- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 2-6919-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03011-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- UAB „TELE2“, AB „Mokilizingas“
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Kęstutis Galvičius
nedalyvaujant atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims, nepareikšiantiems savarankiškų reikalavimų, AB „Mokilizingas“, UAB „TELE2“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims UAB „TELE2“, AB „Mokilizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Ž. ieškiniu, kurį dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo patikslino teismo posėdžio metu, prašo (e. b. l. 1-3):
- nutraukti jos ir A. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;
- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – Ž., atsakovui – Ž.;
- nustatyti nepilnametės dukters I. Ž., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. Ž.;
- priteisti iš atsakovo A. Ž. išlaikymą dukrai I. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;
- priteisti ieškovei automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės;
- priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur piniginę kompensaciją;
- pripažinti, kad ieškovės kreditorinis 579 Eur įsipareigojimas AB „Mokilizingas“ pagal 2018-03-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės kreditorinis 300 Eur įsipareigojimas UAB „TELE2“ yra asmeninės ieškovės prievolės, kurias atlygins ieškovė ir ieškovė atsakovui neturi pretenzijų dėl įsipareigojimų šioms bendrovėms bei neprašo atsakovui priteisti solidarios atsakomybės;
- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka su A. Ž. įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono CM skyriuje (įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenat santuokoje gimė dukra I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė. Šalių sūnus miręs. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės – vartojamo alkoholio ir smurto, todėl bendras jų, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-19 baudžiamuoju įsakymu už tai buvo nubaustas. Atsakovas pradėjo vis dažniau gerti, buvo agresyvus, nesirūpino šeimos gerove, namuose tvyrojo neigiama psichologinė įtampa, todėl kentėjo ieškovė ir nepilnametė šalių dukra. Šalis sieja tik formalūs santuokos ryšiai, atkurti santuokos nebesitiki ir nenori. Paskutinius tris metus situacija tik blogėjo. Atsakovas nuolat priekaištavo ieškovei, vartojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, tarp jų tvyrojo nuolatinė įtampa, tarpusavyje nesikalbėjo po du mėnesius. Dabar sutuoktiniai gyvena atskirai, skirtinguose butuose, ieškovė išėjo su dukra iš bendrai nuomoto buto nuo liepos 1 d. Su atsakovu nėra jokios galimybės taikiai gyventi, nes yra nuolat žeminama ir tai daroma dukters akivaizdoje. Atsakovas ieškovę vadina įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais, elgiasi nekultūringai. Jis visada elgėsi blogai šeimos atžvilgiu, tačiau ieškovė policiją kvietė tik vieną kartą, kai nebegalėjo kentėti. Atsakovas nesigydė nuo alkoholizmo.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės I. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove. Duktė gyvena su ieškove, ieškovė ją išlaiko, ja rūpinasi. Atsakovas su dukra sutaria gerai, bet tik tada, kai negirtauja. Ieškovė nurodo, kad bendrauti su dukra atsakovui netrukdys, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.
