- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1-455-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43465-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.6.3Nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 4 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, (duomenys neskelbtini) vyresn. buhalteriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: nuo 2023 m. birželio 19 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vyriausiojo buhalterio pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 22 d. pagal (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės nurodymą jam perdavus nuotoliniam darbui iš namų nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL IntelCorei 15“, kurio vertė 441,28 Eur, 2024 m. rugsėjo 10 d. nutraukus darbo sutartį, jis negrąžino jam patikėto aukščiau paminėto nešiojamojo kompiuterio (duomenys neskelbtini) progimnazijai, tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL IntelCorei 15“, 441,28 Eur vertės.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad kompiuteris buvo duotas nuotoliniam darbui. Nuotolinio darbo neteko dirbti. Jis buvo padėtas kabinete, jo nenaudojo, nieko nežino. Kad kompiuteris jam yra perduotas – nėra jokių duomenų ir jis tai neigia. Kaltinimai atsirado paskutinę dieną, paskutinę minutę. Kur yra kompiuteris dabar – nežino. 2023 m. liepos mėnesį buvo jį parsivežęs namo, jis paskui buvo nuvežtas į savivaldybę, o paskui buvo mokykloje, juo nesinaudojo. Praėjo laiko tarpas, nefiksuoja ką pasakė. Faktas tas, kad pradėjus dirbti, buvo atneštas kompiuteris į jo darbo vietą. Turėjo stacionarų kompiuterį darbo vietoje, juo ir naudojosi. L. P. dėl kompiuterio nieko nežadėjo. Paskutinę dieną buvo daug įtampos ir streso, sakė, kai bus (duomenys neskelbtini) – atveš. Jo klausė buvusi direktorė L. E. – kada bus kompiuteris, pasakė, kad kai atvažiuos į (duomenys neskelbtini). Su nešiojamuoju kompiuteriu namuose dirbo vieną kartą 2023 metais prieš rugsėjo 1 d., buvo dirbta 1-2 valandas. Atsivežė kompiuterį į darbo vietą ir jis buvo spintoje. Jis į tą spintą neidavo. Pradėjo dirbti buhalteriu pirmas. Su sąlyga, kad galės dirbti nuotoliniu būdu. Informacinių technologijų specialistas atnešė į kabinetą tą kompiuterį. Bet jam nesuteikė teisės dirbti nuotoliniu būdu. Suprato, kad kompiuteris duodamas nuotoliniam darbui, bet to darbo nebuvo, nes direktorė neleido dirbti nuotoliniu būdu. Padėjo jį į spintą. Vieną kartą buvo paėmęs, kai kvietė į savivaldybę aiškintis, po to vėl padėjo į spintą. Daugiau į namus jo neparsivežė. Spinta nerakinama. Kabinete sėdėjo dviese. Išeidami kabinetą rakindavo. Paskutines dvi savaites, kai grįždavo, kabinetas buvo atrakintas ir pilnas žmonių. Jis su L. P. būdavo išėję, užrakindavo kabinetą. Kai grįžo, kabinete būdavo direktorė, pavaduotojas, mokytojai, 4-5 žmonės. Ką jie ten veikdavo – nežino. Paklausti jų ką jie ten veikia nebuvo įmanoma, nes buvo psichologinis smurtas iš direktorės jo atžvilgiu. Kad kiti asmenys būtų kabinete fiksavo vieną kartą. Neatsimena, kad L. P. sakė, jog grąžins kompiuterį. Apklausos vyko jam atvykus į (duomenys neskelbtini), apklausos protokolą skaitydavo. Mano, kad atskiri gimnazijos asmenys nori su juo susidoroti.
Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos atstovas A. V. parodė, kad yra direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Paskutinę A. G. darbo dieną direktorė L. E. pasikvietė užeiti į buhalteriją. Direktorė turėjo raktus, užėjo dviese. Grįžo A. G. su L. P. Direktorė su A. G. kažką kalbėjosi. Direktorė sakė, kad A. G. turėtų grąžinti jam kompiuterį. Paklausė A. G. kada jis grąžins kompiuterį, jis eidamas atsakė – kai bus (duomenys neskelbtini). Kompiuteriai buvo užrašyti jų IT specialistui T. J. Direktorės nurodymu jis perdavė kompiuterį A. G., kaip darbuotojui. Popieriniame variante nėra užfiksuota, kad kompiuteris perduotas A. G. Spintoje kompiuterio nebėra, nes vasarą keitė baldus. Mano, jei ten būtų buvęs kompiuteris – A. G. būtų pasakęs – va, spintoje guli, pasiimkite. Bet iš paskutinių A. G. žodžių suprato, kad kai jis bus (duomenys neskelbtini), užveš. Tuo metu santykiai su A. G. buvo normalūs, darbiniai, jokių piktumų nebuvo. Pats asmeniškai to kompiuterio pas A. G. nematė. Be direktorės ir jo į buhalterių kabinetą niekas negali užeiti. Valytoja išsivalo patalpas darbo metu, ji raktų neturi. Kai A. G. išėjo iš darbo, spintos netikrino. Tik šiandien išgirdo, kad tas kompiuteris buvo paliktas spintoje. Nebuvo pasirašytas perdavimo aktas, kad kompiuteris perduotas ir L. P.. Neturi jokio tikslo apkalbėti A. G.. Nei T. J., nei L. P. visiškai neturi nesutarimų su A. G. Reiškia civilinį ieškinį 441,28 Eur sumai įvertinus kompiuterio nusidėvėjimą, tai likutinė kompiuterio vertė.
Liudytoja L. E. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad jai būnant direktorė pareigose, A. G. buvo vyr. buhalteris. Jam darbo reikalais buvo patikėtas nešiojamas kompiuteris, perduotas IT specialisto, kad dirbti nuotoliu. Pasibaigus darbo sutarčiai, kompiuteris nebuvo grąžintas. Kur yra kompiuteris – nežino. Kompiuteris buvo patikėtas darbuotojui ir tikėtina, kad jis yra pas darbuotoją. Paskutinę jo darbo dieną kompiuteris nebuvo grąžintas, todėl daro prielaidą, kad jis yra pas darbuotoją. Pasiteiravus jo dėl kompiuterio, jo atsakymas buvo kad jis neketina grąžinti. Gal buvo vienas kartas, kai darbuotojas kreipėsi ir jam buvo sudaryta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Jo darbo vietoje yra stacionarus kompiuteris ir poreikio naudotis nešiojamu kompiuteriu nėra. Tačiau darbuotojo kabinete ant kėdės matydavo nešiojamojo kompiuterio rankinę. Tikrai ne nuolat matydavo. Kartais ateidavo, tekdavo prisėsti ant kėdės ir matydavo, kad ta kompiuterio rankinė yra. Darbo pabaigoje matydavo darbuotoją išsinešant tą rankinę. Todėl daro prielaidą, kad ta rankinė buvo to darbuotojo. L. P. nepasitaikė matyti turint nešiojamąjį kompiuterį ir nešiojamojo kompiuterio rankinę. Matydavo darbuotoją išeinant iš darbo su nešiojamojo kompiuterio rankine. Darbuotojui A. G. nešiojamasis kompiuteris buvo perduotas jos nurodymu, perdavė T. J.. Pradėjus darbuotojui dirbti, mano, savaitės bėgyje, buvo perduotas kompiuteris. A. G. dėl nuotolinio darbo į ją raštu kreipėsi tik vieną kartą. Raktus ji turėjo nuo visų kabinetų durų, išskyrus buhalterijos, nes buvo pakeistas durų užraktas ir niekada nebuvo poreikio eiti į šitas patalpas. Jei būtų buvę reikalingi raktai nuo buhalterijos, darbuotojas ūkio reikalams šitą klausimą būtų išsprendęs. Nebuvo tokio įvykio, kad ji būtų įėjusi į buhalterijos kabinetą ir atėjęs A. G. Ji su darbuotoju ūkio reikalams nesilankydavo buhalterijos kabinete. Paskutinę A. G. darbo dieną buvo užėjusi į jo kabinetą. Tą dieną buvo auditas. L. P. nebuvo. Atėjo pas A. G. į darbo kabinetą ir paklausė dėl atsiskaitymo su darboviete. A. G. nenurodė kada grąžins kompiuterį, grąžinti kompiuterio neketino. Po atleidimo bandė jam skambinti, bet jis neatsiliepė. Darbo ginčų komisijoje vyko ginčas dėl A. G. grąžinimo į darbą, buvo priimtas taikus sprendimas. Sprendžiant tą ginčą įstaigą atstovavo advokatas, klausimas dėl kompiuterio buvo bandytas kelti, tačiau neišspręstas. A. G. iš darbo buvo atleistas dėl daugybės pažeidimų, nevykdomų vyr. buhalterio pareigų, buvo klaidos darbo užmokestyje. Įstaigai teko samdyti ir trečią buhalterį, išmokėti nedamokas, permokas ir daug panašių dalykų. Apkalbėti A. G. priežasčių nėra. Darbo pažeidimus nustatė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės komisija. Audito išvadas mokykla turi. Kai vyko teismas, ji nebedirbo direktore, ją pavadavo kolega, kuriam ir teko pabaigti spręsti situaciją darbo ginčų komisijoje. Paliko savo pareigas dėl asmeninių dalykų. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.
