- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1-37-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34611-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. V. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei neteisėtai psichotropinę medžiagą platino, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie miškelio, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už 1610 eurų neteisėtai įgijo bespalvę kristalinę medžiagą, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 169,84 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) bei baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio, kurias išsinuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) išsinuomotame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlygintinai vartojimui perdavė kartu važiavusiam A. Š. ir taip platino psichotropinę medžiagą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos - modafinilio ir ne mažiau kaip 0,766 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) neteisėtai laikė bei gabeno po (duomenys neskelbtini) miestą išsinuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie automobilio apžiūros metu automobilio porankyje psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Likusį labai didelį kiekį – 169,074 g psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.15 iki 13.42 val., atliktos kratos metu ją savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
II. Įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies bei nurodė, kad nori pripažinti savo kaltę, kad prisistatė M. G. vardu ir tyrimo eigoje nenorėjo keisti, nes buvo susitarimas, kad, jeigu šį pakviestų, tai pasakytų, kad ten buvo jis. Dėl rasto paketėlio automobilyje nori pasakyti, kad jis buvo padėtas po porankiu ir A. Š., jį pamatęs, paklausė, ar tai „Kristal“. Kai jis pasakė taip, tai A. Š. pats viską pasidarė vartojimui, nes jis pats tuo metu vairuodamas niekaip negalėjo padaryti.
2.1. Narkotines medžiagas susirado per internetinę programėlę „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su nepažįstamu žmogumi ir nusipirko už 1610 eurų 230 gramų. Tokį kiekį pirko, nes pats vartoja per dieną po keturis gramus. Jis savaitei susidozuoja ir susideda į maišelius. Jam keturių paketėlių užtenka dienai. Narkotikų važiavo į (duomenys neskelbtini) rajone esančią (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Tas žmogus iš kurio pirko buvo (duomenys neskelbtini), atvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Šiam žmogui jis padavė grynuosius, o šis nurodė kur yra padėtas už 200 metrų prie medžio paketas. Jis sumokėjo 1610 eurų už 30 gramų. Į (duomenys neskelbtini) kaimą važiavo išsinuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį buvo anksčiau išsinuomojęs.
2.1.1. Taip pat gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) rajone įsigijo vieną paketėlį. Dar nori pasakyti, kad nenorėjo išsiduoti, kad turi namuose, vėliau savanoriškai pareigūnams pasakė, kur medžiagas laiko namuose ir parodė, nurodydamas savo adresą nuomojamo buto. Kai buvo uždarytas į areštinę, tai pagalvojo, kad reikia pasakyti, kad turi dar namuose. Namuose turėjo 23 paketėlius susisvėręs sau ir du po 100 gramų buvo padėti į seifą. Kai parsivežė, įsigytos narkotinės medžiagos buvo susvertos du po 100 gramų, o likusios susvarstytos po penkis gramus, o jis pats susvarstė po vieną gramą. Visą tai padarė bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur turėjo svarstykles.
2.1.2. Kai jį sulaikė pareigūnai, jis vairavo išnuomotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį išsinuomojo (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo rasta tabletė, bet ji jau buvo automobilyje, kai išsinuomojo ir jam nepriklauso. Jam ankstesnė advokatė sakė, kad bus geriau, jeigu prisiims sau ir tą tabletę, tačiau ta tabletė ne jo. Tabletę jis matė, bet neišmetė, nes nežinojo, kad čia narkotinė medžiaga. Jam po sulaikymo buvo atliktas testas ir jis buvo vartojęs to paties ir parūkęs „žolės“. Su A. Š. jie kartu rūkė „žolę“ automobilyje, nes šis jį pavaišino. A. Š. jį pavaišino „žole“, po to jam grįžus iš degalinės pamatė po porankiu paketėlį su „Kristalais“, paklausė, ar čia „Kristalai“. Jis pasakė taip ir šis tada pasidarė „šniūrą“. Jie abu buvo ir „žolės“, ir „Kristalo“ pavartoję. Jis pats „Kristalo“ buvo prieš tai pavartojęs, paskui vartojo, kai A. Š. padarė, kažkur sustojo, tik vietos neatsimena. Įtraukė narkotinę medžiagą nuo A. Š. telefono. A. Š. padarė po mažą „šniūrą“ ir dar truputį liko. Liudytojas yra jį pavaišinęs ne kartą, jis taip pat yra A. Š. pavaišinęs neatlygintinai. Nuo narkotinių medžiagų yra priklausomas tris metus su virš, po tėvuko mirties pradėjo vartoti, bet nori gydytis.
