Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties dalies, kuria byla sustabdyta, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1323-467/2016 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl priverstinio akcijų pardavimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovės „Baltposta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą parduoti 50 vnt. UAB „Balposta“ paprastųjų vardinių akcijų už įstatyme nustatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytą kainą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašo įpareigoti E. M. parduoti turimas 50 vnt. UAB „Balposta“ paprastųjų vardinių akcijų už įstatyme nustatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytą kainą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė E. M. pateikė prašymą skirti priverstinai parduotinų UAB „Baltposta“ akcijų vertės nustatymo – verslo vertinimo ekspertizę. Tokį prašymą ieškovė grindžia tuo, kad akcijų vertės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku. Ekspertu pagal savo kompetenciją (išsilavinimą, žinias, patirtį) galėtų būti D. A. arba V. Č.. Ieškovė prašo skirti atlikti ekspertizę ekspertei D. A., atsižvelgiant į tai, kad ji pasiūlė žemiausią kainą ir trumpesnį ekspertizės atlikimo terminą. Ekspertės D. A. pasiūlyta kaina yra 1 000 EUR, priklausomai nuo ekspertui pateiktų klausimų kiekio ir sudėtingumo, eksperto V. Č. orientacinė kaina - 2 000 EUR. Ekspertės D. A. ekspertizės atlikimo terminas – 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo verslo vertinimui reikiamų dokumentų gavimo dienos. Ieškovė įsipareigoja sumokėti avansą už skiriamą ekspertizę, bet sutiktų, jei teismas, įpareigotų abi šalis lygiomis dalimis sumokėti avansą. Ieškovė prašo užduoti ekspertui klausimą: „Kokia yra vienos paprastosios vardinės UAB „Baltposta“ akcijos kaina, atsižvelgiant į tai, kad akcijos parduodamos priverstinai?“

Atsakovas V. S. nesutiko su ekspertizės akcijų vertei nustatyti skyrimo, nes trečiasis asmuo į bylą nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir ekspertė D. A. telefonu informavo, kad be dokumentų tokia ekspertizė yra negalima. Ekspertai atsisakė pasirašyti susitarimą, nes nebuvo pateikti jiems reikalingi dokumentai. Mano, kad šiuo metu ekspertizės atlikimas dėl akcijų vertės nustatymo nėra galimas, kol nebus gauta UAB „Baltposta“ 2015 m. finansinė atskaitomybė arba nors jos projektas, ruošiamas akcininkams tvirtinti.

Atsakovas V. S. pateikė prašymą skirti buhalterinę ekonominę ekspertizę dėl 2015 m. UAB „Baltposta“ finansinės atskaitomybės įvertinimo, pavedant ją atlikti teismo parinktam ekspertui iš Lietuvos teismo ekspertizės centro. Šią ekspertizę prašo skirti atlikti iki akcijų vertinimo ekspertizės skyrimo, atsakovas įsipareigoja sumokėti avansą už šią ekspertizę.

Ieškovė E. M. nesutiko su buhalterinės ekonominės ekspertizės skyrimu, motyvuodamas tuo, kad tokia ekspertizė nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir tik užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, UAB „Baltposta“ 2015 m. veiklos nevykdė, o jos balansas už 2015 metus turi būti sudarytas iki 2016 m. gegužės mėn.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl buhalterinės ekonominės ekspertizės skyrimo; paskyrė priverstinai parduotinų UAB „Baltposta“ akcijų vertės nustatymo (verslo vertinimo) ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei D. A.; civilinę bylą sustabdė iki bus gauta ekspertizės išvada.

Teismas nutartyje nurodė, jog netenkina atsakovo prašymo dėl buhalterinės ekonominės ekspertizės skyrimo, kadangi 2015 m. UAB „Baltposta“ finansinės atskaitomybės įvertinimas šiuo atveju nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir, paskyrus tokią ekspertizę, nepagrįstai būtų išplėstos bylos nagrinėjimo ribos. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, į tai, kad priverstinai parduotinų UAB „Baltposta“ akcijų vertės nustatymas reikalauja specialių žinių, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tenkino ieškovės prašymą skirti ekspertizę dėl priverstinai parduotinų UAB „Baltposta“ akcijų vertės nustatymo (verslo vertinimo). Teismas nurodė, kad savo iniciatyva sustabdo civilinės bylos nagrinėjimą iki bus gauta ekspertizės išvada, kadangi, nesant ekspertizės išvados, nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės ir nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas turėjo išspręsti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, priimti sprendimą ir tik jam įsiteisėjus skirti ekspertizę (CK 2.118 straipsnis). CK 2.118 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kada galima skirti ekspertizę, todėl teismas turėjo šia įstatymo norma vadovautis ir atmesti ieškovės prašymą skirti ekspertizę.