Liudytojas T. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai tik darbiniai, konfliktų neturėjo. Dirba toje įstaigoje IT specialistu. A. G. buvo atleistas iš darbo ir pasisavino įrangą. Buvusi vadovė L. E. pranešė, kad yra naujas buhalteris, kad jam nepakanka laiko darbe susipažinti su naujomis programomis ir dirbti, todėl jam reikalingas nešiojamasis kompiuteris. Sutvarkė kompiuterį ir nunešė jam. Nedalyvavo pasirašant dokumentus, inventorizacijos dokumentų nepildo, nes nepriklauso. Patys buhalteriai tą daro. Tuo metu dirbo du buhalteriai, abu buvo nauji darbuotojai ir direktorė paprašė jiems duoti nešiojamus kompiuterius. Mano, kad A. G. dirbo nešiojamuoju kompiuteriu, nes jis ne kartą prašė pagalbos sugedus įrangai. Jis dažniausiai atsiveždavo į darbą. Netgi savaitgaliai juo dirbo. Kompiuteris turi unikalius duomenis ir buvo matyti, kad kompiuteriu buvo dirbama savaitgaliais. Kaltinamasis tikrai dažniau nei du kartus dirbo kompiuteriu. Pateikti duomenys minučių tikslumu kada buvo įjungtas kompiuteris. Ne kartą ir A. G. skambino ir klausdavo dėl problemų su tuo kompiuteriu. Tikrai tai buvo ne rugsėjis. Abiems buhalteriams buvo vienu metu paduoti nešiojamieji kompiuteriai. Pas buhalterius į kabinetą užeidavo tada, kai jie kviesdavo. Jau po padavimo, kai iškildavo problemos su tuo kompiuteriu, ateidavo sutvarkyti, nes jis kompiuterį turėjo kabinete. Neturi priežasčių apkalbėti A. G.. Dirba mokykloje jau 18 metų. Niekada nebuvo jokių nesusipratimų dėl kompiuterių perdavimų ir grąžinimų. Kad įeiti į kompiuterį – yra unikalus numeris ir tik su juo galima naudotis. Ir tyrėja matė, kad kompiuteris buvo aktyvus. Reiškia, jis visada yra prijungtas prie interneto, tik neaišku pas ką. Jis (liudytojas) negali prisijungti prie kompiuterio, nes tas žmogus turi pasakyti jam slaptažodį. A. G. pasakė jam slaptažodį ir jis prisijungė. Tai buvo sekmadienis.