2.1.3. Jis tuo metu nežinojo, kad narkotines medžiagas draudžiama vartoti, laikyti, automobilyje, namuose. Narkotinių medžiagų susirado per programėlę. Kad už vartojimą baudžiama, žinojo, bet, kad už laikymą baudžiama, nežinojo. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsinuomojęs rugsėjo trečią ar ketvirtą dieną, nes prieš tai važinėjo su „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir užsiėmė atsitiktiniais darbais statybose nelegaliai. Jis anksčiau buvo pasiėmęs paskolą ir iš jų nusipirko narkotines medžiagas. Pragyvenimui pinigų turėjo, nes dirbdavo pagalbiniu darbininku ir užsidirbdavo.
2.1.4. Jis po sulaikymo pareigūnams prisistatė kito asmens vardu. Po dviejų mėnesių išaiškėjo, kad prisistatė kitu asmeniu. Kai policija apklausinėjo, jis nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet vardą ir pavardę nurodė M. G., nes norėjo, kad automobilio nenutemptų, nes jis neturėjo teisių. Automobilis buvo išnuomotas M. G. vardu. Jis tuo metu nežinojo, kaip pasielgti, nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai gal tiesiog iš baimės prisistatė svetimu vardu. Jis suprato, kad draugui gali būti nemalonumų, todėl jam pasakė, kad, jeigu išaiškės, pasakytų, kad ten buvo jis. Draugas jam dėl prisistatymo pretenzijų neturi. Kai atvažiavo kratos daryti, jis savanoriškai parodė kur bute yra narkotinės medžiagos. 23 paketėlius susisvėręs sau ir du po 100 gramų buvo padėjęs į seifą. 23 paketėliai buvo sudėti į maišiuką, du po 100 gramų buvo padėti į seifą. Dar buvo rasta „žolės“ smulkintuvas ir dvi elektroninės svarstyklės. Jos priklauso jam, kad galėtų dozes pasidaryti. Jis kartais ir ant šių svarstyklių pasidarydavo „šniūrą“. Jis narkotinių medžiagų pirko tiek daug, kad nereikėtų kiekvieną dieną ieškoti, be to buvo pigiau, todėl susigundė. Jis pats susirado pardavėją, o ir kaina buvo patraukli. Kai skelbė, kaina nebuvo nurodyta, tada jis pasitikslino, už kokią kainą parduoda ir kiek galėtų gauti. Tas medžiagas jis įgijo rugpjūčio 30 dieną, tuo metu dirbo statybose. Darbe jis irgi vartodavo, nes pavartojus energijos atsirasdavo, būdavo viskas gerai, o, jeigu nebūdavo dozės, jam būdavo „šakės“. Su draugais nedažnai pasidalindavo, o kai pasidalindavo, tai pinigų neimdavo.
2.1.5. Narkotines medžiagas įsigijo sau, neturėdamas tikslo platinti, net negalvojo apie tai. Paskaičiavę kiek suvartoja per dieną, tai yra nedidelis kiekis, kurį įsigijo. Narkotines medžiagas pradėjo vartoti po tėvuko mirties, nes labai pergyveno ir iki šiol pergyvena. Suprato, kad padarė didelę klaidą, nori užsirašyti į reabilitaciją, gydytis, nori grįžti į ankstesnį gyvenimą, kokį gyveno prieš tai, kai buvo kareivis ir buvo geras pilietis. Jis tarnavo (duomenys neskelbtini), taip pat tarnavo (duomenys neskelbtini), buvo užsirašęs į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu išėjęs, turėjo aprangą priduoti, nes kratos metu ją rado namuose.
2.2. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. nurodė, kad su A. V. yra draugai, pažįstami, ne giminės. Su A. V. pažįstami metai, gal daugiau, nesusipykę. A. V. reikėjo mašinos ir jis per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę išnuomojo savo vardu, kadangi pas A. V. kortelė neveikė ar kažkas ten buvo. Jis su A. V. turėjo bendrą programėlę, bet „(duomenys neskelbtini)“ programėlė buvo registruota jo vardu. Gali būti, kad buvo pridėta A. V. sąskaita prie „(duomenys neskelbtini)“ programėlės. Teisingai nurodė aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas. Tą dieną, kai A. V. buvo sustabdytas, sulaikytas policijos darbuotojų, jis pats buvo darbe (duomenys neskelbtini). Neprisimena tiksliai, kada prieš įvykį bendravo su A. V.. Jis rugsėjo 1 dieną buvo grįžęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini), nes sesė ėjo į pirmą klasę, o brolis į mokyklą. Su A. V. tą kartą lyg ir nebuvo susitikęs, buvo su šeima. Jis niekada nėra gavęs iš A. V. narkotinių medžiagų. Kai kartas nuo karto bendraudavo su A. V., tai nėra pastebėjęs, kad šis būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, galima jais remtis.
