- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-205-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43465-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
- 1.2.14.6.3Nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 4 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo A. G. 441,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. G. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 35200, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 441,28 Eur, paliktas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus ieškinį, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: nuo 2023 m. birželio 19 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vyriausiojo buhalterio pareigose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 22 d. pagal (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės nurodymą jam perdavus nuotoliniam darbui iš namų nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15“, kurio vertė 441.28 Eur, 2024 m. rugsėjo 10 d. nutraukus darbo sutartį, jis negrąžino jam patikėto aukščiau paminėto nešiojamojo kompiuterio (duomenys neskelbtini) progimnazijai, tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15“, 441,28 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį.
2.1. Apeliantas nurodo, kad jis nuo 2023 m. birželio 19 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vyriausiojo buhalterio pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. rugsėjo 10 d. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl atleidimo, naudojant psichologinį smurtą. Pradėjus DGK nagrinėti bylą, ieškovas ( (duomenys neskelbtini) progimnazija) pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) vyriausiajam policijos komisariatui dėl pavogto kompiuterio „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“. Apelianto nuomone, tai akivaizdus psichologinio smurto tęsinys. Jis buvo atleistas iš darbo nesilaikant darbo kodekso nuostatų.
2.2. Nurodo, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 4 dalyje. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais. Šių tvarkų ieškovas nėra parengęs ir neturi. Patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo svarbu nustatyti ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindą valdyti jam patikėtą turtą.
2.3. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimą ir visus jo pripažinimo kriterijus, pateiktus 12-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybė standarte (toliau – VSAFAS) „Ilgalaikis materialusis turtas“. Duomenys apie ilgalaikį materialųjį turtą įrašomi į ilgalaikio materialiojo turto kortelę ir ilgalaikio materialiojo turto vienetui suteikiamas inventoriaus numeris. Ilgalaikio materialiojo turto kortelėje ar kituose apskaitos registruose rekomenduojama kaupti šiuos ir kitus papildomus duomenis: numatomas naudingo tarnavimo laikas; metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas; likvidacinė vertė; sukaupta nusidėvėjimo suma. Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad likutinė vertė nustatyta neaiškiais metodais, nėra pateikta jokios apskaičiavimo metodikos.
3. Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą iš esmės atmesti, nurodydamas, jog gali būti tikslinama kompiuterio likutinė vertė ir padarytos žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įrodytinumas, t. y. teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, ar apeliantas turėjo teisinį pagrindą valdyti jam patikėtą turtą. Akcentuojama ir tai, kad nešiojamo kompiuterio „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“ likutinė vertė nustatyta neaiškiais metodais, nėra pateikta jokia apskaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktus papildomus dokumentus apie kaltinime nurodyto kompiuterio likutinės vertės apskaičiavimą, liudytojos L. P. parodymus, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nešiojamo kompiuterio „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“ likutinė vertė buvo nustatyta neteisingai, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog A. G. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje, požymiai.
6. Pagal BK 183 straipsnio 4 dalį atsako tas kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2012, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-65-303/2023, Nr. 2K-136-489/2023, 2K-7-134-511/2023, 2K-43-697/2025). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
7. Apeliaciniame skunde A. G. tvirtina, kad patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo svarbu nustatyti, ar jis turėjo teisinį pagrindą valdyti jam patikėtą turtą, teigdamas, kad turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o šios tvarkos ieškovas nėra parengęs ir neturi.
8. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija jam turtą neva galėjo perduoti, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, tik pagal perdavimo-priėmimo aktą. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog A. G. svetimas, (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantis, turtas, buvo perduotas žodiniu gimnazijos direktorės nurodymu. Liudytoja L. E. parodė, ko neneigė ir pats A. G., kad jos nurodymu T. J. A. G. perdavė progimnazijai priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį, darbui nuotoliniu būdu. Liudytojas T. J. apklaustas teisme taip pat nurodė, jog progimnazijos vadovė L. E. jam pranešė, kad yra naujas buhalteris, jog jam nepakanka laiko darbe susipažinti su naujomis programomis ir dirbti, todėl jam reikalingas nešiojamasis kompiuteris. Jis sutvarkė kompiuterį ir nunešė A. G.. Teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos atstovas A. V. taip pat tvirtino, kad progimnazijos direktorė nurodymu A. G., kaip darbuotojui, buvo perduotas nešiojamas kompiuteris.