Liudytoja L. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. G. buvo kolega. Jis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pradėjo dirbti truputį anksčiau nei ji. Jai buvo duotas kompiuteris, o kolegai ar davė – nežino. Perdavimo aktų nepasirašė. Tiksliai pasakyti negali, ar davė. Kabinete buvo direktorė, pavaduotojas ūkio reikalams ir A. G., tada sakė, kad kai važiuos į (duomenys neskelbtini), atveš kompiuterį. Telefonu su A. G. kalbėjo, sakė, kad sutartą dieną neatveš kompiuterio, atveš kitą dieną. Pokalbis apie kompiuterio grąžinimą gal ir buvo, nepamena, praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Buvo praėję nedaug laiko, viską geriau prisiminė. Su A. G. kalbėjo apie kompiuterio grąžinimą, bet kad visai jo negalvoja grąžinti, nekalbėjo. Pradėjo dirbti vėliau nei A. G.. Duotu kompiuteriu naudojasi kai dirba nuotoliniu būdu arba kai serga, kompiuteris yra namuose. Kol dirbo kartu, A. G. nuotoliu nedirbo. Yra mačiusi kabinete krepšį, kaip kompiuterio, kas jame buvo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima remtis, jie teisingi.
Iš 2024-10-24 (duomenys neskelbtini)progimnazijos pareiškimo Nr. (1.21) S-264 matyti, kad išeidamas iš darbo buvęs vyriausiasis buhalteris A. G. negrąžino jam patikėto darbo reikalams, nešiojamo kompiuterio "Lenovo V15-IIL IntelCorei 15", kurį progimnazija buvo įsigijusi 2021-11-10. Kompiuterio vertė 623 Eur. Prašo surasti asmenį ir nubausti įstatymų numatyta tvarka. Įpareigoti grąžinti nešiojamą kompiuterį arba atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 1).
Iš 2024-10-30 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. pateikė įgaliojimą ir 2021-11-08 UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) progimnazija įsigijo du kompiuterius "Lenovo V15-IIL IntelCorei 15" už 1246 Eur, vieneto kaina 623 Eur (1 t., b. l. 15-18).
Iš 2024-11-04 (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos neteisėtai pasisavinto nešiojamo kompiuterio "Lenovo V15-IIL IntelCorei 15", likutinė vertė - 441,28 Eur (1 t., b. l. 24).
Iš 2024-11-11 (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto matyti, kad pateikė buvusio (duomenys neskelbtini) progimnazijos vyriausiojo buhalterio A. G. sutarties kopiją (4 lapus) ir pareigybės aprašymą (3 lapus). Materialinės atsakomybės sutartis nebuvo pasirašyta (1 t., b. l. 53-61).
Iš 2025-01-08 (duomenys neskelbtini) progimnazijos atsakymo matyti, kad kai jie pajamuoja įsigytus daiktus, kaip pvz.: kompiuteris, užrašo tik daikto pavadinimą, kiekį ir kokiam darbuotojui priskiria (1 t., b. l. 138).
Iš 2025-01-14 akistatos tarp liudytojos L. P.ir kaltinamojo A. G. matyti, kad liudytoja L. P. parodė, jog ji asmeniškai to momento, kai A. G. gavo iš progimnazijos nešiojamą kompiuterį, nematė, nes kai atėjo dirbti, jis jau dirbo. 2024-09-10, tai yra paskutinę A. G. darbo dieną, būnant (duomenys neskelbtini) progimnazijoje savo darbo kabinete, kur kabinete dirbo kartu su A. G., buvo atėjusi direktorė L. E., kuri klausė A. G., kada jis atveš kompiuterį. A. G. atsakė, kad kompiuterį atveš artimiausiomis dienomis, kai vyks į (duomenys neskelbtini). Konkrečios dienos nenurodė. Iš to pokalbio ji suprato, kad A. G., kaip ir jai, buvo duotas nešiojamas kompiuteris, kuriuo jis naudojosi dirbdamas iš namų, ir kurį jis turėjo grąžinti. Po A. G. atleidimo, ji su juo telefonu kalbėjo ne kartą. Vieno telefoninio pokalbio metu jis jai minėjo, kad nėra progimnazijos dokumentuose užfiksuota, kad jam į namus progimnazijos buvo duotas nešiojamas kompiuteris. A. G. parodė, kad jis direktorei L. E. paskutinę darbo dieną minėjo, kad nešiojamą kompiuterį atveš artimiausiomis dienomis, kai važiuos į (duomenys neskelbtini). Pareiškė, kad jis iš progimnazijos nebuvo gavęs nešiojamo kompiuterio, nes kratos metu jo namuose nešiojamas kompiuteris nebuvo rastas. Jis yra vienas, o progimnazijoje 50 darbuotojų, todėl jie gali susitarti, ką kalbėti. Jokių progimnazijos patvirtinančių dokumentų, kad jis gavo nešiojamą kompiuterį, nėra, todėl nėra duomenų, kad jis būtų kompiuterį grąžinęs. Į klausimą, kodėl savo įtariamojo apklausos metu buvo nurodęs, kad jis buvo gavęs nešiojamą kompiuterį iš progimnazijos, atsakė, kad buvo gavęs nešiojamą kompiuterį iš progimnazijos, bet tai nėra dokumentaliai įforminta (1 t., b. l. 195-199).