2.3. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. S. nurodė, kad A. V. nepažįsta, ji yra policijos pareigūnė. Kiek prisimena, buvo rugsėjo mėnuo, dienos dabar neprisimena, buvo nakties metas. Tuo metu vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę, stabdė pavienes transporto priemones. Buvo sustabdytas, kiek atsimena, (duomenys neskelbtini) markės automobilis. Iš pradžių prie automobilio priėjo jos kolega A. P., tačiau vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tada priėjo ir ji, bekontakčiu alkotesteriu patikrino vairuotojo neblaivumą, bet matuoklis girtumo neparodė. Automobilį vairavęs asmuo elgėsi įtartinai, vengė kontakto. Buvo paprašytas išlipti iš automobilio, kad nustatyti jo asmenybę. Paklausus, ar automobilyje nėra draudžiamų daiktų, asmuo pasakė, kad nieko tokio neturi. Buvo atlikta dalinė automobilio apžiūra, asmeniui dalyvaujant. Kiek prisimena, kolega porankyje rado įtariamai narkotinę medžiagą: baltos spalvos miltelius. Kiek prisimena, vairuotojas buvo su draugu. Nusistatinėjo, kokie asmenys vairavo transporto priemonę ir kas kartu dalyvavo. Buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir buvo rasta narkotinių medžiagų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat buvo surašytas administracinis protokolas dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
2.3.1. Kaip dabar žino, automobilį vairavęs asmuo prisistatė draugo vardu, prisistatė M. G. vardu, nurodė gimimo metus, viską tiksliai nurodė. Ji duomenų bazėje tikrino, suvedusi duomenis. Vairuotojas tikino, jog nuotraukoje yra jis, kad tai jaunystės jo nuotrauka, jog skiriasi kažkiek nuo tos nuotraukos. Automobilį vairavęs asmuo neturėjo asmens dokumento ir buvo pristatytas į sulaikymo vietą, kad patvirtinti tą jo asmenybę. Daugiau su sulaikytuoju dirbo kiti pareigūnai dėl to įvykio. Asmuo nurodė savo adresą, telefoną, tie duomenys buvo teisingi, tik tiek, kad prisistatė draugo vardu. Kiek žinoma, automobilis buvo nuomotas iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės draugo vardu. Tas draugas turi galiojantį pažymėjimą, o vairuotojas neturėjo galiojančio pažymėjimo, kiek atsimena. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti teisingi parodymai. Teismas gali jais remtis. Įvykių turi nemažai, tą įvykį atsimena, nes buvo asmenybės sumaišymas, taip atsitiko pirmą kartą. Tas automobilis buvo atsitiktinai sustabdytas. Stabdėme transporto priemones (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2.3.2. Automobilyje šalia vairuotojo sėdėjo keleivis, draugas. Tas asmuo, kiek prisimena, buvo neblaivus, gal užmigęs buvo, nes jį kaip ir pasižadino. Šis asmuo turėjo dokumentą, buvo jo asmenybė nustatyta. Jam taip pat buvo padarytas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Šį asmenį taip pat pristatė į policijos komisariatą ir protokolą surašė dėl vartojimo, nes buvo rasta narkotinių medžiagų atlikus testą. Kiek prisimena, šis asmuo sakė, kad vartojo, o turėti, tai nieko neturėjo. Ką rado automobilyje, tai nurodė, kad viskas yra vairuotojo.
