Panevėžio apygardos teismo nutartis

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-05 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovės S. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovei palikta pavardė „Ž.“, A. Ž. – „Ž.“. Nepilnamečio vaiko I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. Ž.; iš atsakovo A. Ž. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-08) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina S. Ž.. Skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims – AB „Mokilizingas“, pagal 2018-03-21 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „TELE2“, pagal 2018-03-27 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis ieškovės S. Ž. prievolėmis. Ieškovei priteistas asmeninės nuosavybės teise automobilis CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, o atsakovui A. Ž. iš ieškovės S. Ž. priteista 750 Eur piniginė kompensacija. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), yra iširusi, nuo 2019-07-01 sutuoktiniai gyvena atskirai, kaip šeima nebeveda bendro ūkio, taikytis ieškovė nesutinka. Iš ieškovės S. Ž. paaiškinimų, liudytojos V. O. V. parodymų teisme, rašytinių duomenų teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, tai patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-19 baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvė apribojimo bausmė 6 mėnesiams, uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius esant neįrodytam piktnaudžiavimo alkoholiu faktui. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netinkamą ieškovės elgesį šeimoje, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

5. Nustatė, kad šalys augina santuokoje gimusią nepilnametę dukrą I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri faktiškai gyvena su ieškove nuomojamame vieno kambario bute su visais patogumais. Atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą bei byloje nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametės I. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina, ieškove.

6. Atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus dėl piniginių lėšų, reikalingų nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį, taip pat pateiktus išlaidas patvirtinančius kvitus, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sąskaitas už komunalinius patarnavimus, teismas pripažino, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma – ne mažiau nei 400 Eur per mėnesį, yra minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaiko poreikius. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes turi paklausią automobilių remontininko specialybę, todėl privalo dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Nurodė, kad nors ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei atsakovo, dirbančio ne visą galimą darbo laiką, tačiau ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Darė išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Nurodė, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir iš atsakovo priteisė išlaikymą I. Ž. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-08) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

7. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog šalys nesutartų dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo, todėl nesant ginčo, darė išvadą nesant pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra.

8. Nustatė, kad santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys 2018-01-19, už 1 500 Eur, įgijo automobilį CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės S. Ž. vardu. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė automobilio CITROEN, tačiau ne šalių turimo automobilio modelio, skelbimus, todėl šiuose skelbimuose nurodytais automobilių vertės duomenimis, vertinant šalių automobilio rinkos vertę, nesivadovaujama. Nurodė, kad automobilis pirktas prieš mažiau nei du metus, duomenų apie tai, kad jo vertė iš esmės pakito - ženkliai sumažėjo ar padidėjo, į bylą nepateikta, o ieškovė patvirtino, kad automobilis eismo įvykiuose nedalyvavo, buvo pirktas už mažesnę kainą dėl kėbulo sugadinimų, tačiau automobilis buvo ir yra naudojamas, jo techninė būklė leidžia dalyvauti eisme, nors kėbulas ir nebuvo suremontuotas. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad automobilio rinkos vertė iš esmės nepakito nuo jo įgijimo momento, todėl jo rinkos vertė laikytina 1 500 Eur. Konstatavo esant pagrindui ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 500 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteisti 750 Eur piniginę kompensaciją.

9. Įvertinęs ieškovės įsipareigojimų pobūdį kreditoriams, sprendė, kad šios prievolės sudarytos ieškovės vardu, jos interesais, kartu įvertintina ir tai, kad atsakovas apie šiuos sandorius nežinojo, pagal sutartis su kreditoriais įsigyti daiktai atitenka ieškovei, paslaugos teikiamos taip pat ieškovei, todėl skoliniai įsipareigojimai kreditoriams AB „Mokilizingas“ bei UAB „TELE2“ po santuokos nutraukimo pripažintini ieškovės S. Ž. asmeninėmis prievolėmis.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nurodo, kad sumokėti 750 Eur piniginės kompensacijos neturi galimybių, nes pajamos yra nedidelės, nuomoja butą, išlaiko nepilnametę dukrą, turi sveikatos problemų. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas A. Ž. pareiškė, kad jis nemokės išlaikymo įsiskolinimo, kuris priteistas nuo 2019-07-08 ir už 2019-07-08 - 2019-11-05 laikotarpį sudaro 800 Eur. Tvirtina, kad įvertinus atsakovo A. Ž. nuostatą, kad jis nemokės išlaikymo įsiskolinimo, jo elgesį bylos nagrinėjimo metu, į jo pareiškimą, kad nedirbs, nemokės išlaikymo, tuo didindamas įsiskolinimą, būtina pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir alimentinio įsiskolinimo priteisimo.

12. Mano, kad šalių teisių bei pareigų vykdymą, tai yra, piniginės kompensacijos ir alimentinio įsiskolinimo mokėjimą apeliacinės instancijos teismas galėtų patenkinti įskaitymo būdu.