Duktė yra paauglė, jos poreikiams patenkinti reikalingos vis didesnės išlaidos, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukrai ne mažesnį nei po 200 Eur kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos. Nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti būtina skirti kas mėnesį 150 Eur maistui, 10-15 Eur mokyklinėms prekėms, mokslo metų pradžioje ieškovė išleido mokyklinėms prekėms apie 50 Eur, nes teko pirkti pratybas, vadovėlius. Maitinimuisi mokykloje dukrai skiriami 3-4 Eur dienai. I. Ž. nelanko mokamų būrelių, bet lanko sustiprintą anglų kalbą, dailės užsiėmimus, kurie nemokami. Dukra yra alergiška, vartoja kompensuojamus vaistus, kurie trims mėnesiams kainuoja apie 4 Eur. Ieškovė perka vitaminus, žuvies taukus. Duktė nešioja akinius, todėl patiriamos išlaidos jų įgijimui ir priežiūrai. Paskutinį kartą už lęšius ir rėmelius ieškovė sumokėjo apie 100 Eur. Mėnesiui vitaminams ir vaistams reikia apie 20 Eur. Drabužiams reikia apie 20-30 Eur. Dukrai būtina pirkti specialią avalynę, nes ji turi kairės kojos kauliuko defektą. Paskutinį kartą pašiltinta avalynė kainavo 26 Eur. Mokykloje uniformos nereikia, tačiau reikia įgyti mokykloje dėvėti tinkamus rūbus. Mokyklos rinkliavoms būtina skirti lėšas, šiais metais mokėjo 5 Eur. Pastaruoju metu mokykloje ekskursijos nebuvo organizuojamos, bet paskutinė stovykla kainavo 10 Eur. Dėl to ieškovė mano, kad mokyklos reikmėms pakaktų 10 Eur mėnesiui. Dukra nori išeiti su draugėmis praleisti laisvalaikį, tam ieškovė skiria 10-15 Eur mėnesiui. Tai maža suma, bet daugiau neturi iš ko duoti. Buto nuomos mokestis - 115 Eur, komunaliniai mokesčiai – apie 50 Eur, šildymas gali kainuoti dar apie 30 Eur mėnesiui. Internetas ir telefonas atskirai – 8 Eur, sąskaitos papildymas - 3 Eur. Internetas būtinas, nes pamokas ruošiant reikia naudotis internetu. Ieškovė perka dukrai nuolatinį bilietą – 5,68 Eur. Duktė lankosi pas kirpėją, pas odontologą. Kirpyklai skiria 10 Eur kas 2 mėnesius. Paskutinį kartą pas odontologą sumokėjo 7 Eur. Higienos priemonių įgijimas mėnesiui kainuoja 7 – 8 Eur.
Atsakovas santaupų neturi, savo turto neturi ir neturėjo, atsakovo įprastas atlyginimas, jei jis dirba pilną darbo dieną ir negirtauja – 700-800 Eur. Jis yra automobilių elektrikas, autošaltkalvis, darbo turi pakankamai. Atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir uždirbti pakankamai pajamų. Ieškovės uždarbis nėra didelis, ji gauna apie 500 Eur, dar gauna pinigus už dukrą, juos visus panaudoja vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė turi sprando išvaržą, dėl to lankė procedūras, turėjo ilgą nedarbingumo laikotarpį, dabar dirba virėja. Prasidėjus teismo procesui atsakovas pervedė vaiko išlaikymui 100 Eur.
Ieškovė neprašo dalinti šalių sugyvento kilnojamojo turto, nes pradėdami gyventi skyrium sutuoktiniai jį faktiškai pasidalino ir ginčo dėl to nėra. Atsakovui liko miegamojo kambario lova su spinta, vaiko baldų komplektas, šaldiklis, virtuvinis komplektas, sekcijos dalis, prieškambario baldai, virtuvinis kampas su stalu ir kėdėmis, 2 televizoriai. Ieškovė pasiėmė minkštą dalį, sekciją, televizorių, staliuką, nešiojamą kompiuterį, šaldytuvą, dujinę viryklę.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad turi kreditorių AB „Mokilizingas“, su kuriuo 2018-03-21 buvo sudaryta tikslinės paskolos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) Eur sumai, kuri buvo naudojama puodų rinkiniui įsigyti. Be to, ieškovės vardu iš UAB „TELE2“ išsimokėtinai buvo nupirktas mobilaus ryšio telefonas „SamsungA5“, kurio vertė 300 Eur. Nurodo, kad puodų rinkinys liko ieškovei, taip pat ieškovė naudojasi internetu ir telefono planu, todėl viena prisiima įsipareigojimus UAB „TELE2“ ir AB „Mokilizingas“.
Dalintino nekilnojamojo turto šalys neturi.
