- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- 1-158-175/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajai J. Ž., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. Ž. laikotarpiu nuo 2016-04-14, 21.30 val. iki 2016-04-15, 00.14 val., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su tėvu K. Ž. metu virtuviniu peiliu tyčia tris kartus dūrė K. Ž. į krūtinę ir padarė šiam tris durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekinėje dalyje: vieną - krūtinkaulio dešinėje, antrame tarpšonkauliniame tarpe su tarpuplaučio ir aortos lanko sužalojimais; antrą - krūtinės kairėje, 5 cm atstumu nuo krūtinkaulio krašto, trečiame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais; trečią - aklą, pakrūtinkaulio srityje, krūtinės vidurio linijoje, su odos ir paodžio sužalojimais dėl aortos lanko sužalojimo įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui, K. Ž. netrukus įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais nužudė savo šeimos narį - tėvą K. Ž., t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis R. Ž. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais. 2016-04-14 jis buvo namuose. Minėtą dieną su tėvu bei jo pažįstamais vartoti alkoholį pradėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės. Kas vyko namuose, dėl girtumo nepamena. Atsimena tik tai, jog grįžus namo jam buvo smūgiuota iš nugaros pusės į galvą. Mano, jog smūgiuoti galėjo tėvas, kadangi daugiau pašalinių žmonių namuose nebuvo. Taip pat atsimena, kad kvietė greitąją pagalbą, kad tėvą gaivino. Tėvas išgėręs būdavo agresyvus, plūsdavosi, lakstydavo su peiliais, su kirviu, bandė smaugti. Kad tėvui dūrė peiliu bei kur padėjo peilį, dėl girtumo jis nepamena. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusioji J. Ž. paaiškino, kad paties įvykio nematė. Įvykio dieną jos vyras K. Ž. parėjo piktas ir garsiai rėkavo. Sūnus parėjo šiek tiek vėliau. Kai išgirdo, kad jie abu namuose, ji nuėjo miegoti. Po poros valandų ji pabudo ir nuėjo pažiūrėti ar jie išjungė šviesą, ar užrakino duris. Palipusi laiptais, pamatė, kad šviesa dega. Tada ji nusileido laiptais žemyn ir įėjo į virtuvę. Virtuvėje ji pamatė sūnų, o jis jos klausė, kas nutiko tėvui, ar kokia pabaisa čia buvo, pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Kadangi sūnus dažnai iškviesdavo greitąją pagalbą sau, kai jam būdavo bloga, todėl greitosios pagalbos kvietimo ji nesureikšmino ir nuėjo į antrą namo aukštą. Išgirdusi, kad atvažiavo medikai ji nuėjo į pirmą namo aukštą. Ten pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai. Policija jai įeiti į kambarį neleido. Savo sutuoktinio tuo metu ji nematė. Jos sutuoktinis buvo labai agresyvus, jis griebdavo ne tik peilį, bet ir kirvį. Jis turėjo įgimtą psichikos sutrikimą. Jis visą gyvenimą jai ir jos sūnui R. Ž. grasino, kad jį paskers kaip kiaulę, o po to ir pats nusižudys. Sūnus jai buvo geras, jos klausydavo, padėdavo namuose. Kurį laiką sūnus kartu su K. Ž. išgėrinėdavo, tačiau R. Ž. niekada išgėręs konfliktiškas nebuvo. Civilinio ieškinio turtinei bei neturtinei žalai atlyginti nereiškia.
Liudytoja M. G. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos namo langai išeina į kiemą, kur gyvena R. Ž.. Apie patį įvykį nieko negali nurodyti, nes pačio įvykio nematė. 2016-04-14 ji girdėjo triukšmą lauke, girdėjo K. Ž. rėkaujantį. Apie 24 val. pabudo nuo švyturėlių, kai atvyko greitoji pagalba. Kaimynus ji pažįsta seniai. Apie K. Ž. ji gali pasakyti, kad jis buvo baisus žmogus, mušdavo savo žmoną, sūnų. Matė ne kartą, kaip K. Ž. smurtavo prieš sūnų, stumdydavo jį, taip pat matė, kaip K. Ž. spardė R. Ž. į galvą. K. Ž. pasiimdavo ir kirvį, vaikydavosi sūnų, sakydavo ,,paskersiu kaip kiaulę". R. Ž. nesipriešindavo, tėvo visada klausydavo. Apie R. Ž. gali pasakyti, jog jis yra puikus žmogus, padėdavo mamai, atnešdavo mamai pinigų, visada parnešdavo maisto.
