Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023-01-24 apie 13:00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, vartojo alkoholį, gėrė stiprius gėrimus, degtinę, išgėrė apie 0,5 l butelį. Jautėsi apsvaigęs, bet po kiek laiko pasitikėjo savo organizmu, kad nebus poveikio. Situacija taip pasisuko, kaltas alkoholis, kad sumanė nueiti prie savo automobilio, kuris buvo pastatytas toliau nuo namų. Pagalvojo netoli važiuoti, sės už vairo ir parvarys automobilį arčiau namų. Vairuotas jau seniai yra ir niekada taip nesielgė, nesupranta, kas įvyko, sunku paaiškinti net, gailisi dėl savo poelgio. Nuvažiavo gal kažkur 1-1,5 km. R. G. jo sutuoktinė ir ji prašo taikyti laidavimą, santykiai jų nuostabūs. Žmona sugrįžo namo po darbo ir tada jai pasakė apie įvykį. Po to jie kalbėjosi apie įvykį ir žmonos atsiprašė, kaltas ne tik prieš žmoną, bet ir kaltas prieš šeimą. Žmona galėtų daryti jam poveikį. Tiek metų gyvena kartu ir ji yra jo gyvenimo ramstis ir toliau jį rems. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, turi vairuoti ir pavadovauti, tačiau esant tokiai situacijai, teks apsieiti darbe be to.

Galima laiduotoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį jai pasakė vyras, kai grįžo namo iš darbo. Vyras pasakė, kad prisidirbo, negalėjo tuo patikėti, nes anksčiau to nebuvo, jis pats smerkdavo tokį kažkieno elgesį, o dabar taip pats pasielgė. Ji blogai vertino, ką jis padarė, tai antspaudas visam gyvenimui. Apie įvykį kalbasi vos ne kasdien, bet reikia toliau gyventi kažkaip. Tikisi, kad darys jam poveikį, nes jeigu jis nori gyventi santuokoje, tai turi laikytis vienas kito, tai turi įsiklausyti, ką sako. Palaikytų morališkai, fiziškai tai jo vis tiek nesulaikytų, bet su juo šnekant, bendraujant galima palaikyti morališkai ir paveikti. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), darbe yra apibūdinama gerai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

BIRT ataskaitos žiūryklėje nurodyta, kad 2023-01-24 12.57 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas galimai sulaikė neblaivų Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b. l. 4).

2023-01-24 E. B. paaiškinime nurodyta, kad sausio 24 d. 12.45 val. pastebėjo keistai manevruojantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsuko į LIDL aikštelę, (duomenys neskelbtini), ir buvo jo sustabdytas (b. l. 17).

2023-01-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-01-24 apie 13 val. iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) važioja galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjas galimai sulaikė neblaivų Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją G. G. (b. l. 15-16).

2023-01-24 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. G. 13.20 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 24).

Alkotesterio „Dräger Alcotest“ išraše nurodyta, kad G. G. 2023-01-24 13.02 val. nustatyta 2,24 prom., 13.18 val. 2.65 prom. neblaivumas (b. l. 22-23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-34).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas G. G. (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duominis, vidutinė transporto priemonės Citroen C5, 2009 m. kaina Lietuvoje yra 2 410 Eur su PVM (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo G. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. parodė, kad buvo namuose, vartojo alkoholį. Jautėsi apsvaigęs, bet po kiek laiko pasitikėjo savo organizmu, kad nebus poveikio. Sumanė nueiti prie savo automobilio, kuris buvo pastatytas toliau nuo namų, pagalvojo netoli važiuoti, sės už vairo ir parvarys automobilį arčiau namų.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, E. B. paaiškinimas, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti duomenys apie transporto priemonę. G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

R. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už G. G. (b. l. 91). Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja R. G. paaiškino, kad blogai vertino, ką G. G. padarė. Apie įvykį kalbasi vos ne kasdien, bet reikia toliau gyventi kažkaip. Tikisi, kad darys jam poveikį, nes jeigu jis nori gyventi santuokoje, tai turi laikytis vienas kito, tai turi įsiklausyti, ką sako.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 70), nebaustas administracine tvarka (b. l. 68), dirbantis (b. l. 65), darbovietėje charakterizuojamas kaip pasižymintis geru strateginiu mąstymu, gebėjimu operatyviai priimti sprendimus, kruopštus ir pareigingas, imlus naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 92). G. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad G. G. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

R. G. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista (b. l. 74), administracine tvarka nebausta (b. l. 73). Darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad R. G. labai profesionali ir patyrusi (duomenys neskelbtini), nuolat tobulina savo profesines žinias. R. G. pasižymi empatija (duomenys neskelbtini) bei kolegoms. Konstruktyviai elgiasi konfliktinėse darbinėse situacijose (b. l. 98).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis G. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 26 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Byloje nustatyta, kad automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo G. G., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš G. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2023 m. sausio 25 d. nutarimu laikinai nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d. apribojo G. G. nuosavybės teises į automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, disponuoti, naudotis (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 54-56), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos R. G. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2023 m. sausio 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. G. priklausantį turtą – automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

G. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. G., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. G., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.