- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-240-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37078-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Audronis Mažeika
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo Audronio Mažeikos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ? ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-11-28 iki 2019-11-29 įskaitytinai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą platinti, ir ją platino, t. y. 2019 metų liepos mėnesį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, prie viaduko, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už maždaug 1200,00 Eur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 197,34 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nenustatytą dalį narkotinės medžiagos 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kitaip platino, t. y. du kartus neatlygintinai davė parūkyti V. T., ir vieną kartą 2019 m. liepos mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neatlygintinai davė parūkyti K. K., juos vaišindamas. Likusią dalį narkotinės medžiagos laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., kol laikotarpiu nuo 10.35 valandos iki 11.38 valandos ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas Audronis Mažeika prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam L. M. bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma prijungti prie baudžiamosios bylos nuteistojo L. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis: (duomenys neskelbtini) 2020-09-11 L. M. charakteristiką, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno M. S. 2020-09-16 raštą Nr. AS-4385 „Dėl L. M.“, 2020-09-16 pažymą apie L. M. šeimos sudėtį, UAB (duomenys neskelbtini) 2020-09-16 medicininį pažymėjimą Nr. 116 apie I. M. sveikatos būklę. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo L. M. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti nuteistąjį L. M. ir liudytoją N. M..
2.1. Apeliantas ir jo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 3 dalies nuostatas, todėl nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. M. du kartus neatlygintinai davė parūkyti V. T. ir vieną kartą neatlygintinai davė parūkyti K. K., juos vaišindamas. Pažymima, jog byloje nėra duomenų, jog narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – L. M. įsigijo tam, kad gautų finansinę naudą, šias narkotines medžiagas pardavęs ar kitaip realizavęs. Nurodoma, jog, priešingai, paties nuteistojo L. M. parodymai patvirtina, jog narkotinę medžiagą jis įsigijo ir laikė sau, savo paties vartojimui, tačiau turėjo mintį duoti draugams parūkyti, jeigu šie jo paprašytų. Be to, pažymima, jog šiuos parodymus nuteistasis davė ne kokių nors įrodymų priremtas, bet savo sąžininga, savanoriška ir laisva valia. Be to, nurodoma, jog šiuos nuteistojo parodymus vėliau tik patvirtino liudytojai V. T. ir K. K., kurie, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog prašė L. M., jog jis pavaišintų „žolės“ suktine, įtraukiant po keletą dūmų. Apeliantas ir jo gynėjas pažymi, jog L. M. davė draugams parūkyti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) dėl teisinio neišprusimo, nesuprasdamas, jog tokie jo veiksmai prilyginami neteisėtam narkotinės medžiagos platinimui. Nurodoma, jog nors byloje nėra duomenų, kokį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – išplatino nuteistasis L. M., leisdamas užtraukti po keletą šios narkotinės medžiagos dūmų liudytojams V. T. ir K. K., tačiau tai turėtų būti itin nedidelis narkotinių medžiagų kiekis. Be to, nurodoma, jog byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nuteistasis kitaip platino narkotines medžiagas išskyrus jo paties prisipažinimą, jog davė šių narkotinių medžiagų parūkyti (užtraukti keletą dūmų) savo draugams – V. T. ir K. K.. Pažymima, jog kitokių duomenų, nei nurodė pats nuteistasis, ir negalėjo būti, nes jie tiesiog neegzistavo. Nurodoma, jog liudytoja N. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, jog žinojo, kad jos sugyventinis L. M. (buvęs sutuoktinis) rūko „žolę“, tačiau, kad jis kam nors parduotų, niekada to nepastebėjo, o ikiteisminio tyrimo metu rastos buitinės virtuvinės svarstyklės buvo naudojamos virtuvėje gaminant maistą.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagrindinis nuteistojo L. M. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – įsigijimo ir laikymo tikslas buvo asmeniniam vartojimui ir tik jo nesupratimas, kad narkotinių medžiagų davimas parūkyti draugams yra platinimas baudžiamojo įstatymo prasme, lėmė šios sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Todėl, apelianto ir jo gynėjo nuomone, atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagristai nelaikė išimtiniu pagal BK 54 straipsnio 3 dalies prasmę byloje nustatytų aplinkybių viseto, rodančio netipiškai žemą L. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Be to, apelianto ir jo gynėjo manymu, spręsdamas klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (ne)taikymo, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių, patvirtinančių mažą nuteistojo paties L. M. asmenybės pavojingumą, visumos. Pažymima, jog L. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (pastaba: ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies todėl, kad neteisingai suvokė narkotinių medžiagų platinimo veiksmus, nes manė, jog davimas parūkyti keletą dūmų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – suktinio, nėra laikomas narkotinių medžiagų platinimu), savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie svarbiausias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai reikšmingai prisidėjo prie nusikaltimo atskleidimo. Taip pat pažymima, jog nuteistasis L. M. prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, t. y. jis neminimizuoja savo kaltės ir neieško savo veiksmams pateisinti menkaverčių dingsčių. Nurodoma, jog L. M. nuo 2020 m. sausio 18 d. įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) pašarų paruošėju, darbdavys jį charakterizuoja itin teigiamai. Be to, per daugiau nei vienerius metus nuo nusikaltimo padarymo nuteistasis jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (pastaba: pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, jog L. M. nusikalto būdamas neteistas, pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį baustas po šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tą pačią dieną, kai nuteistojo namuose buvo atlikta krata ir rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), už kurių disponavimą buvo nuteistas 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, jo šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų, t. y. nuteistasis po 2019 m. rugpjūčio 29 d. