Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius arba Institucija) atstovei Jolantai Mulskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui K. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-648/2005 nusprendė priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130 (vieną šimtą trisdešimt) litų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos- 2005 m. sausio 10 d. iki K. V. pilnametystės (duomenys neskelbtini), o jei jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose- kol mokysis dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai. Priteistas išlaikymo dydis perskaičiavus eurais tesudaro 37,65 Eur. Per pastaruosius 14 metų pasikeitė aplinkybės- Lietuvoje pakito prekių ir paslaugų kainos, pakilo minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir padidėjo sūnaus K. V. poreikiai jam paaugus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtinta minimali mėnesio alga – 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), atskaičius mokesčius- apie 395 Eur. Pažymėtina, kad aplinkybės - pakilęs MMA, didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios prekių ir paslaugų kainos yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), todėl šios aplinkybės, dėl kurių reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį yra įrodytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 197 straipsniai). Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-01-31 sprendimu priteistas išlaikymas keistinas, teikiamą išlaikymą padidinant iki 200 Eur dydžio, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė G. J. šiuo metu gauna apie 360 Eur per mėnesį socialinę pašalpą ir apie 140 Eur išmoką vaikui. Kitų pajamų, nekilnojamojo ar kito turto neturi. Atsakovo finansinė ir turtinė padėtis ieškovei nežinoma.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje, jokiu kitu būdu neišreiškė savo pozicijos nagrinėjamų reikalavimų jo atžvilgiu. Atsakovui procesinis dokumentas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo yra laikomas įteiktu 2020-01-03 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kai procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas į 2020-01-30 teismo posėdį, į kurį atsakovas neatvyko, jam buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu 2020-01-14.

Institucija teikianti išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2019-12-05 išvadą, kurioje nurodo, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje gyvena nepilnamečiai vaikai: K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini). G. J. šeima gyvena socialiniame būste. Name yra du kambariai ir virtuvė. Namas apšildomas kietuoju kuru, nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Namuose yra būtiniausi baldai ir namų apyvokos reikmenys. Institucijai G. J. šeima yra žinoma. Dėl socialinių įgūdžių stokos šeimai buvo teikiamas socialinės paslaugos. 2017 m. G. J. šeimoje fiksuotas smurtas šeimoje. G. J. pilnametis sūnus smurtavo prieš nepilnametį sūnų K. V.. G. J. šeima nuo 2007-11-19 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau pagerėjus situacijai šeimoje nuo 2012-05-05 buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. G. J. yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. G. J. šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). K. V. registruotas (duomenys neskelbtini). K. V. susirgus G. J. kreipiasi pagalbos į gydytojus, perka reikiamus vaistus. Institucijos žiniomis, nepilnamečio K. V. tėvas K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal 2019-12-05 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis per paskutinius tris metus jis nėra baustas už administracinius nusižengimus. Institucija neturi informacijos apie K. V. pajamas ir turtą. Institucija neturi informacijos apie tai, kad G. J. netinkamai vykdytų tėvų pareigas numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, ji rūpinasi kasdieniniais vaiko poreikiais bei užtikrina vaiko teisę gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Profilaktikos tikslais lankosi pas šeimos gydytoją R. G., o vaikui sunegalavus kreipiasi pagalbos. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Institucija, susipažinusi su pateiktu ieškiniu bei įvertinusi turimą ir surinktą informaciją, teikia išvadą, kad teismui pateiktas ieškinys, kuriame keliami reikalavimai padidinti vaikui išlaikymą iki 200 eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį, atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš jo tėvo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį bei kitus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad priteistą išlaikymą šiuo metu moka Vaikų išlaikymo fondas. Su atsakovu nebendrauja, jis nė karto nemokėjo išlaikymo, su atsakovu gyveno trumpą laiko tarpą. Ieškovė niekur nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos 300 eurų ir vaikų išmokų po 140 eurų per mėnesį, turi du kartu su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus 17 ir 8 metų. Privačiame name gyvena su sugyventiniu. 200 eurų išlaikymo sumą ieškovė grindė išaugusiais vaiko poreikiais, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), gauna mažą stipendiją, nes prastai mokosi. Su atsakovu nebandė susisiekti, nes ieškovė nežino kur jis gyvena.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad atsakovas K. V. gim. (duomenys neskelbtini) yra K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – tai patvirtina gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. K. V. motina, vadovaujantis gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini)kopija, yra ieškovė G. J.. Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-648/2005 priteisė iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130 (vieną šimtą trisdešimt) litų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos- 2005 m. sausio 10 d. iki K. V. pilnametystės- (duomenys neskelbtini), o jei jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose- kol mokysis dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

Šiuo metu tėvo vaikui priteistas išlaikymas yra 130 litų, kas sudaro 37,65 euro. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas nevykdo šio savo įsipareigojimo. Byloje turi būti išspręstas klausimas ar turi būti padidintas išlaikymo dydis nuo esamų 37,65 euro iki 200 eurų per mėnesį, ar nebus priteista daugiau, negu objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, taip pat turi būti išspręstas klausimas koks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei gali užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad vaikui K. V. kas mėnesį išlaikyti reikalinga ir jo poreikius atitinka 400 eurų suma (neskaičiuojant vaiko gaunamos stipendijos), kur 70 eurų teikia valstybė, ką patvirtina 2019-11-19 pažyma apie pajamas, o likusią sumą 330 eurų teismas turi teisingai paskirstyti tarp tėvų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Teismo iniciatyva gautais 2019-11-28 Sodros duomenimis atsakovas K. V. nedirba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečio K. V. tėvas K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Užimtumo tarnyboje, t. y. jis nors ir nedirba, bet darbo neieško, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas. Teismas sprendžia, kad atsakovas pagal savo amžių ir darbingumą turi galimybę gauti tam tikro dydžio pajamas, nes, priešingu atveju, būtų pagrindas konstatuoti, jog vaiko tėvas neįvertino savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis ir, kad jam turi tekti atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei fizines ir profesines galimybes, pajamas. Teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas (privalėdamas žinoti) apie prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, neturi tikėtis, jog jo nedidelės pajamos ar legalių pajamų negavimas yra aplinkybė ir pagrindas priteisti vien vaiko minimalių poreikių tenkinimą užtikrinantį išlaikymo dydį.

Teismas laiko, kad 200 eurų per mėnesį iš atsakovo priteisiama (padidinama) išlaikymo suma atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, realias galimybes vaiko tėvui teikti tokio dydžio išlaikymą, tuo pačiu užtikrindama iš esmės visus išaugusius nepilnamečio K. V., šiuo metu (duomenys neskelbtini) amžiaus sulaikusio poreikius. Ieškovės sūnui galimas teikti 130 eurų išlaikymo dydis atitinka jos turtinę padėtį.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 200 Eur/mėn. išlaikymas sūnui priteistinas nuo 2019-11-26, t. y. nuo ieškinio gavimo teisme dienos, kur šio laikotarpio pagrįstumą yra įrodžiusi ieškovė.

Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje išlaikymo suma yra padidinta nuo 37,65 Eur iki 200 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 43,83 Eur žyminio mokesčio, apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.

Byloje nėra rašytinių dokumentų patvirtinančių, kad ieškovė asmeniškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jas priteisti. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimas (2020-01-30 pažyma), kurio suma yra 143 Eur. Ši išlaidų suma valstybės naudai, proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį, priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-01-31 priimtu preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-648/2005 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jį padidinant, t. y. priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki jo pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus), į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina nedelsiant, iš karto po sumokėjimo, atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.