2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo reikalavimas gauti informaciją trukdė įmonės veiklai, nors dėl atsakovo, kaip akcininko, teisės gauti informaciją yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo skolų įmonei taip pat nepagrįstas. Atsakovo, kaip akcininko, veiksmai neprieštarauja UAB „Balposta“ veiklai, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

3. Šalys parengiamajame posėdyje turėjo galutinai suformuluoti savo reikalavimus, teismas turėjo išsiaiškinti, kokiais konkrečiais įrodymais grindžia savo reikalavimus, ar šalių įrodymai sietini su ieškinio dalyku. Byla turėjo būti išspręsta ir priimtas teismo sprendimas. Teismas be pagrindo sustabdė civilinę bylą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas, paskirdamas ekspertizę, įvertino tai, kad byloje yra pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis su analogiškais reikalavimais, tai, kad šalys atitinkamai pasikeitė atsiliepimais į juos. Iš šių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų matyti, kad teismas turės iš esmės išspręsti priverstinio akcijų pardavimo vienai ar kitai šaliai klausimą. Šiuo atveju akcijų vertės nustatymo klausimo išsprendimas skundžiama nutartimi atitinka koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Be to, tikėtina, jog nustačius konkrečią akcijų vertę, šalys gali siekti susitarti dėl taikaus akcijų išpirkimo, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas jau ketino parduoti savo turimas akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas paskyrė ekspertizę, jis pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo teisę sustabdyti bylą, todėl atsakovo teiginys, kad civilinė byla sustabdyta be pagrindo, yra nepagrįstas.

2. Atsakovas atskirajame skunde neskundžia nutarties dalies, kuria teismas nusprendė atsakovo prašymo dėl buhalterinės ekonominės ekspertizės skyrimo netenkinti. Taip pat atsakovas nepateikia jokių argumentų, jog jis nesutinka su tokiu sprendimu, todėl ieškovė dėl šios nutarties dalies nepasisako.

3. Atskirajame skunde atsakovo pateikti teiginiai yra susiję ne su skundžiama nutarties dalimi, o su ieškinio ar priešieškinio reikalavimais, kas neturi būti vertinama nagrinėjant atskirąjį skundą, todėl ieškovė dėl to nepasisako.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties dalis, kuria byla sustabdyta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teismo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimą paskyrus ekspertizę

Ekspertizės skyrimą civiliniame procese reglamentuoja CPK II dalies XIII skyriaus septintas skirsnis „Eksperto išvada“. Pažymėtina, kad nei šio skirsnio, nei kitos civilinio proceso kodekso normos galimybės nutartį (ar jos dalį), kuria paskirta ekspertizė ir šią ekspertizę pavesta atlikti ekspertui, skųsti atskiruoju skundu nenumato, be to, tokia nutartis (jos dalis) neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Todėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimo byloje pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nenagrinėja.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal bylos sustabdymo pagrindus Civilinio proceso kodeksas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1007/2008).

CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę.

Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalį, kuria byla sustabdyta, apeliantas iš esmės ginčija ekspertizės skyrimo nepagrįstumu. Tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta bylą sustabdyti, iki kol bus atlikta ekspertizė, nes tarp išvardintų bylos sustabdymo pagrindų įstatyme yra atskirai numatytas sustabdymo pagrindas, kai teismas paskiria ekspertizę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat tai, kad nutarties dalis, kuria paskirta ekspertizė, negali būti apeliacijos objektas, yra pagrindas daryti išvadą, jog apelianto argumentai dėl ekspertizės skyrimo nepagrįstumo, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, neturi reikšmės. Kiti apeliacinio skundo argumentai, t. y. argumentai, kuriais pasisakoma apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nes šie argumentai turi būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik vertina, ar yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju teismui paskyrus ekspertizę, teismas turėjo teisę sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas be pagrindo sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.