Santuokoje buvo įgytas automobilis CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 1000 Eur. Prašo automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 500 Eur piniginę kompensaciją. Automobilis buvo pirktas 2018 m. kovo 20 d. už 1500 Eur, pardavus seną automobilį. Šiuo metu automobilio vertė yra apie 1000 Eur, nes automobilio kėbulas yra palamdytas, eismo įvykiuose automobilis nebuvo. Draudimo įmokas moka ieškovė, atsakovas neprisideda prie automobilio išlaikymo. Automobilis naudojamas ieškovės poreikiams – ji lanko kaime gyvenančią motiną, parsiveža iš kaimo daržoves. Kito dalintino turto nėra.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti santuokoje turėtas pavardes.
Sutuoktiniai yra darbingi ir veiksnūs, todėl ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 125), neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas atsiliepime (b. l. 59-66) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais iš esmės nesutinka. Mano, kad santuoką dar būtų įmanoma išsaugoti, prašė nustatyti šešių mėnesių laikotarpį šalims susitaikyti. Nurodė, kad kartu su ieškove negyvena tik du mėnesius, gyveno kartu nuomojamame bute iki 2019 m. liepos 1 d., kai ieškovė su dukra išsikraustė į kitą butą. 2017 m. spalio 8 d. smurto atvejis buvo pavienis, dėl kurio nuoširdžiai gailisi ir kuris daugiau nebepasikartojo. Atsakovas dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsakovas neprieštarauja, kad nutraukus santuoką, dukters I. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu ir išmokamas darbo užmokestis (mėnesiais, kai būna pilnai darbingas) sudaro 421,65 eurų per mėnesį. Nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) ir moka 115 eurų per mėnesį nuomos mokestį. Sumokėjus nuomos mokestį, kitiems poreikiams lieka tik 306,65 eurai/mėn. Sutiktų iš šių lėšų dukters išlaikymui skirti po 120 Eur kas mėnesį. Jeigu teismas priteistų 200 Eur dydžio išlaikymą, tai sumokėjus nuomos mokestį ir išlaikymą vaikui, jam liktų tik 106,65 Eur pragyvenimui, t.y. apie 3,50 Eur dienai, kas būtų aiškiai nepakankama suma net būtiniausių materialių poreikių patenkinimui. Be to, jo sveikatos būklė yra gana prasta - jam diagnozuoti menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, jam reikėtų atlikti sudėtingą operaciją, kurios atsisakė, nes neturėtų pakankamai lėšų reabilitacijai, todėl sunkiai tikėtina, kad galėtų gauti didesnį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad ieškovė turėtų pati stengtis susirasti geriau apmokamą darbą, užuot mėginusi jam vienam primesti neproporcingai didelę vaiko išlaikymo dalį.
Atsakovas sutinka, kad automobilis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovė turėtų jam sumokėti teisingą kompensaciją, sudarančią 1/2 automobilio vidutinės rinkos vertės. Nesutinka, kad šio automobilio vidutinė rinkos vertė yra tik 1000 eurų, ieškovė nesąžiningai sumažino jo rinkos vertę, kad pateisintų neteisingai mažos kompensacijos mokėjimą. Tokių automobilių vidutinė rinkos vertė yra bent jau 2300 eurų. Automobilis nėra daužtas ar pan., todėl ieškovė, pasilikdama sau automobilį, turėtų atsakovui sumokėti 1150 eurų kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad skola kreditoriui AB „Mokilizingas“ pagal 2018 m. kovo 1 d. tikslinės paskolos sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė, nes skolinius įsipareigojimus ieškovė prisiėmė be atsakovo žinios, apie jos įsigytus brangius puodus sužinojo tik gavęs ieškinį, jais niekada nesinaudojo, jie atsakovui nebūtų reikalingi. Neprieštarauja, kad šiuos puodus ieškovė pasiliktų sau ir prievolę atsiskaityti su UAB „Mokilizingas“ prašo palikti asmenine ieškovės prievole. Nesutinka, kad pardavė ieškovės išsimokėtinai iš UAB „TELE2“ pirktą telefoną „SamsungA5“ ir gautus pinigus išleido alkoholiniams gėrimams. Nurodo, kad ieškovės telefoną pametė, tačiau iš gauto darbo užmokesčio nupirko ir asmeniškai naudotis ieškovei perdavė kitą, lygiavertę ryšio priemonę, telefonu „SamsungA5“ niekada nesinaudojo, dėl jo pametimo ieškovei yra kompensuota, todėl nutraukus santuoką, ji turėtų viena baigti atsiskaityti su UAB „TELE2“. Tvirtina, kad jis neįvykdytų prievolių neturi.