2.4. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad A. V. pažįsta. Dabar santykiai su juo nėra geri, anksčiau buvo geresni. Įvykio metu buvo draugai. Dabar nelabai bendrauja. Jis tą dieną ėjo iš darbo namo, buvo truputį išgėręs, ir pamatė mašiną savo kieme, kurią vairavo A. V.. Priėjo pažiūrėti, ar tikrai ten buvo jis. A. V. buvo su drauge bei pasakė, kad draugę parveš namo ir gali susitikti. Jis nuėjo namo, nusimaudė ir išėjo į lauką, sulaukė A. V. ir važinėjosi po miestą. Įvažiuojant į degalinę, jis pamatė porankyje, kad A. V. turi paketą. Šio paklausė, ar gali padaryti. A. V. sutiko ir padarė. Jie kažkur valandą važinėjo po (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“, nusileidus viaduku, sustabdė pareigūnai, nes buvo reidas. Pareigūnai paprašė vairuotojo pažymėjimo. A. V. pasakė M. G. vardą ir pavardę. Pareigūnai liepė pavažiuoti į šoną ir pasakė, kad tikrins mašiną. Patikrinę mašiną, surado vieną gramą „Kristalo“. Gali paaiškinti, kad jo apklausoje minimas „Šniūras“ yra linija iš narkotinės medžiagos. Ją įtrauki per nosį. Jis sutraukė tą „šniūrą“ į nosį. Už tai A. V. nieko nemokėjo, šis davė draugiškai. Anksčiau iš A. V. narkotinių medžiagų nėra gavęs. Žinojo, kad kartais A. V. narkotinių medžiagų pavartoja ir kartas nuo karto gali turėti narkotinių medžiagų „Kristal“. Jis žinojo, kad automobilyje vartojo narkotinę medžiagą „Kristal“. Jis ir anksčiau yra tos narkotinės medžiagos vartojęs. Jis dabar tiksliai nepamena, kurioje vietoje tą narkotinę medžiagą suvartojo. Jis buvo tą vakarą išgėręs, nes eidamas namo nusipirko alaus skardinę, tačiau nebuvo girtas. Jis automobilyje matė narkotinę medžiagą porankyje, o kuprinėje rado tuščių paketėlių. Jis girdėjo, kad A. V. prisistatė kito žmogaus vardu ir pavarde, kurį jis taip pat pažinojo, nes tas asmuo yra kiemo draugelis. Jis nieko dėl tokio prisistatymo nesakė, nesikišo, kad A. V. ne savo vardu prisistatė. Jis buvo pristatytas į policiją, jam surašė protokolą už tai, kad buvo apsvaigęs nuo narkotikų, kuriuos aptiko kai jam atliko testą ir rado narkotinių medžiagų. Jis ir anksčiau yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nelabai atsimena, ar prieš įvykį teko su A. V. vartoti „Kristalų“.
2.4.1. Gali patikslinti, kad automobilio porankis buvo uždengtas. Kai užsuko į degalinę, A. V. iš porankio ėmė piniginę ir atidarė, tada jis ir pamatė. Narkotinė medžiaga buvo nedideliame maišiuke, jos buvo nedaug. Jis suprato, kas ten yra ir paprašė, kai A. V. grįžo iš degalinės. „Šniūrą“ padarė ant jo telefono, o tas medžiagas A. V. padavė pats. Jis pats padarė „šniūrą“ ant telefono. Teisingi parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Prieš susitinkant su A. V., dieną, narkotinių medžiagų nevartojo, nes buvo darbe, o einant namo, nusipirko alaus skardinę.
2.5. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. nurodė, kad ji yra kaltinamojo A. V. mama. Norėtų pasakyti, kad sūnus suklydo, labai negerai padarė. Jis nieko blogo nedarydavo, jokių nusiskundimų nebūdavo. Jis jau daugiau kaip du metai yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Jis tarnavo kariuomenėje (duomenys neskelbtini). Po kariuomenės išvažiavo ieškoti darbo, nes (duomenys neskelbtini) darbo nėra. Ji nežinojo, kad sūnus linkęs į narkotinių medžiagų vartojimą, jam būnant namuose to nepastebėdavo. Iki šito įvykio nieko nežinojo apie tai. Po tėvo mirties sūnus labai pergyveno. Sesė yra neįgali, važiuodavo kartu su juo jos aplankyti į (duomenys neskelbtini) rajoną. (duomenys neskelbtini) jis dirbo prie statybų nelegaliai, sakė, kad įsidarbins. Jis įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, bet to darbo nelabai nori, jam labiau statybose patiko dirbti. Sūnui siūlė eiti mokytis, bet jis pasakė, kad nereikia mokslo prie statybų. Statybose jis dirbdavo visokius darbus. Po kariuomenės sūnus dar buvo (duomenys neskelbtini) savanoriu karinėje kuopoje kažkiek laiko. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) kartu, jis klausydavo jos, kai pasakydavo, kada pareiti namo, tai ir pareidavo. Kai grįždavo iš darbo, visada namuose būdavo. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavęs vaikas suklupo. Sūnus, kaip jau minėjo, dirbo ir gavo atlyginimą, kartais ir jai padėdavo, duodavo pinigų. Jo materialinė padėtis tokia kaip visų, kiek uždirbdavo, iš tiek gyveno.
