- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-439-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01695-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- Š. N., I. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) atsakovų Š. N. ir I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams Š. N. ir I. N. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją natūra ir grąžinti Š. N. nuosavybėn 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko Š. N. išieškotojai UAB „Legal Balance“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31950-1089/2020. Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią Š. N. padovanojo motinai I. N. 1/8 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, tarp atsakovų sudarytas sandoris yra fiktyvus, pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, todėl turi būti panaikintas. Atsakovas, būdamas ieškovės skolininku, siekdamas išvengti skolos grąžinimo, sudarė neatlygintinę dovanojimo sutartį su savo motina, dėl to jo nuosavybėje nebeliko jokio likvidaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ieškovės naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
3. 2022 m. gegužės 6 d. teisme gautas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovai pareiškime nurodė, kad atsakovė I. N. nieko nežinojo ir nežino apie jokias Š. N. skolas V. R. ir vėlesniems reikalavimo teisių perėmėjams. Ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. sausio 7 d., o teismo įsakymas, kuriuo buvo priteista neva buvusi skola V. R., buvo priimtas tik po 8 mėnesių. Dovanojimo sutarties sudarymo metu Š. N. nežinojo, kad yra skolingas, jokios sąskaitos nebuvo gavęs ir V. R. skolingas nebuvo. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne siekiant išvengti skolos mokėjimo, o norint perleisti motinai (atsakovei I. N.) paveldėtą 1/8 buto dalį. Atsakovas butu niekada nesinaudojo, jis jam niekad nepriklausė. Atsakovas 1/8 dalį buto paveldėjo, todėl ši dalis ir buvo perleista motinai. Sandoris nebuvo skirtas nemokumui sukelti ar skolų mokėjimui išvengti. Reikalavimo teisė apskritai neegzistuoja, nes tie daiktai, už kuriuos neva buvo išrašyta 2018 m. sausio 9 d. sąskaita, yra pirkti atsakovo Š. N. vadovautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš IKEA.
4. 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį patenkino visiškai, pripažino atsakovų Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikė restituciją ir grąžino Š. N. nuosavybėn iš I. N. 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei ir valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovai Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią Š. N. padovanojo motinai I. N. 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pradinis kreditorius V. R. už parduotus daiktus Š. N. 2018 m. sausio 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą (3 968,51 Eur suma). 2020 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2020-08-03/01 V. R. perleido reikalavimo teisę į Š. N. skolą UAB „Double Vee“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu civilinėje byloje eL2-31950-1089/2020 iš skolininko Š. N. kreditorei UAB „Double Vee“ priteista 5 329,76 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 329,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Šis teismo įsakymas yra išduotas ir V. R. 2018 m. sausio 9 d. sąskaitos faktūros pagrindu. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuojamas, kaip ir teismo pasiremta aplinkybe, kad minėta skola susidarė už V. R. parduotus daiktus Š. N. pagal 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą. Tai suponuoja išvadą, kad sutartiniai santykiai tarp V. R. ir Š. N. atsirado ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 9 d. ir pastarasis apie asmeninę piniginę prievolę turėjo žinoti būtent iki 2018 m. sausio 9 d., nes paprastai pirkimo pardavimo santykiuose šalys tariasi, kada bus daiktai perduodami, už kokią kainą ir kada atsiskaitoma. 2021 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021-02/114 UAB „Double Vee“ perleido reikalavimo teisę į Š. N. skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė (pradinių kreditorių teisių perėmėja) ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. sausio 7 d.) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, skolininkas (atsakovas) apie kreditoriaus teisių pažeidimą turėjo žinoti.
8. Teismo nuomone, atsakovas sudarydamas ginčo sandorį pažeidė ieškovės teises bei sumažino savo mokumą, apsunkino ieškovės turimo finansinio reikalavimo išieškojimą iš atsakovo, taip sukeldamas realią grėsmę, kad atsakovo įsipareigojimai pagal teismo įsakymą nebus tinkamai įvykdyti. Tai patvirtino antstolio Irmanto Gaidelio padėjėjo 2021 m. birželio 3 d. pateikta informacija, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, neteikia Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų, neturi kito turto, yra nevedęs; 2022 m. sausio 18 d. antstolio Irmanto Gaidelio duomenys, kad atsakovas neturi realizuotino, registruoto turto, nedirba.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir visas kitas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančia atsakovų Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Š. N.. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, atsakovas neturi teisinių galimybių ginčyti jam atsiradusios skolos. Tačiau atsakovas nesutinka dėl to, kuomet atsirado neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė kreditoriui reikalauti skolos iš skolininko (atsakovo Š. N.).