Atsakovas sutinka, kad nutraukiant santuoką ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą, laiko, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, nes nėra įrodytos kaltės aplinkybės. Atsakovas apibūdinamas kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis, nerūpestingas, naudojantis psichologinį smurtą, bet nepateikta tai įrodančių dokumentų. Atsakovas nubaustas dėl vienkartinio smurto atvejo, buvo prižiūrimas probacijos tarnybos ir padarė reikiamas išvadas. Mano, kad galima išsaugoti santuoką, palaiko prašymą skirti terminą sutuoktinių susitaikymui. Nurodo, kad atsakovo pajamos nėra didelės, todėl teikti dukters išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur jam yra per didelė suma, ieškovė galėtų pasirūpinti didesniu atlyginimu. Prašo remtis VšĮ „Emprekis“ pateikta automobilio vertės pažyma, prašo už automobilį atsakovui priteisti 1150 Eur piniginę kompensaciją. Mano, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nėra iširusi, nenoras būti su sutuoktiniu nėra pagrindas nutraukti santuoką. Posėdžio metu apklausta liudytoja yra ieškovės motina, gyvena skyrium, dukrą lanko epizodiškai, todėl jos pastebėjimai gali būti subjektyvūs. Atsakovas nėra nurodęs, kad yra kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra.
Liudytoja V. O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos dukra, atsakovas yra žentas. Nurodė, kad pradžioje sutuoktiniai sutardavo, bet pastaraisiais metais atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, šeimos poreikiai tapo nebesvarbūs. Liudytoja kalbėjosi su atsakovu, jis prisiekdavo, kad nebegers, bet po kelių dienų viskas likdavo kaip buvę. Paskutiniai trys metai buvo blogi, atsakovas naudojo prieš dukterį fizinį smurtą, tai vyko ir liudytojos akivaizdoje. Anūkė jai artima, pasipasakodavo, dabar anūkė tapo labai uždara. Dukra su anūke išėjo kitur gyventi, kol gyveno kartu, dėl girtaujančio tėvo anūkė negalėjo atsivesti į namus draugių. Ieškovė rūpinasi dukra iš visų jėgų, tėvas ja visai nesirūpina. Liudytoja mano, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Liudytoja skatino atsakovą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas šios problemos nepripažįsta. Būdamas neblaivus atsakovas tampa agresyvus, priekabiauja, rėkia ant sutuoktinės ir dukters, kuri užsidaro kambario duris ir nesirodo. Atsakovas pyksta, nesivaldo, ne kartą teko jai užstoti anūkę. Ieškovė nevartoja alkoholio, stengėsi gražiai gyventi. Dukra pas ją augina daržoves, ji padeda dukrai finansiškai. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), pas ją dukra atvažiuoja automobiliu.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje (b. l. 39-43) nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad aplinka saugi, tinkama vaiko vystymuisi, ugdymui, poilsiui. Nepilnametė pokalbio metu su skyriaus specialiste nurodė, kad nori gyventi su mama. Skyriaus nuomone, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką. Skyriaus nuomone, 200 Eur suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius. Skyriaus žiniomis tarp šalių nėra kilę nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, skyrius neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius dėl bendravimo tvarkos, siūlo šalims dėl to susitarti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Mokilizingas“ pateiktame atsiliepime (b.l. 49) nurodė, kad neprieštarauja ieškinyje nurodytoms sąlygoms, susijusioms su įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymu po santuokos nutraukimo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 80-81).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 76, 124).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovės S. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2019 m. liepos 1 d. Ieškovė ir atsakovas kaip šeima nebeveda bendro ūkio, galutinai nutraukė tarpusavio santykius, ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, susitaikyti nesutinka. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Vertinant bylos įrodymus dėl to, ar sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nustatytos sekančios aplinkybės.