2.6. Be paties kaltinamojo A. V. ir minėtų asmenų parodymų, kaltinamojo A. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindžiama ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2.6.1. iš 2024-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolo Nr. IBPS-V-2403975-24 su fotolentele matyti, kad 2024-09-05, apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame priekyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančiame porankyje rastas ir paimtas oranžinės spalvos maišelis su baltos spalvos milteliais (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos pakuotė su tablete (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio bagažinėje esančiame sportiniame krepšyje rastas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27–29, 30–37);
2.6.2. iš 2024-09-05 kratos protokolo Nr. IBPS-V-2412002-24 su fotolentele matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024-09-05, laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 13.42 val., atliktos kratos metu, A. V. savanoriškai parodžius, kambaryje ant stalo rastas ir paimtas paketas su 22 paketėliais, kurių viduje baltos spalvos miltelių pavidalo medžiaga (paketas Policija Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 2 (dvejos) elektroninės svarstyklės (paketas Policija Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas smulkintuvas (paketas Policija Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvėje ant spintelės esančiame seife rasti ir paimti du paketai su baltos spalvos kieta medžiaga (paketas Policija Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 81–88, 89–92, 93–99);
2.6.3. iš 2024-10-03 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2695396-24 matyti, kad:
2.6.3.1. Baltos spalvos tabletės iš folijos pakuotės dalies su užrašo fragmentu „....200 mg“, 2024-09-05 rastos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - modafinilis, kurio masė yra 0,200 g.
Žemesnės instancijos teismas
Bespalvės kristalinės medžiagos iš oranžinės spalvos plastikinio uždaromo maišelio, 2024-09-05 rastos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,766 g.
Bespalvės kristalinės medžiagos iš 20 vnt. oranžinės spalvos plastikinių uždaromų maišelių supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, 2024-09-05 kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3- chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 15,136 g.
Bespalvės kristalinės medžiagos iš 2 vnt. mėlynos spalvos plastikinių uždaromų maišelių supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, 2024-09-05 kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 1,541 g.
Bespalvės kristalinės medžiagos iš plastikinio - folijos paketo su užrašu „100“, tyrimo eigoje pažymėto Nr. 6, 2024-09-05 kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 70,300 g.
Bespalvės kristalinės medžiagos iš plastikinio - folijos paketo su užrašu „100“, tyrimo eigoje pažymėto Nr.7, 2024-09-05 kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 82,097 g.
2.6.3.2. Ant įvairiaspalvės metalinės dėžutės - smulkintuvo, 2024-09-05 kratos metu rasto (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.
Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu ir elektroninių svarstyklių juodos spalvos korpusu, 2024-09-05 kratos metu rastų (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedronas) pėdsakai (t. 1, b. l. 58–64);
2.6.4. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. 2024-10-01 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2677066-24 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34611-24“ matyti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. 01-1-47564-23, atvyko įtariamasis M. G.. Pastarojo pasiteiravus apie kitą jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34611-24 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kur jis 2024-09-05 buvo sulaikytas, M. G. atsakė, kad nieko apie tai nežino, jokių bylų neturi, rugsėjo mėnesio pradžioje nebuvo sulaikytas, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrai tomis dienomis nesilankė. Pasakius, kad konkrečiu adresu – (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekama krata, M. G. parodė, kad pažįsta A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ir per savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą rugsėjo pradžioje (duomenys neskelbtini) A. V., šio prašomas, atrakino „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Mano, kad A. V. sulaikytas policijos pareigūnų galėjo prisistatyti jo vardu. POLIS duomenų bazėje patikrinus duomenis apie A. V., nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur ir buvo atlikta krata (t. 1, b. l. 126–127);
2.6.5. iš Darbo biržos sistemos 2024-10-01 išrašo apie A. V., gim. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136);
Žemesnės instancijos teismas
2.6.6. iš 2024-09-26 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2635087-24 matyti, kad 2024-09-05 įvykio vietos apžiūros metu automobilyje (duomenys neskelbtini) rastame ir paimtame mobiliojo ryšio telefone (duomenys neskelbtini) įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefone buvo naudojamos susirašinėjimų ir pokalbių programos (duomenys neskelbtini), kuriose naudojamos paskyros susietos su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–47);
2.6.7. iš 2024-10-16 kitų objektų apžiūros protokolo Nr. IBPS-V-2825024-24 matyti, kad fiksuota policijos pareigūnų, 2024-09-05 (duomenys neskelbtini), sustabdžiusių automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojamų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio šono yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas prisistato M. G., nurodo gimimo datą. Vaizdo įrašuose taip pat fiksuota, kaip policijos pareigūnas automobilio salone, porankyje tarp priekinių sėdynių, randa polietileninį maišelį su medžiaga (t. 1, b. l. 72–75);
2.6.8. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos O. S. 2024-09-05 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2403923-24 „Dėl rastų narkotinių medžiagų“ matyti, kad 2024-09-05, apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio keleiviui A. Š. atliktas testas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 21–22);
2.6.9. iš 2024-09-23 nutarimo Nr. 40-ANR_N9757-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. Š. skirta administracinė nuobauda dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį (2024-09-05, 00.10 val. (duomenys neskelbtini), be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines, psichotropinės ar kitas psichiką veikiančias medžiagas) (t. 1, b. l. 188–189, 190–191);
2.6.10. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2024-10-24 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2924351-24 „Dėl duomenų patikslinimo“ matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog sulaikytas ir apklaustas asmuo, prisistatęs pareigūnams M. G., yra A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150–151);
2.6.11. iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės 2024-10-24 nutarimo Nr. IBPS-V-2928398-24 matyti, kad ikiteisminis tyrimas M. G. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad 2024-09-05, apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai O. S. ir A. P. sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. V. pareigūnams prisistatė M. G. vardu. Tinkamai nepatikrinus asmens tapatybės, su A. V., prisistačiusiu M. G., buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: 2024-09-05, apie 00.13 val. jis buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę, 2024-09-05 įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, 2024-09-05 apklaustas įtariamuoju, 2024-09-05 atlikta krata, 2024-09-05, 13.00 val. paleistas iš laikino sulaikymo. Tik 2024-10-01, kitoje ikiteisminio tyrimo byloje atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su M. G., paaiškėjo, kad 2024-09-05 M. G. nebuvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, jam nebuvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o jo vardu prisistatė A. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. vardu prisistatė A. V. ir, kad M. G. jokios nusikalstamos veikos nepadarė (t. 1, b. l. 152–156).
