pats savo iniciatyva pradėjo gydymą nuo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo (t.2., b.l. 33). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. R. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei buvo pavojingas, nes ankščiau yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą plėšimą paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas A. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. R. anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, charakterizuojamas teigiamai, atlygino nukentėjusiajam A. J. žalą ir jo atsiprašė, susirado darbą bei savo iniciatyva pradėjo gydytis nuo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo, taip pat augina mažametį sūnų. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. R. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 10 d. 21.30 val. iki 2015 m. gruodžio 11 d. 11.35 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 98-9), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl R. J. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki septynerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam R. J. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam R. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei, kurio metu pasikėsinta ir į kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis R. J. sugalvojo ir pasiūlė įsibrauti į nukentėjusiojo butą ir iš jo pagrobti pinigų, jis buvo pakankamai aktyvus, nors fizinio smurto prieš nukentėjusįjį ir nenaudojo, tačiau įsibrovęs į nukentėjusiojo butą, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo jis atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam žalą, jam nukentėjusysis A. J. atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį R. J. – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 192-193), anksčiau teistas (t.1, b. l. 160-191), nedirbantis (t.1., b.l. 194), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.1, b.l. 159), Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 195). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. J. yra pavojingas visuomenei, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą plėšimą paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokios bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 11 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusysis A. J. kaltinamajam A. R. pareiškė 26 Eur ieškinį turtinei žalai bei 2000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.1., b.l. 40).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu buvo gautas nukentėjusiojo A. J. atisakymas nuo pareikšto ieškinio A. R., nes A. R. nukentėjusiajam žalą atlyginimo ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi (t.2., b.l. 30), todėl bylos dalis dėl A. J. pareikšto ieškinio A. R. nutrauktina, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Darius Karvelis teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 84,88 Eur.

Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo A. L. priteistinos proceso išlaidos – 84,88 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. L. paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. L. valstybei 84,88 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 88 centus) proceso išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. R. paskirtos dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 10 d. 21.30 val. iki 2015 m. gruodžio 11 d. 11.35 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. Nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. J. paskirti trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 11 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bylos dalį dėl A. J. pareikšto ieškinio A. R. nutraukti, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.