10.2. Tarp pradinio kreditoriaus V. R., iš kurio ieškovas įgijo reikalavimo teisę šioje byloje, ir atsakovo Š. N. nebuvo jokių sutartinių santykių, susijusių su baldų pirkimu ir pardavimu, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia sutartis, jokių įrodymų apie žodinės ar rašytinės sutarties sudarymą pirmosios instancijos teismui nepateikė ir ieškovė.
10.3. Pradinio kreditoriaus sąskaitos faktūros atsakovas nepasirašė, ji nebuvo pateikta atsakovui, taigi pradinis kreditorius šią sąskaitą atsakovui išrašė be atsakovo žinios, tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo nesant tarpusavio sutartinių santykių, susijusių būtent su baldų pirkimu ir pardavimu. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, sutartiniai santykiai tarp V. R. ir Š. N. neatsirado dar iki 2018 m. sausio 9 d. ir pastarasis apie asmeninę piniginę prievolę negalėjo žinoti. Tai, kad, anot pirmosios instancijos teismo, paprastai pirkimo pardavimo santykiuose šalys tariasi, kada bus daiktai perduodami, už kokią kainą ir kada atsiskaitoma, dar nereiškia, kad būtent šiuo atveju dėl nurodytų aplinkybių buvo susitarta. Teismo sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, todėl tokie pirmosios instancijos teismo argumentai atmestini kaip nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.
10.4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-31950-1089/2020. Šiuo teismo įsakymu atsakovui Š. N. atsirado prievolė sumokėti teismo įakyme nurodytą skolą. Š. N., faktiškai nežinodamas apie priimtą teismo įsakymą, neturėjo galimybės jo skųsti ir ginčyti jame nurodytos skolos. Tačiau pažymėtina, kad pačiame teismo įsakyme nėra konstatuojamos jokios aplinkybės, galinčios nurodyti skolos atsiradimo pagrindą ir laiką. Teismas, priėmęs teismo įsakymą, nevertino sutartinių santykių tarp pradinio kreditoriaus ir skolininko egzistavimo bei skolos pagrįstumo.
10.5. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis prielaidomis dėl atsakovo žinojimo apie prievolės jam sumokėti skolą atsiradimą. Ieškovė pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas išties žinojo apie 2018 m. sausio 9 d. jam išrašytą sąskaitą. Ieškovei neįrodžius šio fakto, teismas turėjo laikyti, kad atsakovas nežinojo apie skolos jam atsiradimą mažiausiai iki 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties atsakovai teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir mano, kad jis turėtų būti panaikintas, nes nėra tenkinama esminė actio Pauliana pareiškimo sąlyga – šiuo atveju skolininkas nebuvo nesąžiningas, nes nežinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises: skolininkas apskritai nežinojo, kad turi kreditorių, nes jokio reikalavimo sumokėti skolą iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos (o ir vėliau po to) nėra gavęs.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovai tik deklaratyviai nurodo, kad apie teismo įsakymą nieko nežinojo ir negalėjo laiku apginti savo pažeistų teisių ginčijant išduotą teismo įsakymą, nes atsakovai net nebandė ginti savo galimai pažeistų teisių ir ginčyti 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymą.
11.2. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad atsakovo dispozicijoje yra baldai, už kuriuos atsakovui buvo išrašyta 2018 m. sausio 9 d. sąskaita faktūra, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog apie sąskaitą faktūrą ar apskritai apie jam kilusią pareigą atsiskaityti su V. R. jis nieko nežinojo.
11.3. Kaip tinkamai nurodyta teismo sprendime, teismo įsakymas yra išduotas V. R. 2018 m. sausio 9 d. sąskaitos faktūros pagrindu. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuojamas, kaip ir teismo pasiremta aplinkybe, kad minėta skola susidarė už V. R. parduotus daiktus Š. N., pagal 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą.
11.4. Atsakovas apie esamą įsiskolinimą, pagal 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą buvo informuotas ne kartą, dar iki 2020 m. sausio 7 d. buto dovanojimo sutarties sudarymo. Antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, kurių metu nustatyta, jog atsakovo dispozicijoje yra V. R. priklausantis turtas - baldai, atsakovui taip pat turėjo būti žinomos aplinkybės, dėl kurių antstolis atvyko į atsakovui priklausančias patalpas ir atliko fotofiksacijas.