Motyvuojamoji dalis
3. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
3.1. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
3.1.1. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
3.2. Anksčiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. V. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 169,84 g psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono) bei baltos spalvos tablete, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio.
3.2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog automobilyje rasta baltos spalvos tabletė jam nepriklausė – ji jau buvo automobilyje, kai jis jį išsinuomojo, jis ją matė, tačiau neišmetė, nes nežinojo, kad joje yra psichotropinės medžiagos. Taip pat nurodė, kad tikslo platinti įsigytą psichotropinę medžiagą - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedroną) neturėjo, pirko jį savo poreikiams, didesnį kiekį įsigijo tam, kad ilgiau užtektų, o su A. Š. pasidalino jį gera valia pavaišindamas. Kaip matyti iš šių parodymų, kaltinamasis A. V. pripažįsta, kad įgijo jam inkriminuotos psichotropinės medžiagos - 169,84 g 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono), tačiau nurodė, kad nesuprato, jog įgyja didelį kiekį šios medžiagos. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes pats kaltinamasis teikdamas parodymus teismui nurodė, kad sužinojęs apie parduodamos psichotropinės medžiagos kainą, nutarė jos įsigyti didesnį kiekį. Taip pat paaiškino, kad šią psichotropinę medžiagą yra vartojęs anksčiau, žino jos dienos dozės kiekį bei poveikį, todėl teismas konstatuoja, jog įgydamas kaltinime nurodytą, jo paties pripažįstamą psichotropinės medžiagos kiekį, kaltinamasis bent jau bendrais bruožais tikrai suvokė, kad įgyja labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir sąmoningais savo veiksmais siekė būtent tokio tikslo.
3.2.2. Kaltinamasis A. V. taip pat nurodė, kad automobilio apžiūros metu jame rasta baltos spalvos tabletė, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio, priklauso ne jam, jog ji jau buvo automobilyje, kai jis jį išsinuomojo, ją matė, tačiau neišmetė, nes nežinojo, kad joje yra psichotropinės medžiagos. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad ši tabletė priklauso jam, patartas tuo metu jį gynusios advokatės. Tačiau ši kaltinamojo pateikta versija, teismo vertinimu, atsižvelgiant į paties kaltinamojo nurodytą polinkį vartoti psichotropines medžiagas, taip pat į tai, jog jis išsinuomotu automobiliu naudojosi gana ilgą laiką – vyko į (duomenys neskelbtini), važinėjosi po miestą, laikytina gynybine kaltinamojo pozicija, todėl atmestina.
Žemesnės instancijos teismas
3.2.3. Kaltinamasis A. V. taip pat nurodė, kad nepripažįsta kaltinime jam nurodytos aplinkybės, jog psichotropines medžiagas platino, nes, kaip pats paaiškino, planavo jas naudoti tik savo poreikiams. Teismas šią kaltinamojo teikiamą įvykio interpretaciją atmeta, nors nurodomas tikslas ir neturi įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau būtent įgytos psichotropinės medžiagos labai didelis kiekis, jos dalies sudozavimas maišeliuose, taip pat jos dalies pateikimas panaudoti A. Š., patvirtina, kad kaltinamasis turėjo tikslą šią psichotropinę medžiagą platinti ir ją platino.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
4. Kaltinamasis A. V., disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei neteisėtai psichotropinę medžiagą platino, įgijo bespalvę kristalinę medžiagą, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 169,84 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) bei baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio, kurias išsinuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) išsinuomotame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlygintinai vartojimui perdavė kartu važiavusiam A. Š. ir taip platino psichotropinę medžiagą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos - modafinilio ir ne mažiau kaip 0,766 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) neteisėtai laikė bei gabeno po (duomenys neskelbtini) išsinuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie automobilio apžiūros metu, automobilio porankyje, psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Likusį labai didelį kiekį – 169,074 g psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.15 iki 13.42 val., atliktos kratos metu ją savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Tokie kaltinamojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