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė), rimtai apgalvojo ir pasmerkė savo poelgį, atsisakė svaigalų, pakeitė gyvenimo būdą, visą dėmesį skiria savo šeimai (sugyventinei N. M. (buvusiai sutuoktinei) ir dviem savo mažamečiams vaikams: sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lankančiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), lankančiai (duomenys neskelbtini), su kuria jį sieja stiprus socialinis ryšys ir kuri jam daro ypač teigiamą poveikį. Nurodo, jog tai patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2020-09-16 raštas Nr. AS-4385. Pažymima, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas itin teigiamai charakterizuoja L. M., nurodo, jog nuteistasis rūpinasi ne tik savo šeima, bet ir garbingo amžiaus ligota mama I. M.. Apeliantas ir jo gynėjas nurodo, jog šiuo metu L. M. mąstymas bei elgesys yra akivaizdžiai pasikeitę teigiama linkme, todėl pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – skyrimas šioje byloje būtų pernelyg formalizuotas. Pažymima, jog nuteistasis yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl jo resocializacija, atsižvelgiant į jo asmenybę ir socialinius ryšius su šeima, galima be realaus laisvės atėmimo vykdymo. Apelianto ir gynėjo nuomone, šiuo atveju nuteistojo L. M. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius ir jo resocializacijos galimybes, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet pirmiausia ir jo mažamečiams vaikams, visai nuteistojo šeimai bei garbingo amžiaus ir ligotai nuteistojo L. M. mamai, o tai aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, taip pat pažeidžia teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Apelianto ir jo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes vertino tik pavienes nuteistąjį L. M. ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, o ne tokių aplinkybių visumą. Apelianto ir jo gynėjo manymu, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant nuteistajam L. M. švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri nebūtų susijusi su terminuotu laisvės atėmimu.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistojo L. M. asmenybę charakterizuoja ne tik vien faktas, jog jis dirba, bet ir darbdavio charakteristika. Be to, nurodoma, jog nuteistojo L. M. asmenybę charakterizuoja ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kurioje nuteistasis gyvena su savo šeima, seniūno charakteristika bei nuteistojo šeimos sudėties pažyma. Taip pat apeliantas ir jo gynėjas nurodo, jog nuteistojo L. M. pagalba reikalinga jo ligotai mamai I. M., o tai įrodo UAB (duomenys neskelbtini) medicininis pažymėjimas, pažymintis I. M. sveikatos būklę. Apelianto ir jo gynėjo nuomone, šių anksčiau paminėtų dokumentų pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. M., nenagrinėjo, nes jų byloje nebuvo. Nurodo, jog šių dokumentų į bylą nuteistasis nepateikė dėl teisinio neišprusimo, nes pirmosios instancijos teisme nuo jam pareikšto kaltinimo gynėsi pats, ir dėl šios priežasties L. M. asmenybė pirmosios instancijos teisme, skiriant jam bausmę, nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, o buvo apsiribota tik byloje esančiais iš valstybinių duomenų bazių gautais duomenimis apie nuteistojo darbovietę, (ne)teistumą, administracines nuobaudas. Apelianto ir jo gynėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju svarbu išsamiai ir visapusiškai įvertinti nuteistojo L. M. asmenybę, todėl prašo pridėti prie baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) pateiktą L. M. charakteristiką, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno raštą dėl L. M., šeimos sudėties pažymą, UAB (duomenys neskelbtini) medicininį pažymėjimą. Be to, apeliaciniu skundu taip pat prašoma teisingos bausmės individualizavimui šį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant nuteistąjį L. M. ir liudytoją N. M., kuri, kaip jau buvo minėta, yra nuteistojo artima šeimos narė, t. y. sugyventinė, buvusi sutuoktinė.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistasis L. M. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo šioje baudžiamojoje byloje atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinis skundas paduotas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 3 dalies nuostatų taikymo. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visumą duomenų dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei nuteistojo asmenybės pavojingumo prieš nusikaltimo padarymą ir po jo, todėl nuteistajam buvo neteisingai paskirta bausmė, kuri akivaizdžiai šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga nei padaryto nusikaltimo pasekmėms, nei nuteistojo asmenybei. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atnaujinęs įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausęs tiek patį nuteistąjį L. M., tiek jo sugyventinę N. M., nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai nustatė ir įvertino jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tinkamai įvertino tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl paskyrė pagrįstą, tinkamą bausmę, kuri atitinka šiuo metu aktualų teisinį reguliavimą panašaus pobūdžio bylose ir nuteistojo L. M. asmenybę.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. ir jo gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, mano, jog ji per griežta, nes L. M. padarytas nusikaltimas nebuvo toks pavojingas, kad už jį būtų baudžiama tik laisvės atėmimo bausme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atliktos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo M. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl paskyrė pagrįstą ir teisėtą bausmę.
10. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), tiek bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir nesant sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis). BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, pagal kurias už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirdamas M. M. minimalią sankcijoje numatytą bausmę teismas ir siekė įstatyme numatytų tikslų bei nepažeidė teisingumo principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nagrinėjamoje byloje teisingumo principas pažeistas nebuvo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
11. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad šiuo požiūriu BK54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė konkrečius nuteistojo L. M. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skiriant bausmę L. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
12. Baudžiamojon atsakomybėn už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, L. M. traukiamas ne pirmą kartą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (t. 2, b. l. 6-10) matyti, kad 200-02-07 Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00122-09 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2009-12-09, tačiau 2012-05-31 įsiteisėjusiu Suomijos teismo sprendimu L. M. buvo nuteistas už su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, registre nurodyta sankcijos vykdymo pabaiga – 2014-01-30. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas L. M. paaiškino, kad šie procesai buvo susiję tarpusavyje. Už su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susijusius nusikaltimus ir kitus nusikaltimus visuomenės sveikatai, padarytus 2016-12 Airijoje, nuteistasis baustas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Anksčiau aptarti duomenys rodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta įstatymu draudžiama veika - ne mažiau kaip 197,34 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įsigijimas ir dalies kanapių perdavimas kitiems asmenims, L. M. nebuvo atsitiktinė. Būdamas du kartus užsienio valstybėse teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nuteistasis suvokė daromų veikų pavojingumą ir kylančias pasekmes, todėl naujos nusikalstamos veikos padarymas rodo padidintą šio asmens pavojingumą visuomenei ir sąlygoja sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. M. yra jaunas, sveikas, darbingas, palaiko socialinius ryšius su šeima, rūpinasi garbaus amžiaus motina, todėl izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens jaunas amžius, darbingumas, ryšiai su šeima teismų praktikoje nepripažįstama išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja didelius teigiamus asmenybės ir gyvenimo pokyčius, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir kurie, pasak apelianto įrodo, kad jis yra pakeitęs savo gyvenimo būdą ir įpročius ir ateityje nebenusikals. Tačiau baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti kolegija tokių žymių asmenybės pokyčių, kurie lemtų nuosprendžio pakeitimą, neįžvelgia. Visų pirma L. M. nurodo, kad dirba. Prie apeliacinio pridėjo teigiamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikas (t. 2, b. l. 113,114). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo sugyventinė N. M. parodė, kad ir iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) jis dirbdavo įvairus statybos ir kitus darbus, tik nebuvo sudaręs darbo sutarčių. Iš pažymos apie šeimos sudėtį (t. 2, b. l. 115) matyti, kad dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos nuteistasis padeda išlaikyti, yra gimę ir iki šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, ir iki veikos, už kurią jis buvo baustas Airijoje, padarymo. Tai reiškia, kad šeima jam nesutrukdė užsiimti nusikalstama veika.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą ir individualizavimą. Pažymėtina, jog L. M. padarytu nusikaltimu buvo pažeistos itin reikšmingos vertybės, o pagal pavojingumo pobūdį tai labai pavojinga nusikalstama veika, baudžiamajame įstatyme įvardijama kaip sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis ), kadangi už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas numatė nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nenumato jokių alternatyvių bausmių. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertindamas tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes – jog nuteistasis L. M. įgijo pakankamai didelį kiekį, t. y. 197,34 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuris akivaizdžiai per didelis asmeniniam vartojimui, į tai, kad nuo pat narkotinių medžiagų įsiginimo pradžios momento nuteistasis buvo numatęs pavaišinti šiomis narkotinėmis medžiagomis ir savo draugus, į tai, šį sumanymą ne vieną kartą ir įvykdė, t. y. dviem asmenims – V. T. ir K. K., paplatino narkotinę medžiagą – suktinę iš kanapių (antžeminių jų dalių), sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog už šio sunkaus pavojingo nusikaltimo padarymą turi būti skiriama tik straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
15. Apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – aiškino ir taikė tinkamai, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Įvertinęs visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį Plungės apylinkės teismas nuteistajam L. M. paskyrė minimalią bausmę, atitinkančią tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga ir ne per griežta, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. M. ir jo gynėjo Audronio Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.