9. Taigi iš šių aptartų įrodymų visumos matyti, kad progimnazijai priklausantis turtas – 2021 m. lapkričio 8 d. įsigytas nešiojamas kompiuteris „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“ (1 t., b. l. 15–18), A. G., kaip vyr. buhalteriui, buvo perleistas progimnazijos direktorės nurodymu darbinėms funkcijoms atlikti nuotoliniu būdu, t. y. tokiu būdu A. G. paėmė turtą savo atsakomybėn ir tapo už jį materialiai atsakingu. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos vyr. buhalterio pareigybės aprašymo IV skyriaus 8.3 punkto, buhalteris yra atsakingas už patikėtų darbo priemonių naudojimą, t y. A. G. minėto norminio akto pagrindu buvo įpareigotas saugoti (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą. Todėl pasibaigus darbo santykiams A. G. jam svetimą, (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, privalėjo grąžinti. Tačiau kaip nurodė liudytoja L. E., atleidus iš darbo A. G. ir įspėjus, kad jis privalo grąžinti kompiuterį, A. G. pasakė, jog kompiuterio negrąžins, o pasiliks kaip kompensaciją. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. G. tyčia pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15.
10. Nors apklausiamas teisme A. G. teigė, kad 2023 m. liepos mėnesį buvo nešiojamą kompiuterį parsivežęs namo, buvo nusivežęs į savivaldybę, po to atsivežė į darbo vietą, padėjo spintoje, daugiau juo nesinaudojo, nežino kur yra kompiuteris, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes, paneigia liudytojo T. J. parodymai. Liudytojas T. J. parodė, kad A. G. dirbo nešiojamuoju kompiuteriu, nes ne kartą prašė pagalbos sugedus įrangai, dažniausiai kompiuterį atsiveždavo į darbą. Netgi savaitgaliais juo dirbo. Liudytojas taip pat nurodė, kad kompiuteris turi unikalius duomenis ir buvo matyti, jog kompiuteriu buvo dirbama ir savaitgaliais. Ne kartą A. G. skambino ir klausdavo dėl problemų su tuo kompiuteriu. Aplinkybę, kad A. G. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, patvirtina ir liudytojo T. J. pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. lapkričio 19 d. 15:31:06 val. per programą „(duomenys neskelbtini)“ buvo prisijungta darbui nuotoliniu būdu. Be to, liudytoja L. P. akistatos su A. G. metu nurodė, kad buvo kabinete, kai A. G. sakė, jog kompiuterį atveš kai važiuos į (duomenys neskelbtini), po to telefonu kalbėjo su juo, jis sakė, kad kompiuterio negrąžins, nes niekur nebuvo užfiksuota, jog jis jį gavo. Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme.
11. Taigi iš šių aptartų įrodymų visumos matyti, kad progimnazijai priklausantis turtas – nešiojamas kompiuteris, A. G. buvo perleistas progimnazijos direktorės nurodymu darbinėms funkcijoms atlikti nuotoliniu būdu, kurio, nuteistasis pasibaigus darbo santykiams, (duomenys neskelbtini) progimnazijai negrąžino. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. dėl jam patikėto (duomenys neskelbtini) progimnazijos priklausančio turto pasisavinimo, pasitvirtino.