4.1. BK 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.
4.1.1. Pagal BK 269 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“) 1 dalyje pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų išaiškinimą, XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo A. V. disponuota medžiaga – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) bei modafinilis, į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos. Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomas neteisėtu, jei neturima teisinio pagrindo (pavyzdžiui, licencijos) tokiomis medžiagomis disponuoti. Šiuo atveju kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis disponavo neturėdamas teisėto pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme).
4.1.2. Kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Kaltinamajam A. V. teisingai inkriminuotas neteisėtas narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), įgijimas, laikymas ir gabenimas. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Šiuo atveju kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas nusipirko. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Turėjimas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Šiuo atveju kaltinamasis A. V. įgytas psichotropines medžiagas laikė kaltinime nurodytose vietose. Visą šį laiką psichotropinės medžiagos buvo kaltinamojo A. V. žinioje. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K–496/2014 ir kitos). Nustatyta, kad kaltinamasis A. V., kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, gabeno (vežė) į kaltinime nurodytas vietas.
4.1.3. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška – baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas veikas diferencijuojama pagal tai, kokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu buvo neteisėtai disponuota. BK 269 straipsnio 2 dalyje skiriami trys – nedidelis, didelis ir labai didelis – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos). Šiose Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kitas) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį. Pagal šių Rekomendacijų 1 sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 120 punktą, kaltinamojo A. V. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono) labai didelis kiekis yra tada, kai disponuojama didesniu nei 100 g šios narkotinės medžiagos kiekiu. Kadangi kaltinamasis A. V. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip 169,84 g 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono), tai yra kiekį, gerokai viršijantį 100 g ribą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu.
4.1.4. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Kaltinamasis A. V. neneigia, kad už 1610 eurų siekė įsigyti kuo didesnį kiekį jam jau žinomos ir naudojamos psichotropinės medžiagas, kaip jis nurodė „Kristalo“, todėl bendrais bruožais jam turėjo būti žinoma ir suvokiama, jog už tokią sumą bus įgytas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis ir jis neturėdamas teisėto pagrindo disponuoja (įgyja jas, laiko, veža) psichotropinėmis medžiagomis, ir jų kiekis yra labai didelis. Tai, kad apie labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį kaltinamajam A. V. buvo žinoma, patvirtinama ir jo paties parodymais, kad jis matė kokį kiekį psichotropinių medžiagų įsigyja bei matė įsigyjamus paketus ir jų turinį, todėl šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. V. žinojo apie labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, norėjo disponuoti šiomis narkotinėmis medžiagomis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4.1.5. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šio nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-140/2014, 2K-199-697/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-148/2016), todėl teismas plačiau nepasisako nei dėl tikslo, nei dėl šių medžiagų platinimo, nors tai jau ir aptarė anksčiau.
IV. Bausmių skyrimas
5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
5.1. Kaltinamasis A. V. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
5.2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų (BK 260 straipsnio 3 dalis).
5.3. Kaltinamasis A. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą (t. 2, b. l. 46–53), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrinių ligų ir priklausomybių įskaitoje neįrašytas, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.
5.4. Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, teismo nuomone, pagrindo nėra, nes kaltinamasis nors ir pripažino įgijęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei nurodė, kad dėl to gailisi, tačiau tikslinga vertinti ne tik kaltinamojo šias deklaracijas, bet ir jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, kai jis prisistatė kito asmens vardu, taip trukdydamas objektyviai ir operatyviai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad jis iš esmės nepripažino kaltės dėl psichotropinės medžiagos platinimo šioje byloje liudytoju apklaustam A. Š. bei dėl vienos tabletės, kurios sudėtyje taip pat buvo psichotropinė medžiaga, įgijimo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, parodo, kad kaltinamasis šioje byloje nebuvo nuoširdus, kai kurių jam inkriminuotų ir teismo įrodytomis laikomų aplinkybių jis nepripažino. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020), o tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.
5.4.1. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė.
5.5. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kai jau buvo minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės atidėti už labai sunkų nusikaltimą, kurių kategorijai priskiriamas ir nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.
5.5.1. Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta, bausmę, kaltinamajam A. V., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų (jis savanoriškai neatvyko ir nepranešė apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių).
5.5.2. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.