Iš 2024-12-03 el. paštu liudytojo T. J.pateiktų duomenų matyti, kad jis 2023-11-19 15:31:06 val. per programą "TeamViewer" buvo nuotoliniu būdu prisijungęs prie nešiojamo kompiuterio, kurį kaltinamajam A. G. buvo davusi naudotis darbo tikslais (duomenys neskelbtini) progimnazija (1 t., b. l. 62-63).
Iš 2024-11-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) progimnazijos buhalterės L. P. nešiojamas kompiuteris "Lenovo V15-IIL", pilkos spalvos, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuterio apatinėje dalyje yra pilkos spalvos lipdukas su įvairiais užrašais ir ženkliukais, bei kompiuterio pavadinimu ir serijos numeriu. Kompiuterio viršutinėje dalyje yra užrašas "Lenovo". Apžiūrimas kompiuteris, pasak dalyvaujančios buhalterės L. P., gali būti labai panašus į pasisavintą A. G. kompiuterį, tačiau negali nurodyti, ar tai tuo pačiu metu pirktas kompiuteris, nes neturi tokių duomenų (1 t., b. l. 64-71).
Iš 2024-12-04 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, matyti, kad 2024-10-03 Telšių darbo ginčų komisijoje buvo gautas ieškovo A. G. prašymas (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui (duomenys neskelbtini) progimnazijai: 1) pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnį neteisėtu; 2) priteisti išmoką už priverstinę pravaikštą; 3) atšaukti nepanaudotų atostogų atmetimą; 4) reikalauti, kad darbdavys išmokėtų 6 mėnesių išeitinę išmoką dėl naudojamo psichologinio smurto. Byloje šalys, vadovaudamosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekdamos išvengti tolesnio darbo ginčo nagrinėjimo, abipusių nuolaidų būdu susitarė ir 2024-11-04 sudarė taikos sutartį, kurią pateikė darbo ginčų komisijai patvirtinti. Paaiškiname, kad darbo ginčo byloje buvo išspręsti ieškovo prašyme išdėstyti reikalavimai, klausimas dėl galimai negrąžinto kompiuterio nebuvo darbo ginčo bylos dalykas, todėl darbo ginčų komisija jo nenagrinėjo. Dėl kompiuterio grąžinimo šalys tik kalbėjosi iki darbo ginčų komisijos posėdžio pradžios, svarstė, kad galbūt tai būtų galima išspręsti toje pačioje byloje sudarant taikos sutartį. Darbo ginčų komisija 2024-11-05 sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria išsprendžiamas ginčas pagal ieškovo A. G. prašyme iškeltus reikalavimus, tiek kiek tai susiję su šalis siejusiais darbo santykiais ir atitinkamomis išmokomis. Bendrą susitarimą šalys priėmė tarpusavyje suderinusios ginčo užbaigimo sąlygas. Taikos sutartyje nėra įvardintos kokios nors sąlygos ar įsipareigojimai dėl nešiojamo kompiuterio grąžinimo /negrąžinimo. Ką šalys šiuo klausimu susitarė darbo ginčų komisija informacijos neturi. Prie atsakymo pridėjo: 1) A. G. Ieškovo prašymą (3 lapus); 2) (duomenys neskelbtini)progimnazijos atsiliepimą (13 lapų); 3) Taikos sutartį (2 lapus); 4) Darbo ginčų komisijos sprendimą (3 lapus) (1 t., b. l. 109-135)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-455/2012, 2K-15-699/2015 ir kt.).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė pasisavinus jam patikėtą svetimą turtą įrodyta visiškai.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino. Nurodė, kad buvo gavęs darbui nešiojamąjį kompiuterį, jokio perdavimo akto nepasirašė; kadangi direktorė jam neleido dirbti nuotoliniu būdu, todėl jam nebuvo reikalingas nešiojamasis kompiuteris namuose; buvo parsivežęs kompiuterį į namus; po to atsivežė į darbo vietą, padėjo spintoje; kur jis yra dabar – nežino; kaltės dėl kompiuterio pasisavinimo nepripažįsta, nes jo nepasisavino, jam raštiškai jis saugoti nebuvo patikėtas, todėl nėra už jį atsakingas. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai. Civilinio ieškovo atstovas A. V. nurodė, kad paskutinę darbo dieną direktorė sakė, kad A. G. turi grąžinti kompiuterį, jo paklausus, atsakė, kad grąžins kai bus (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. E. nurodė, kad įdarbintam A. G. buvo duotas nuotoliniam darbui nešiojamasis kompiuteris; atleidus A. G. iš darbo ir įspėjus, kad jis privalo grąžinti kompiuterį, A. G. pasakė, kad kompiuterio negrąžins, o pasiliks kaip kompensaciją. Šios liudytojos parodymus patvirtina liudytojas T. J., gimnazijos IT specialistas, kuris nurodė, kad direktorės nurodymu padavė A. G. nešiojamąjį kompiuterį, jis nedalyvavo pasirašant dokumentus, inventorizacijos dokumentų nepildo, nes jam nepriklauso; patvirtino, kad A. G. dirbo nešiojamuoju kompiuteriu iš namų, nes jis ne kartą prašė pagalbos sugedus įrangai. Aplinkybę, kad A. G. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, patvirtina liudytojo T. J. pateikti duomenys, kad 2023-11-19 15.31.06 val. per programą „TeamViewer“ buvo prisijungta darbui nuotoliniu būdu. Liudytoja L. P. akistatos su A. G. metu nurodė, kad buvo kabinete, kai A. G. sakė, kad kompiuterį atveš kai važiuos į (duomenys neskelbtini), po to telefonu kalbėjo su juo, jis sakė, kad kompiuterio negrąžins, nes niekur nebuvo užfiksuota, kad jis jį gavo. Šiuos parodymus liudytoja patvirtino teisme.
Taigi, įvertus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, yra tik kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys ir teisme ištirti duomenys, jų analizė, sugretinimas tarpusavyje leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. G. tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) progimnazijos nešiojamąjį kompiuterį, t. y. suvokdamas, kad kompiuteris – svetimas progimnazijos turtas, pasibaigus darbo santykiams jo negrąžino, tokiais veiksmais padarydamas civiliniam ieškovui turtinę žalą, todėl konstatuotina, kad veikė tiesiogine tyčia.
BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta labai didelės vertės, didelės vertės ir nedidelės vertės turto sąvokos. Pagal šį straipsnį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, nes kaltinamajam patikėto ir jo pasisavinto turto vertė yra 441,28 eurų, t. y. nedidelės vertės turtas.
Dėl bausmės
BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
BK 183 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tyčia, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą įstatyme numatytam minimaliam. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) progimnazija pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. G. 441,28 Eur (t. 1, b. l. 25-26).
Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta. Nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. G. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V15-IIL IntelCorei 15“, kurio likutinė vertė yra 441,28 Eur. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. G. priteistina 441,28 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
2025-01-24 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. G. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AS filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė:441,28 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojama nuosavybės teisė į 441,28 Eur sumą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 400,00 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, panaikintinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. G. 441,28 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 28 ct.) turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
2025-01-24 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. G. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) AS filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 35200, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė:441,28 Eur, palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus ieškinį, panaikinti.
Išaiškinti A. G., kad teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų: AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyrius sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.