Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių savivaldybėje atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei D. Š., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose ieškovas D. Š. pateikė ieškinį bei ieškinio reikalavimų pakeitimą, kuriuo prašo:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. Š. ir atsakovės D. Š. santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinų sutarimu, šalių dukros R. Š. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, nustatyta tokia bendravimo su nepilnamete dukra R. Š., tvarka: D. Š. gali lankyti ir bendrauti su nepilnamete dukra R. Š. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį arba antrą ir ketvirtą savaitgalį, šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

Byloje nėra ginčo, kad nepilnametė R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės dukra. Esminis ginčas byloje kilo, atsakovei nesutinkant, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus šalių dukra R. Š. bendravimo su ieškovu (tėvu) laikotarpiu nakvotų ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė taip pat, nesutinka, jog būtų pakeista vaiko bendravimo su tėvu tvarka, tačiau pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, dalyje, kad bendrautų per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Ieškovas po ieškinio reikalavimų patikslinimo, prašo išplėsti ir nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: bendravimo tvarka: 3.1. Tėvas D. Š. su dukra R. Š. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val., nebent dukros tėvai iš anksto susitaria kitaip; 3.2. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š.. Kai dukros R. Š. gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas D. Š. bendrauja su dukra nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais dukra R. Š. savo gimtadienį praleidžia su motina D. Š.; 3.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 3.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 17 val.; 3.5. Nelyginiais metais Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleidžia su motina D. Š..; 3.6. Dukrai R. Š. lankant mokymo įstaigą tėvas D. Š. turi teisę su ja praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatoma praleisti konkretų laikotarpį tėvas D. Š. įsipareigoja informuoti motiną D. Š. ne vėliau kaip likus savaitei iki dukros R. Š. atostogų pradžios.; 3.7. Tėvas D. Š. turi teisę bendrauti su dukra R. Š. kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į dukros norus, poreikius ir interesus. 3.8. Nukrypti nuo Sutarties 3.1 – 3.7 p. esančių nuostatų galima abiejų tėvų D. Š. ir D. Š. susitarimu. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo Sutarties 3.1 – 3.7 p. esančių nuostatų, suinteresuotas tėvas D. Š. ar motina D. Š. per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus“.

Dėl prašomo nustatyti 3.1. punkto

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuomet D. Š. su dukra R. Š. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val., nebent dukros tėvai iš anksto susitaria kitaip. Tai reiškia, jog ieškovas prašo leisti pasiimti dukrą į namus su nakvyne. Atsakovė, kategoriškai nesutinka su tokia nuostata, nurodydama, jog pats nepilnametis vaikas nenori nakvoti pas ieškovą.

Nagrinėjant bylą, parengiamojo posėdžio metu, vaiko apklausos kambaryje buvo išklausyta pati mažametė R. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. bylos nagrinėjimo metu jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Darytina išvada, jog tokio, mokyklinio amžiaus vaikas yra pakankamai subrendęs išsakyti savo nuomonę, todėl vaiko nuomonė nagrinėjamoje byloje yra aktuali. Apklausiant R. Š., nepilnametis vaikas, nurodė, kad pas tėti namuose būti nepatinka. Tuose namuose dar gyvena – tėčio žmona, G., N. ir J.. R. niekada nėra nakvojusi pas tėtį namuose, kadangi neturi ten savo lovos. Pas tėtį namuose nakvoti nenori, pasisvečiuoti savaitgalį ilgiau irgi nenorėtų. Nurodė, jog neturi ten ką veikti. Byloje išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. gerai jaučiasi jai pažįstamoje aplinkoje (savo namuose), tačiau jai sunku bendrauti su jai nepažįstamais žmonėmis. Išvadoje nurodyta, jog R. Š. nenori nakvoti pas tėtį namuose. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovė, vyriausioji specialistė Loreta Milkevičienė, nurodė, kad iš bendro konteksto galima spręsti, jog tėvo aplinkoje mergaitė nesijaučia saugiai, galbūt tiek fiziškai, tiek emociškai. R. reikalingas padidintas privatumas ir tėvo aplinka jai nėra pažįstama. Bendras kontekstas suponuoja, tokia nuomonę, kad vaikas nenorėtų miegoti pas tėti, praleisti daugiau laiko.

Ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu akcentavo kasacinio teismo praktiką, jog vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Visgi, vertinant vaiko nuomonę bendrame situacijos kontekste, taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius, darytina išvada, jog vaiko noras neprieštarauja jo interesams.

Iš pateiktų duomenų spręstina, kad šalių vaikas yra mažametis (vienuolikos metų), kad tokio amžiaus vaikai dar gyvena pagal tam tikrą dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikų įprastą, nusistovėjusį režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų.