5.5.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos).
5.5.4. Vertinant kaltinamojo A. V. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti į tai, kad jo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – 169,84 g - 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono) palyginti nedaug viršija kiekį, kuris pagal teisės aktą yra laikomas labai dideliu, tai yra viršinančiu 100 g ribą (Rekomendacijų 120 punktas). Nors šio kaltinamojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis minėtą 100 g ribą viršija 69,84 g (mažiau nei dvigubai), toks ar panašus labai didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos ribos viršijimas teismų praktikoje nelaikytinas žymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018 ir kitos), kadangi daugeliu atvejų asmenys, nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neteisėtai disponuoja žymiai didesniais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą viršijančiais dešimtimis, šimtais ar net tūkstančiais kartų. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad, nors jis įvykdė baigtą nusikaltimą, jo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, išskyrus nustatytą faktą dėl šios medžiagos davimo liudytojui A. Š., todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, bei sudaro visumą išimtinių ir reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nuostatos bei šiuo pagrindu skiriama švelnesnė bausmė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, taip pat įvertina kaltinamojo A. V. teigiamą charakterizavimą iš deklaruotos gyvenamosios vietos bei vertina tai, kaip objektyvius duomenis, liudijančius apie mažesnį jo, kaip asmenybės pavojingumo laipsnį bei leidžiančius daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinė, o ne sąlygota jo išankstinių, susiformavusių nusikalstamų gyvenimo nuostatų. Šios bylos aplinkybės nepašalina kaltinamojo A. V. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, laikytinos išimtinėmis bei yra pagrindu švelninti kaltinamojo atsakomybę ir suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. V. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam mažesnę bausmę nei nurodyta minimali straipsnio sankcijoje. Tokia tinkama bausme teismas laiko penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
5.6. Teismas taip pat pažymi, jog 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d.) buvo pakeista BK 54 straipsnio 3 dalis, išplečiant jos taikymą ir numatant, jog teismas gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. V. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl šio įstatymo nuostatos jam negali būti taikomos.
V. Daiktai, proceso išlaidos
6. Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).
6.1. Daiktų, saugomų ne prie baudžiamosios bylos, klausimą išspręsti žemiau nurodyta tvarka:
6.1.1. Po tyrimo (2024-10-03 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2695396-24 (t. 1, b. l. 58–64) likusios psichotropinės medžiagos, paimtos 2024-09-05 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros ir 2024-09-05 kratos metu bute (duomenys neskelbtini), perduotos saugoti pagal 2024-10-03 perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65–66) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
6.1.2. Po cheminio tyrimo (2024-10-03 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2695396-24 (t. 1 , b. l. 58–64)) grąžintas vokas, kuriame yra 6 vnt. vokų, tušti plastikiniai uždaromi maišeliai, 2 vnt. elektroninių svarstyklių, metalinė dėžutė – smulkintuvas, 2 vnt. tuščių plastikinių – folijos paketų, tuščia folijos pakuotės dalis, perduotas saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2024-10-23 paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymo perdavimo ir priėmimo aktą (t.1, b. l. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
6.1.3. Po tyrimo (2024-09-26 specialisto išvada Nr. IBPS-V-2635087-24 (t. 1, b. l. 43–47) grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su dėklu perduotas saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2024-12-19 paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymo perdavimo ir priėmimo aktą (t. 1, b. l. 52) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. V., o jam per 2 mėnesius jo neatsiėmus ar nepareiškus valios atsiimti – sunaikintinas.
6.2. Kartu su baudžiamąja byla siunčiamas paketas Nr. 1, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2024-09-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–47), kuri pateikta atliktus telefono „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
7. Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. 00.13 val. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. – vieną parą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti nepakeistus, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Po tyrimo likusias psichotropines medžiagas, paimtas 2024-09-05 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros ir 2024-09-05 kratos metu bute (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti pagal 2024-10-03 perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Po cheminio tyrimo grąžintą voką, kuriame yra 6 vnt. vokų, tušti plastikiniai uždaromi maišeliai, 2 vnt. elektroninių svarstyklių, metalinė dėžutė – smulkintuvas, 2 vnt. tuščių plastikinių – folijos paketų, tuščia folijos pakuotės dalis, perduotus saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2024-10-23 paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymo perdavimo ir priėmimo aktą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Po tyrimo grąžintą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su dėklu perduotus saugoti PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2024-12-19 paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymo perdavimo ir priėmimo aktą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V., o jam per 2 mėnesius jo neatsiėmus ar nepareiškus valios atsiimti – sunaikinti.
Kartu su baudžiamąja byla siunčiamą paketą Nr. 1, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2024-09-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateikta atliktus telefono „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.