Iš ieškovės S. Ž. paaiškinimų, liudytojos V. O. V. parodymų teisme, rašytinių duomenų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Tai patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvė apribojimo bausmė 6 mėnesiams, uždrausta laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 27-29). Nepaisant to, kad paskirtą įpareigojimą įvykdė tinkamai, bausmės vykdymo tvarkos nepažeidė (b. l. 71), tačiau remiantis ieškovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais nustatyta, kad atsakovas nepripažino priklausomybės alkoholiui, kaip ligos, ir nesutiko gydytis, keisti gyvenimo būdo, toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir naudojo prieš ieškovę psichologinį smurtą – plūdo ją necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, priekabiavo. Atsakovo pateiktoje darbovietės charakteristikoje (b. l. 62-63) nurodyta, kad A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) automobilių remontininku, yra pareigingas, sąžiningas, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, turi savo tvirtą nuomonę, yra nekonfliktiškas, pavestą darbą atlieka laiku ir nepriekaištingai, yra ramaus būdo, draugiškas kitų darbuotojų atžvilgiu, neatsisako padėti kolegoms, stengiasi išspręsti problemas visoms pusėms priimtinu būdu. Teismas sprendžia, kad ši charakteristika apibūdina atsakovą tiktai darbo metu, atliekant darbines funkcijas, kai asmenis sieja darbiniai santykiai, tačiau iš šios pažymos negalima daryti išvados, koks atsakovas yra ne darbo metu, šeimoje, bei nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, neapibūdina jo elgesio su sutuoktine ir šeimoje. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl atsakovo atstovo teiginiai, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netinkamą ieškovės elgesį šeimoje, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Ieškovė paliko atsakovą ir su dukra išvyko iš šeimos gyvenamosios vietos dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavimo ir nepagarbaus elgesio su ieškove. Atsakovas nedėjo pastangų keisti savo gyvenimo būdą, požiūrį į šeimą, piktnaudžiavo alkoholiu ir taip pažeidė sutuoktinio pareigas - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.26-3.28 straipsniai). Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. Ž. kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismas parengiamojo posėdžio metu ėmėsi priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniams susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nepavyko. Atsakovas prašė termino susitaikymui, tačiau ieškovė taikytis nesutiko, nurodė, kad yra apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, taikytis nepageidauja ir neprašo tam skirti termino, todėl teismui neturint galimybės ieškovei ir atsakovui skirti terminą susitaikymui, toks terminas nenustatytas.
Šalys prašo palikti jiems santuokos metu įgytas pavardes. Tenkintinas ieškinio reikalavimas, nutraukus santuoką ieškovei paliktina pavardė „Ž.“, atsakovui – „Ž.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Šalys augina santuokoje gimusią nepilnametę dukrą I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove nuomojamame vieno kambario bute su visais patogumais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3, 39-42, 59-61, 99). Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Mano, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendamas su motina vaikas yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad ji augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą byloje negauta, ieškovės šeimai neteikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Byloje nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametės I. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina – ieškove.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga ši suma: maistui – 150 Eur, mokyklinės prekėms rudenį - apie 50 Eur, vidutiniškai mokyklinėms prekėms mėnesiui reikia apie 10-15 Eur, į mokyklą maistui 3-4 Eur dienai, vaistų, kurie kompensuojami, trims mėnesiams - apie 4 Eur, vitaminams ir vaistams - apie 20 Eur, drabužiams - apie 20-30 Eur, avalynę perka specialią, nes duktė turi kairės kojos kauliuko defektą, paskutiniai batai kainavo 26 Eur (pašiltinta avalynė), rinkliavos mokykloje - po 5 Eur metams, ekskursijoms, stovykloms – apie 10 Eur mėnesiui, laisvalaikiui - 10-15 Eur mėnesiui, nuomos mokestis 115 Eur ir 50 Eur už komunalinius mokesčius, šildymas gali kainuoti 30 Eur mėnesiui, internetas ir telefonas atskirai – 8 Eur, sąskaitos papildymas 3 Eur, nuolatinis bilietas – apie 6 Eur, kirpyklai - 10 Eur, kerpasi kas 2 mėnesius, paskutinį kartą pas odontologą sumokėjo - 7 Eur, higienai mėnesiui - 7 – 8 Eur, akiniams (už lęšius ir rėmelius) - apie 100 Eur. Ieškovė į bylą pateikė išlaidas patvirtinančius kvitus, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sąskaitas už komunalinius patarnavimus (b. l. 93-95, 99-101, 106-109, 110-115).
Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, todėl ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma – ne mažiau nei 400 Eur per mėnesį yra minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaiko poreikius.
Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės.
Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką (b. l. 6). Ieškovė dirba, gaunamas darbo užmokestis SODROS duomenimis 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais yra apie 670 Eur neatskaičius mokesčių, ieškovė taip pat nurodė, kad gauna pinigus už dukrą (b. l. 19-20). Ieškovė su šalių dukra gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuomos mokestis – 115 Eur kas mėnesį, pagal sutarties nuostatas ieškovė papildomai apmoka už visas teikiamas butui komunalines paslaugas (b. l. 99-101). Ieškovė nurodė, kad ilgą laiką turėjo nedarbingumą, gydėsi kaklo išvaržą, turėjo papildomų išlaidų reabilitacinėms procedūroms (b.l. 17-18, 98, 102-105). Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10), šalys turi vieną santuokos metu įgytą automobilį CITROEN (b. l. 11). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), pagal darbovietės pažymą jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį - apie 421 Eur, išskyrus birželio – liepos mėnesius, kai gavo apie 110 Eur darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 47, 62). Nors ieškovė nurodė, kad atsakovo įprastas atlyginimas yra 700-800 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. SODROS duomenimis, ieškovo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį skiriasi: 2019 m. sausio – kovo mėn. atsakovas gavo 600 Eur, balandžio mėn. – 400 Eur, gegužės mėn. – 600 Eur, birželio mėn. – 157,89 Eur, liepos mėn. – 130,43 Eur, rugpjūčio mėn. – 388,64 Eur, rugsėjo mėn. - 587,02 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Atsakovas pateikė sąskaitos išrašą (b l. 64-65), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. į jo sąskaitą buvo mokamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini), o S. Ž. vardu nurašomos pinigų sumos. Atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų, pateikė radiologinio tyrimo vertinimą (b. l. 63), tačiau nepateikė duomenų, kad šis sveikatos sutrikimas turi ilgalaikės įtakos jo darbingumui ar kad dėl to jis neteko viso ar dalies darbingumo. Į bylą pateikta 2019 m. liepos 1 d. nuomos sutartis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos atsakovui, pagal kurią atsakovas (nuomininkas) įsipareigoja sumokėti už komunalines paslaugas, mokėti namo savininkų bendrijai, už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, dujas bei elektros energiją, nuomos sutartyje nuomos mokesčio dydis nenurodytas (b. l. 64). Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi paklausią automobilių remontininko specialybę, todėl privalo dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Šalių turtinė padėtis yra panaši, abu turi ar turėjo sveikatos sutrikimų. Nors ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei atsakovo, dirbančio ne visą galimą darbo laiką, tačiau ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nurodytais motyvais tenkintinas ieškinio reikalavimas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas I. Ž. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Nepilnametės I. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina I. Ž. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šalys nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais. Todėl šiuo metu nesant šalių ginčo, konkreti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatytina.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį CITROEN, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 83). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
Ieškovė prašo priteisti jai automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė - 1000 Eur ir priteisti atsakovui iš jos 500 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas sutiko, kad automobilis atitektų ieškovei, tačiau nesutiko su automobilio verte ir jam išmokamos kompensacijos suma. Atsiliepime nurodė, kad automobilio vertė – 2230 Eur prašė priteisti jam iš ieškovės 1150 Eur kompensaciją.