Juolab, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, išvadą duodančios institucijos specialistės Loretos Milkevičienės nurodytų aplinkybių, R. Š. galimai turi specialiųjų poreikių, jai sunku bendrauti su nepažįstamais, išsakyti mintis. Nors byloje nėra neginčijamai nustatytas šis faktas, jog R. Š. turi specialiųjų poreikių, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tai jog ieškovo gyvenamojoje vietoje, be ieškovo gyvena dar keturi žmonės, darytina išvada, jog nepilnametė R. Š. šiai dienai, emociškai nesijaustų saugiai, juolab kaip išsireiškė pati nepilnametė apklausos metu, minėtuose namuose ji neturi atskiros lovos. Toks nuolatinis ir kassavaitinis vaiko gyvenimo ir miego aplinkos keitimas, teismo nuomone, yra neracionalus ir (duomenys neskelbtini) mergaitei, turinčiai bendravimo problemų yra pernelyg intensyvus, neatitinkantis vaiko interesų turėti stabilią ir pastovią aplinką, nuolatinį interesų centrą, iš dalies žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai. Todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas, paliktina galioti iki tol buvusi bendravimo tvarka savaitgaliais.

Dėl prašomų nustatyti 3.2.-3.5. punktų

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu taip pat prašo nustatyti, jog: “3.2. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š.. Kai dukros R. Š. gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas D. Š. bendrauja su dukra nuo šios dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais dukra R. Š. savo gimtadienį praleidžia su motina D. Š.; 3.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; 3.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 17 val.; 3.5. Nelyginiais metais Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleidžia su motina D. Š..”.

Kai jau minėta, šioje byloje, nustatyta, jog vaiko miego aplinkos keitimas teismo nuomone yra neracionalus, tačiau, vien ta aplinkybė, jog vaikas šiuo metu negali ir nenori nakvoti pas ieškovą, nesudaro pagrindo, užkirsti ieškovui teisę bendrauti su vaiku, vaiko gimtadienių metu bei visuotinių švenčių metu. Atsakove pateiktame atsiliepime į ieškinį sutiko, jog ieškovui būtų sudaryta galimybė praleisti Šv. Kalėdas su dukra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas šioje byloje nustatė, jog R. Š. nakvynė ieškovo namuose, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, o ieškovas pateiktu reikalavimu prašo kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas praleisti su dukra nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustatant, jog kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo 14 val. ir iki 20 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą, bei nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo 14 val. ir iki 20 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog siekiant sudaryti kuo mažiau nepatogumų vežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos į ieškovo gyvenamąją vietą, išskiriamas Kučių ir Kalėdų šventimas, atitinkamai lyginiais ir nelyginiais metais, su kiekvienu iš tėvų.

Vertinant ieškovo argumentus dėl jo bendravimo su dukra per jos gimtadienį, pasisakytina, kad vaiko gyvenamoji vieta labiau lemia jos socialinę aplinką, todėl gimtadienio šventimas su kiemo draugais, mokyklos klasiokais, labiau atitinka vaiko interesus, Tačiau tėvui negali būti užkertamas kelias pasveiktini dukrą jos gimtadienio dieną. Todėl ieškovas D. Š. nelyginiais metais turi teisę per dukters R. Š. gimtadienį atvykti ją pasveikinti dalyvaujant D. Š., o lyginiais metais turi teisę nedalyvaujant atsakovei D. Š. kartu su dukra atšvęsti jos gimtadienį pasirinktą savaitgalio dieną keturias valandas, apie savo atvykimą prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną ir suderinęs susitikimo laiką, atsižvelgiant į dukters užimtumą. Teismo vertinimu, šalys, siekdamos, ne savo, o vaiko interesų įgyvendinimo, ir siekdamos ne didinti konfliktą, o geranoriškai spręsti visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus, visada turi galimybę vaiko gimtadienio šventę perkelti į artimiausią savaitgalį, kurį jie praleis su vaiku.

Pasisakant dėl 3.4. punkto, jog kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 17 val., konstatuotina, jog nustačius, kad nakvynė ieškovo namuose neatitinka nepilnamečio vaiko R. Š. interesų, toks reikalavimas dėl bendravimo tvarkos negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir 3.5. punktas, nustatant, kad nelyginiais metais Kūčias, o lyginiais metais Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su motina D. Š..