12. Visgi teisėjų kolegija įvertinusi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktus papildomus dokumentus apie kaltinime nurodyto kompiuterio likutinės vertės apskaičiavimą, liudytojos L. P. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, iš dalies sutinka su A. G. apeliacinio skundo argumentais, kad nešiojamo kompiuterio „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“ likutinė vertė, A. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2024 m. rugsėjo 10 d., skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja L. P. parodė, kad ji kaip (duomenys neskelbtini) progimnazijos buhalterė atliko kompiuterio likutinės vertės skaičiavimą. Paaiškino, kad jai 2023 metais pradėjus dirbti progimnazijoje, buvo viena buhalterinė skaičiavimo programa su kuria dirbo, o 2024 m. sausio pradžioje pradėjo dirbti su visiškai nauja programa, į kurią reikėjo perkelti visus duomenis. Dėl techninės klaidos nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas už tą laikotarpį, kurio metu dirbo kolega, bendrai visam ilgalaikiam turtui. Dėl šių priežasčių šiam kompiuteriui nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas ir buvo pateikti tokie neteisingi skaičiai. Liudytoja taip pat nurodė, kad prie gimnazijos pateikto rašto yra pridėta apskaitos politika, kuria progimnazijos direktorius remiasi savivaldybės normatyvais ir pagal tai yra skaičiuojamas nusidėvėjimas ir kokie tie nusidėvėjimo metai. Liudytoja paaiškino, kad dabar skaičiavo (duomenys neskelbtini) progimnazijos patvirtintu įsakymu. Turtas buvo įsigytas 2021 metais. 2022 metais turto vertė buvo skaičiuojama tuo pačiu tiesiniu metodu. Buvo nustatyti keturi metai. Kiekvieną mėnesį skaičiuojama ta pati nusidėvėjimo suma, kuri yra 12,98 Eur. 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo paskaičiuota likutinė minėto kompiuterio vertė – 189,89 Eur. Liudytoja taip pat paaiškino, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo sekančio mėnesio, kai buvo įsigytas daiktas, pirmos dienos, t. y. kompiuteris buvo įsigytas lapkričio 8 d., tai nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo gruodžio 1 d. Tai taip ir reikia skaičiuoti, kada jis buvo įsigytas, paskui iki to laikotarpio, kada pradėjo dirbti kolega. Likutis į programą buvo atkeltas 2023 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kada pradėjo dirbti – 2023 m. birželio 19 d. dar skaičiuojamas nusidėvėjimas, kolegai gavus kompiuterį, nusidėvėjimas buvo toliau skaičiuojamas. Liudytoja nurodė, kad likutinė kompiuterio vertė 2023 m. sausio 1 d. buvo 441,28 eurai. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas įsakymas „Dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijoje buhalterinėje apskaitoje naudojamo sąskaitų plano ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų patvirtinimo“. Kas jame keitėsi, ji atsakyti negali, nes tuo laikotarpiu dar nedirbo, o šiuo metu ji tuo įsakymu vadovaujasi, nėra jokių pakeitimų.
14. Šias liudytojos L. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktas paaiškinimas dėl ilgalaikio turto (kompiuterio) nusidėvėjimo perskaičiavimo, kuriame nurodyti norminiai aktai – (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijoje buhalterinėje apskaitoje naudojamo sąskaitų plano ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų patvirtinimo“ kopija, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų grupės ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138–140), kurių pagrindu buvo atliktas perskaičiavimas ir patikslinta 2024 m. rugsėjo 10 d. likutinė kompiuterio vertė. Liudytojos L. P. nurodytas aplinkybes, kad kompiuterio nusidėvėjimas nuo įsigijimo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 8 d., iki 2022 m. lapkričio 17 d. buvo skaičiuojamas tokiu pat tiesiniu metodu, naudingumo tarnavimo laikas 4 metai, patvirtina apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte nurodyti duomenys apie kompiuterio „Lenovo V15-IIL Intel Corei 15“ nusidėvėjimo skaičiavimą ir norminiai aktai –(duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos buhalterinės apskaitos sąskaitų plano ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų patvirtinimo“ kopija, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų grupės ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 156–159).
15. Taigi, tiek iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktų duomenų, tiek ir iš liudytojos L. P. apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nešiojamo kompiuterio „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15“ likutinė vertė – 441,28 Eur, buvo paskaičiuota neteisingai dėl techninio pobūdžio priežasties, o perskaičiavus kompiuterio nusidėvėjimą vadovaujantis anksčiau minėtais norminiais aktais, buvo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. likutinė minėto kompiuterio vertė yra 189,89 Eur. Teisėjų kolegija šiais pateiktais paskaičiavimais neturi pagrindo abejoti, kadangi paskaičiavimai atlikti pagal (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus nustatytą buhalterinės apskaitos politiką, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nustatytais normatyvais.
16. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, nustato, kad A. G. 2023 m. birželio 19 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vyriausiojo buhalterio pareigose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 22 d. pagal (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės nurodymą jam perdavus nuotoliniam darbui iš namų nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15“, kurio vertė 189,89 Eur, 2024 m. rugsėjo 10 d. nutraukus darbo sutartį, jis negrąžino jam patikėto aukščiau paminėto nešiojamojo kompiuterio (duomenys neskelbtini) progimnazijai, tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „LENOVO V15-IIL Intel Corei 15“, 189,89 Eur vertės.
17. Dėl apelianto skundo argumentų, jog jis neteisėtai, nesilaikant darbo kodekso nuostatų, buvo atleistas iš darbo, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl A. G. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų išieškojimo yra priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Todėl plačiau dėl šių apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aukščiau aptartus duomenis, jų atitikimą tarpusavyje, tai, kad jie byloje gauti teisėtu būdu, daro išvada, jog A. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji jam patikėto svetimo turto pasisavinimo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, nes pasisavintas nedidelės vertės – 189,89 Eur, turtas, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 183 straipsnio 4 dalį, nes nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo
19. Nustačius, kad A. G. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija visgi mano, kad yra pagrindas A. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, pripažinti mažareikšme ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (BK 37 straipsnis).
20. BK 37 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikalstama veika mažareikšme yra pripažįstama tada, kai atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo/baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamas veikimas pasireiškė tuo, jog gimnazijai nutraukus su juo darbo sutartį, jis negrąžino gimnazijai priklausančio turto – nešiojamo kompiuterio. Nekyla abejonių, jog A. G. suvokė, kad tokiu būdu pasisavina jam patikėtą svetimą – gimnazijai priklausantį turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau kaip matyti iš liudytojos L. E. parodymų, A. G. nesutiko su jo atleidimu, teigdamas, kad kompiuterio negrąžins, o pasiliks kaip kompensaciją. Tai, kad A. G. nesutiko su jo atleidimu iš darbo, patvirtina ir jo teiktas prašymas darbo ginčų komisijai, kuriame dėstė, jog jis atleistas neteisėtai, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas ir t.t. Būtent šios A. G. emocijos, pyktis buvusiam darbdaviui, nors ir nepateisina A. G. priešingo teisei veikimo, tačiau galėjo turėti įtakos tokiam jo netinkamam ir nusikalstamam elgesiui. Tačiau vertinant A. G. asmenybę – anksčiau nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, visgi leidžia daryti išvadą, kad ši jo padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio ir nusikalstamas elgesys nėra kaltininko gyvenimo būdas. Be to, pasisakant ir dėl A. G. nusikalstamos veikos pavojingumo, pažymėtina tai, kad jo pasisavinto turto vertė tik nežymiai viršija 3 MGL dydžio sumą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. G. veika, nors ir atitinka BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga A. G. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
23. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, A. G. charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, daro išvadą, kad jau pats baudžiamasis procesas turėjo auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.
Dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo
24. Vadovaujantis BPK 109-111 straipsniais nusikalstama veika padaryta turtinė žala turi būti atlyginama. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) progimnazija pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš A. G. 441,28 Eur (t. 1, b. l. 25–26). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačiusi, kad A. G. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) progimnazijai buvo padaryta mažesnė – 189,89 Eur, turtinė žala, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui iš A. G. 189,89 Eur.
25. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. G. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 35200, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojama nuosavybės teisė į 189,89 Eur sumą. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 400,00 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, panaikintinas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi nuteistajam A. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. G. valstybės naudai priteisti 241,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir A. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama dėl veikos mažareikšmiškumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, t. y. į priimamo sprendimo rūšį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. G. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį panaikinti.
A. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, pripažinti mažareikšme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. G. priteisti 189,89 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms 20900, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 35200, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur; 3) piniginėms lėšoms, esančioms 73000, „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 189,89 Eur, palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus ieškinį, panaikinti.
Iš A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.