Liudytoja J. G. paaiškino, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialiste. Iškvietimą gavo nakties metu, datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2016-04-15. Į iškvietimą nuvyko su gydytoja ir vairuotoju R. Ž.. Jiems atvykus, juos pasitiko vyriškis R. Ž. ir pasakė, kad yra sūnus, nuvedė į kambarį. R. Ž. buvo sutrikęs, išsigandęs, gal šiek tiek išgėręs. Jis vis kartojo ,,aš jį gaivinau, aš jį gaivinau". R. Ž. rankos buvo kruvinos. Atvykę jie ėjo koridoriumi į virtuvę, pasuko į kairę kur buvo kambarys. Perėjus kambarį buvo atidarytos durys į vonią. Vonioje gulėjo žmogus kojomis į duris, buvo kraujo dėmė. Dedant aparatą ant krūtinės ir pakėlus marškinius ji pamatė tris durtines žaizdas. Viena buvo trečiame tarpšonkauliniame tarpe iš dešinės, ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe kairėje pusėje ir viena durtinė žaizda ties krūtinkaulio kardine atauga. Pagal dūrį ji suprato, kad buvo dūris peiliu. Žuvusysis buvo su juodom kelnėm ir juodu megztiniu be gyvybės ženklų. Namai buvo tvarkingi, matėsi, kad gyvena kartu moteris. Įvykio metu moters nebuvo, tik kai atvyko policija, moteris nusileido iš antro aukšto ir prisistatė nukentėjusiojo žmona.
Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju - paramediku. Jam dirbant buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, namo numerio jis nepamena. Prie vartelių juos pasitiko vyras, kuris juos palydėjo į namo vidų. Konstatavus žmogaus mirtį, buvo iškviesta policija. Ant nukentėjusiojo kūno buvo matyti trys dūriai. Nukentėjusysis buvo vonios patalpoje, matėsi kraujo ties galvos sritimi. Patalpų vidus buvo gana tvarkingas, nesimatė, kad kažkas būtų išvartyta.
Liudytoja M. N. paaiškino, kad pačio įvykio nematė ir apie tai sužinojo tik apie pirmą nakties. Iš buto jokio triukšmo negirdėjo, kad įvyko nelaimė sužinojo iš kaimynės M. G., nes jai greitosios pagalbos medikai pasakė, kas įvyko. Ž. ji pažįsta, R. Ž. pažįsta nuo gimimo. R. geras žmogus, tylus. Ji ne kartą girdėjo, kaip K. Ž. jam grasindavo. K. būdavo nervuotas, rėkdavo, puldavo. Taip pat girdėjo ne kartą, kaip išgėręs K. Ž. sūnų keikdavo visokiais žodžiais, matė kaip vieną kartą pradėjo jį spardyti.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad R. Ž. ir K. Ž. pažinojo. Pačio įvykio aplinkybių nežino. Abu mėgdavo išgerti, tačiau jų tarpusavio santykių ji nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Ž. pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš 2016-04-15 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta ir lavonas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra medinis dviejų aukštų gyvenamasis namas. Praėjus virtuvę, patenkama į kambarį, iš kurio tiesiai veda durys į vonios kambarį. Virtuvėje ir kambaryje daiktų tvarka nesujaukta, grumtynių ir kraujo pėdsakų nėra. Vonios kambaryje, ant grindų, prie vonios durų, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Vonios kambaryje, ant grindų rastas gulintis vyriškos lyties lavonas. Lavonas aprengtas juodos spalvos megztiniu, pilkos spalvos marškinėliais, juodos spalvos velvetinėmis kelnėmis, kurios sujuostos juodos spalvos odiniu diržu, apatinėmis žaliomis kelnaitėmis, mėlynos spalvos puskojinėmis, pilkos spalvos bateliais. Ant megztinio ir marškinėlių matyti keturi audinio pažeidimai krūtinės ir pilvo srityje. Lavoniniai reiškiniai fiksuoti 02.00 val., sustingimas kramtomuosiuose raumenyse silpnas, kitose raumenų grupėse sustingimo nėra. Aplinkos temperatūra 24(0)C, temperatūra tiesiojoje žarnoje 33(0)C. Sužalojimai: krūtinėje dvi durtinės-pjautinės žaizdos; krūtinės ir pilvo srityje, ties krūtinkaulio apatine dalimi, dar viena durtinė-pjautinė žaizda. Lavono abiejų rankų plaštakos išteptos raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Prie lavono ant grindų, prie galvos yra didelė raudonos spalvos skysčio dėmė, galimai kraujo. Tarp skalbimo mašinos ir klozeto, ant grindų matomi du avalynės pėdsakai. Ant spintelės esančioje kriauklėje taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Kriauklė sausa, nenuplauta. Ant pakabintos spintelės, veidrodžio kairėje, durelių paviršiaus, vonios krašto ir sienos prie vonios, lubų, virš gulinčio lavono galvos matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Virtuvėje, šalia viryklės esančios spintelės stalčiuje rastas peilis. Kambaryje, dešinėje už sofos esančios spintelės apatiniame stalčiuje rastas ir paimtas peilis su dėklu. Sekcijos apatinėje lentynoje rastas ir paimtas peilis su dėklu (1 t., b. l. 10-34).
VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. Ž. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda su aortos lanko pažeidimu ir ūmiu vidiniu nukraujavimu. K. Ž. mirė 2-4 val. iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje (2016-04-15, 02:00 val.). K. Ž. lavono kraujyje rasta 4,67 promilės etilo alkoholio, o šlapime rasta 3,62 promilės etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį. K. Ž. kūne krūtinės ląstos priekinėje dalyje rastos trys prieš pat mirtį padarytos durtinės-pjautinės žaizdos, kurių viena mirtina. Mirtina žaizda yra palei krūtinkaulį, iš dešinės, antrame tarpšonkauliniame tarpe. Žaizda yra 2,6 cm ilgio, horizontali, einanti statmenai į krūtinę. Eigoje sužalotas tarpuplautis ir aortos lankas. Žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu plokščiu vienašmeniu įrankiu, kuris į krūtinę žalodamas paniro ašmenimis link krūtinkaulio. Antra žaizda yra krūtinės kairėje pusėje, per 5 cm nuo krūtinkaulio krašto, trečiame tarpšonkauliniame tarpe. Ši žaizda yra 3 cm ilgio, taip pat horizontali, einanti statmenai į krūtinę. Eigoje sužalota širdiplėvė ir liestiniu būdu širdies kairio skilvelio priekinė sienelė. Ši žaizda padaryta plokščiu, vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris žalodamas į krūtinę paniro ašmenimis į kairę. Trečioji žaizda yra pakrūtinkaulio srityje, krūtinės vidurio linijoje. Ji yra akla, 2 cm ilgio, horizontalios krypties, 3 cm dydžio, einanti statmenai per odą bei paodį iki krūtinkaulio kardinės ataugos ir pastarosios nesužalojo. Ji padaryta plokščiu vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris į kūną žalodamas paniro ašmenimis į kairę. Visos trys žaizdos, labiausiai tikėtina, padarytos vienu ir tuo pačiu įrankiu, viena po kitos per labai trumpą laiko tarpą, prieš pat mirtį. Jų padarymo sekos mediciniškai nustatyti negalima. Sužalojus aortą, mirtis ištiko per kelias minutes. Durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su širdies ir aortos sužalojimais atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Pakrūtinkaulio srities akla durtinė-pjautinė žaizda gyvam asmeniui atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. K. Ž. kūne pomirtinių sužalojimų nerasta. Durtiniai-pjautiniai krūtinės sužalojimai nebūdingi nei autoagresyviam elgesiui nei griuvimui. Jie padaryti pašaline jėga (1 t., b. l. 175-180).
Iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Ž. konstatuoti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminių poveikių, galimai 2016-04-15. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 184).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-10-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktų tirti keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2016-04-15 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2016-04-15 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 6), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vienos moters biologiniai pėdsakai; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2016-04-15 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, nerasta. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2016-04-15 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 11 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 12 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 13 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Ant pateikto tirti atsuktuvo, paimto 2016-04-15 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 14), netinkamų asmens tapatybei nustatyti; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 15), netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant pateikto tirti megztinio, paimto 2016-04-15 iš R. Ž., atliekant asmens apžiūrą: mėg. Nr. 16 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. Ž. genotipu; mėg. Nr. 17 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. Ž. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėginyje Nr. 17 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 18 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti kelnių, paimtų 2016-04-15 iš R. Ž., atliekant asmens apžiūrą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 19), iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. Ž. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kelnių mėginyje Nr. 19 rastas žmogaus kraujas. Ant pateikto tirti džemperio, paimto 2016-04-15 iš R. Ž., atliekant asmens apžiūrą: mėg. Nr. 20 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. Ž. genotipu; mėg. Nr. 21 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Mėg. Nr. 21 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu K. Ž. ir R. Ž., genotipų dalelių rinkiniu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant džemperio mėginyje Nr. 21 rastas žmogaus kraujas. Ant pateikto tirti dešinio bato, paimto 2016-04-15 iš R. Ž., atliekant asmens apžiūrą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 22, Nr. 23), iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. Ž. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant dešinio bato mėginyje Nr. 22, Nr. 23 rastas žmogaus kraujas. Ant pateikto tirti kairiojo bato, paimto 2016-04-15 iš R. Ž., atliekant asmens apžiūrą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 24), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. Ž. genotipu; rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 25), netinkamų asmens tapatybei nustatyti (1 t., b. l. 192-197).