Dėl prašomo nustatyti 3.6. punkto reikalavimo

Ieškovas šiuo punktu prašo nustatyti, kad dukrai R. Š. lankant mokymo įstaigą tėvas D. Š. turi teisę su ja praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatoma praleisti konkretų laikotarpį tėvas D. Š. įsipareigoja informuoti motiną D. Š. ne vėliau kaip likus savaitei iki dukros R. Š. atostogų pradžios. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė suabejojo, kaip ieškovas įgyvendins šią tvarką. Ieškovas patvirtino, jog per metus turi vieną mėnesį atostogų, tuo tarpu R. Š. turi žymiai daugiau atostogų, t. y. vien vasaros atostogos sudaro beveik tris mėnesius. Remiantis, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje “Medienos dažymas”. Kaip nurodė pats ieškovas, jam priklauso mėnuo kasmetinių atostogų, todėl objektyviai neinant į darbą ieškovas galėtų praleisti su savo dukra R. Š., tik tiek dienų kiek jis turi atostogų, ne ilgesnių nei 28 kalendorinės dienos (arba 20 darbo dienų), atostogų metu. Dar daugiau, nustačius, jog nepilnamečio vaiko nakvynė ieškovo namuose, neatitinka geriausių jo interesų, nepilnametė R. Š. negali nepertraukiamai leisti laiko tėvo namuose, visų jo atostogų metu. Pažymetina ir tai, kad vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų turi būti orientuotas ne tik į bendravimo intensyvumą, bet ir į bendravimo kokybę. Todėl šiuo atveju ieškovo argumentai, kad vaikas galėtų gyventi pas ieškovą jo ėjimo į darbą periodais, atmestini, ne tik tuo aspektu, kad nakvynės ieškovo gyvenamojoje vietoje kenkia vaiko interesams, tačiau ir tuo pagrindu, kad tėvas eidamas į darbą ir palikdamas vaiką savo gyvenamojoje vietoje bendrautų su juo nekokybiškai, neskirdamas jam viso savo dėmesio.

Atsižvelgiant į tai, nustatytina tokia bendravimo tvarka, jog ieškovas R. Š. mokyklinių pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžindamas, tos pačios dienos 20 valandą, bendrauja su R. Š., savo atostogų metu dvi savaites (14 dienų), dienas suderinant su atsakove ne vėliau kaip likus mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios, atitinka nepilnamečio vaiko interesus jo teisę bendrauti su abiem tėvais, užtikrins artimo ryšio su vaikais palaikymą, suteiks atsakovui galimybę aktyviai dalyvauti jos gyvenime ir pastoviai bendrauti.

Dėl prašomų nustatyti 3.7. – 3.8. punktų reikalavimų

Ieškovas taip pat, prašo nustatyti, kad jis turi teisę bendrauti su dukra R. Š. kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į dukros norus, poreikius ir interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, turi būti užtikrinamas vaiko bendravimas su jo tėvu, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukros norus, poreikius ir interesus, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Taip pat, tenkintinas ir reikalavimas sutartį papildyti punktu, „jog visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo Sutarties 3.1 – 3.6 p. esančių nuostatų, suinteresuotas tėvas D. Š. ar motina D. Š. per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus“, siekiant sudaryti galimybę šalims pačioms spręsti kylančius ginčus dėl bendravimo tvarkos geranoriškai, tarpusavio bendradarbiavimo būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 587,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 150,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovė patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, bei atsižvelgiant į tai, jog du ieškovo siūlyti bendravimo tvarkos punktai netenkinti apskritai, du tenkinti visiškai, bei keturi punktai tenkinti iš dalies, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų, atmestų reikalavimų dalis sudaro, taip pat 50 procentų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 368,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 9,24 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas 50 procentų, iš abiejų šalių proporcingai priteistina po 4,62 Eur pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (3 punktą), kuria patvirtinta D. Š. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra R. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią tėvo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

3.1. D. Š. gali lankyti ir bendrauti su nepilnamete dukra R. Š. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį arba antrą ir ketvirtą savaitgalį, šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

3.2. D. Š. nelyginiais metais turi teisę per dukters R. Š. gimtadienį atvykti ją pasveikinti dalyvaujant D. Š., o lyginiais metais turi teisę nedalyvaujant atsakovei D. Š. kartu su dukra atšvęsti jos gimtadienį pasirinktą savaitgalio dieną keturias valandas, apie savo atvykimą prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną ir suderinęs susitikimo laiką, atsižvelgiant į dukters užimtumą;

3.3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Kūčias dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo 14 val. iki 20 val. ir tą patį vakarą grąžina ją į jos gyvenamąją vietą, bei nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su tėvu D. Š. nuo 14 val. ir iki 20 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą;

3.4. Nelyginiais metais Kūčias, o lyginiais metais Šv. Kalėdas dukra R. Š. praleidžia su motina D. Š.;

3.5. Tėvas D. Š., R. Š. mokyklinių pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 11 valandą ir grąžindamas, tos pačios dienos 20 valandą, bendrauja su R. Š., savo atostogų metu dvi savaites (14 dienų), dienas suderinant su atsakove ne vėliau kaip likus mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios.

3.6. D. Š. turi teisę bendrauti su dukra R. Š. kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į dukros norus, poreikius ir interesus;

3.7. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo Sutarties 3.1 – 3.6 p. esančių nuostatų, suinteresuotas tėvas D. Š. ar motina D. Š. per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno valstybei po 4,62 Eur (keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660 , ir mokėjimo dokumentas pateiktas į šią bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.