11.5. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovai negali ginčyti įsiteisėjusio teismo įsakymo, nes tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo įsakymo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, pakartotinis kreditoriaus reikalavimo tikrinimas reikštų res judicata galios paneigimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia atsakovų 2020 m. sausio 7 d. sudaryta dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl ginčo esmės
15. Atsakovai Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią Š. N. padovanojo motinai I. N. 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
16. Pradinis kreditorius V. R. už parduotus daiktus Š. N. 2018 m. sausio 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą 3 968,51 Eur sumai. 2020 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2020-08-03/01 V. R. perleido reikalavimo teisę į atsakovo Š. N. skolą UAB „Double Vee“.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu civilinėje byloje eL2-31950-1089/2020 iš skolininko Š. N. kreditorei UAB „Double Vee“ priteisė 5 329,76 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 329,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. 2021 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021-02/114 UAB „Double Vee“ perleido reikalavimo teisę į Š. N. skolą ieškovei UAB „Legal Balance“.
19. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti tarp atsakovų 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį patenkino visiškai, pripažino atsakovų 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikė restituciją ir grąžino Š. N. nuosavybėn iš I. N. 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei ir valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovai nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu, teigdami, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą Š. N..
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo, kaip actio Pauliana sąlygos, nustatymo
22. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
23. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio ginčo atveju neegzistavo pirmoji actio Pauliana sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Atsakovai teigia, kad apie kreditoriaus reikalavimo teisę jiems tapo anksčiausiai žinoma tik 2020 m. rugsėjo 14 d. priėmus teismo įsakymą, tuo tarpu ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. sausio 7 d.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
26. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo Š. N. neįvykdyta prievolė atsirado pradinio kreditoriaus V. R. 2018 m. sausio 9 d. išrašytos sąskaitos faktūros pagrindu, pagal kurią atsakovas iš pradinio kreditoriaus įsigijo Hitachi televizorių ir IKEA baldus už bendrą 3968,51 Eur sumą. Sąskaitoje faktūroje nurodyta apmokėjimo suma iki 2018 m. sausio 16 d. Šios sąskaitos faktūros pagrindu bei antstolio Rimanto Vižainiškio išrašytų 2019 m. birželio 17 d. PVM Sąskaitų faktūrų: Serija RV128 Nr. 1900268, Serija RV128 Nr. 1900269, Serija RV128 Nr. 1900270 pagrindu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymas civilinėje byloje eL2-31950-1089/2020, kuriuo iš skolininko Š. N. kreditorei UAB „Double Vee“ priteista 5 329,76 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 329,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas teismo įsakymas nebuvo nuginčytas, yra įsiteisėjęs, todėl ieškovės, perėmusios skolos iš atsakovo reikalavimo teisę, reikalavimo teisė yra neabejotina ir galiojanti.
28. Tuo tarpu ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2020 m. sausio 7 d. Įvertinus atsakovo prievolės atsiskaityti pagal 2018 m. sausio 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą atsiradimo momentą ir ginčijamo sandorio sudarymo momentą, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris sudarytas jau esant neabejotinai ir galiojančiai skolą iš pradinio kreditoriaus perėmusios UAB „Double Vee“ reikalavimo teisei į atsakovą Š. N..
29. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui nebuvo žinoma apie jo prievolę sumokėti skolą pradiniam kreditoriui V. R. bei priimtą teismo įsakymą.
30. Į bylą kartu su ieškiniu yra pateikta pradinio kreditoriaus V. R. ir antstolio R. V. 2019 m. gegužės 23 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 128-284-19-F, kurios pagrindu antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes buvo nustatyta, jog atsakovo dispozicijoje yra V. R. priklausantys baldai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui Š. N. turėjo būti žinomos aplinkybės, dėl kurių antstolis atvyko į atsakovui priklausančias patalpas ir kokiu tikslu buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas.
31. Nepagrįstai apeliantai ieškovės reikalavimo teisės atsiradimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymo įsiteisėjimo faktu. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju atsakovo pareiga atsirado iš jo ir pradinio kreditoriaus sutarties ir jos pagrindu išrašytos 2018 m. sausio 9 d. sąskaitos faktūros, o ne iš teismo įsakymo, kuris kaip teisminės gynybos rezultatas buvo priimtas dėl to, kad atsakovas nevykdė sutartinės pareigos. Teismo įsakymas tėra egzistuojančios prievolės išraiškos forma, o ne prievolės atsiradimo pagrindas.
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl actio Pauliana sąlygos – kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo Dovanojimo sutarties sudarymo metu – yra pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Apeliantų (atsakovų) argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais grindžiama ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą Š. N. Kitų actio Pauliana sąlygų atsakovai neginčija.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
34. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apeliantų (atsakovų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
38. Ieškovė patyrė 242 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
39. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Š. N. ir I. N. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.