Byloje nėra ginčo, kad automobilis CITROEN C4 PICASSO yra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė, ginčas kilo dėl automobilio vertės. Bylos duomenimis automobilis CITROEN C4 PICASSO pirktas 2018 m. sausio 19 d. ieškovės S. Ž. vardu už 1500 Eur sumą (b. l. 83, 126). Ieškovė į bylą pateikė www.autogidas.lt skelbimą, kuriame automobilis Citroen C2, kurio metai - 2007/10 mėn., parduodamas už 950 Eur (b. l. 127). Tuo tarpu atsakovas pateikė www.emprekis.lt duomenis, kad 2007 metų automobilis Citroen C4 PICASSO 1.6 HDi FAP EG S6 Exclusive A6 parduodamas už 3240 Eur su PVM (b. l. 89). Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė automobilio CITROEN, tačiau ne šalių turimo automobilio modelio, skelbimus, todėl šiuose skelbimuose nurodytais automobilių vertės duomenimis vertinant šalių automobilio rinkos vertę, teismas nesiremia. Šalys automobilį pirko už 1500 Eur, automobilis pirktas prieš mažiau nei du metus, duomenų apie tai, kad automobilio vertė iš esmės pakito - ženkliai sumažėjo ar padidėjo į bylą nepateikta. Ieškovė patvirtino, kad automobilis eismo įvykiuose nedalyvavo, tačiau buvo pirktas už mažesnę kainą dėl sulamdyto kėbulo, automobilis buvo ir yra naudojamas, jo techninė būklė leidžia dalyvauti eisme, nors kėbulas ir nebuvo suremontuotas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad automobilio rinkos vertė iš esmės nepakito nuo jo įgijimo momento, todėl jo rinkos vertė paliktina tokia pati, kokia buvo įgijimo metu – 1500 Eur. Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 750 Eur piniginė kompensacija.
Ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovės kreditorinis 579 Eur įsipareigojimas AB „Mokilizingas“ pagal 2018-03-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės kreditorinis 300 Eur įsipareigojimas UAB „TELE2“ pagal 2018-03-27 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė, kurią atlygins ieškovė.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles, o pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Prievolė AB „Mokilizingas“ atsirado ieškovei perkant puodus ir pastą už 628,99 Eur iš UAB BAUER INT, tuo tikslu sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mokilizingas“ (b. l. 25-26). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad apie šiuos puodus sužinojo tiktai gavęs ieškinį, šie brangūs puodai jam nebūtų reikalingi. Byloje nustatyta, kad puodus įsigijo ir jais naudojosi viena ieškovė, be to, ji, šalims pradėjus gyventi skyrium, pasiėmė šiuos puodus. Prievolė UAB „TELE2“ atsirado 2018-03-27 sudarytos judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 91-92); sutartis sudaryta ieškovės vardu, ryšio paslaugos teikiamos ieškovei. Įvertinus ieškovės įsipareigojimų pobūdį kreditoriams, yra pagrindas konstatuoti, kad šios prievolės sudarytos ieškovės vardu, jos interesais, kartu įvertintina ir tai, kad atsakovas apie šiuos sandorius nežinojo, pagal šias sutartis įsigyti daiktai atitenka ieškovei, paslaugos teikiamos taip pat ieškovei, todėl ieškovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams AB „Mokilizingas“ bei UAB „TELE2“ po santuokos nutraukimo pripažintini ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
Ieškovė ir atsakovas atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimus (b. l. 8-9, 65-66). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, procese patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.
Nutraukus santuoką S. Ž. palikti pavardę „Ž.“, A. Ž. – „Ž.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. Ž..
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims – AB „Mokilizingas“ pagal 2018-03-21 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „TELE2“ pagal 2018-03-27 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis ieškovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį CITROEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės.
Priteisti atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.