Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams V. S. ir V. S. (V. S.) dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltposta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme buvo gautas ieškovės prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytas prašymas grindžiamas tuo, kad ginčas pagal atsakovo priešieškinį yra išspręstas, todėl nėra pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi priešieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo ieškovei E. M. priklausančių 50 vnt. UAB „Baltposta“ paprastųjų vardinių akcijų.

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priešieškinio reikalavimą patenkino, įpareigojo ieškovę E. M. parduoti jos turimas 50 vnt. UAB „Baltposta“ paprastųjų vardinių akcijų už įstatyme nustatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytą kainą atsakovui V. S..

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo V. S. priešieškinis ieškovei E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – atsakovo V. S. priešieškinį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs tai, jog priešieškinis, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra atmestas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde apeliantas V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Akcininkė E. M. nėra suinteresuota akcijų turėjimu, todėl ji siekia kuo greičiau akcijas perleisti sąžiningam trečiajam asmeniui.

7.2. Perleisdama akcijas ieškovė siekia išvengti civilinės atsakomybės už netinkamą akcininkės pareigų vykdymą.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė E. M. teismo prašo skundą atmesti, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atskirajame skunde dėstomi argumentai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis.

8.2. Ieškovės atžvilgiu nėra pareikštų reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltposta“ teismo prašo skundą atmesti, skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškovės atžvilgiu nėra pareikštų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo

11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

12. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK144 straipsnio 1 dalis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

13. Išanalizavus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją teisiniu požiūriu, akivaizdu, jog po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo V. S. priešieškinis ieškovei E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – atsakovo V. S. priešieškinį atmesti, priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovės E. M. atžvilgiu nebeliko pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo procesiniais tikslais toliau varžyti ieškovės materialines teises. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėjo ir/ar galėjo būti išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria išspręsti materialinio pobūdžio reikalavimai.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje negali būti siejamas su atsakovo teisių gynimu kitose bylose, kadangi prašymas toliau varžyti ieškovės teises, nepasitvirtinus atsakovo materialinių reikalavimų, pareikštų nagrinėjamoje byloje, pagrįstumui, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir nėra susijęs su šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareikštais reikalavimais.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties tiek ieškovė E. M., tiek trečiasis asmuo UAB „Baltposta“ teismo prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16. Teismų praktikoje pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas teismui teikia nepagrįstus reikalavimus ir pastarojo veiksmai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdus atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, o apelianto elgesys kitose bylose šioje byloje negali būti nagrinėjamas bei vertinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, pabrėždamas laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir ryšio su byloje pareikštais reikalavimais svarbą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais bei tokiu būdu užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo naikintą teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.