Iš VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, jog K. Ž. durtinės-pjautinės odos žaizdos buvo padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 2, paimtu iš spintelės apatinio stalčiaus. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Jos nepadarytos tirti pateiktais peiliu Nr. 1, paimtu virtuvėje iš stalčiaus, ir peiliu Nr. 3, paimtu iš spintelės po televizoriumi apačioje lentynoje, nepadarytos tirti pateiktu atsuktuvu, paimtais 2016-04-15 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Tirti pateiktuose K. Ž. megztinyje ir marškinėliuose yra po tris durtinius-pjautinius pažeidimus. Tikėtina, kad K. Ž. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 2. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. K. Ž. megztinio ir marškinėlių durtiniai-pjautiniai pažeidimai nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 3 ir atsuktuvu. Tikėtina, kad K. Ž. drabužių pažeidimai ir K. Ž. kūno durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu - peiliu Nr. 2. K. Ž. drabužių (megztinio, marškinėlių) durtiniai-pjautiniai pažeidimai atitinka K. Ž. krūtinės srities durtines-pjautines žaizdas (2 t., b. l. 5-14).
Iš 2016-04-21 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016-04-15, 00 val. 02 min. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas asmens pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Prie pranešimo pridėta skambučio skaitmeninė garo įrašo kopija (1 t., b. l. 112).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta 2016-04-15, 00.02 val. garso įrašo kopija. Nustatyta, kad skambinantis vyras prašo greitosios medicininės pagalbos kuo greičiau į (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad yra blogai atsitikę, reikia išgelbėti jo tėvui gyvybę. Pokalbio metu vyras sujungiamas su greitosios medicininės pagalbos stoties dispečeriu (1 t., b. l. 133-135).
Iš 2016-04-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto matyti, kad pateikta GMP kvietimo kortelės kopija, kurioje užfiksuota, jog 2016-04-15, 00.03 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) m. GMP stotyje buvo gautas kvietimas atvykti adresu (duomenys neskelbtini), pas pacientą K. Ž.. Nurodyta kvietimo priežastis: nori išgelbėti tėvui gyvybę/žaizdos; neaiški problema, gyvybės požymiai abejotini. Kvietėjo telefono numeris 37 26 09 40. Prie rašto pridėtas GMP kvietimo garso įrašas skaitmeninėje laikmenoje (1 t., b. l. 114; 115).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2016-04-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raštu pateiktas 2016-04-15, 00.03 val. GMP kvietimo garso įrašas. Nustatyta, kad skambinęs iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) vyras prašo išgelbėti jo tėvą, aiškina, kad jo tėvo gyvybei pavojus, atsitiko žaizdos. Pokalbio metu vyras, atsakinėdamas į dispečerio klausimus, nerišliai aiškina, kad jis šiuo metu ne šalia tėvo, nes kalba laidiniu telefonu, kad tėvui 66 metai, kad jau jam nebeskauda nieko, reikalauja greičiau atvykti greitosios ir pažiūrėti ar tėvas kvėpuoja, ar nebekvėpuoja, pyksta dėl užduodamų klausimų, sakydamas kad tėvas mirs (1 t., b. l. 129-132).
Iš 2016-04-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus sanitarė A. Š. pateikė K. Ž. drabužius ir avalynę: juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes su diržu, žalsvos spalvos apatines kelnaites, tamsiai mėlynas puskojines, rudus pusbačius (1 t., b. l. 118-120).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir nufotografuoti K. Ž. drabužiai ir avalynė: juodas megztinis, pilki marškinėliai, juodos kelnės su diržu, žalsvos apatinės kelnaitės, tamsiai mėlynos puskojinės, rudi pusbačiai. Ant megztinio ir marškinėlių priekio nustatyti trys kiauryminiai pažeidimai, ant marškinėlių matyti sudžiūvusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant kelnaičių taip pat matyti sudžiūvusios raudonos dėmės. Ant kelnių, kelnaičių, puskojinių ir batelių mechaninių pažeidimų nėra (1 t., b. l. 138-141, 142-146).
Iš 2016-04-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Ž. pateikė savo nagų, ant kurių buvo raudonos spalvos dėmių, nuokarpas, kurios supakuotos į polietileninį paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122).
Iš 2016-04-15 asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. Ž.. R. Ž. yra 184 cm ūgio, apsirengęs juodos spalvos džemperiu, mėlynos spalvos megztiniu, juodos spalvos golfu, juodos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos batus aukštais kulnais. Apžiūros metu nuo R. Ž. abiejų rankų delnų ant 2 sterilių tamponėlių paimti galimi biologinės kilmės pėdsakai, taip pat vienas tamponėlis su tirpiklio pavyzdžiu, naudotu imant biologinės kilmės pėdsakus. Apžiūros metu paimti R. Ž. viršutiniai drabužiai ir batai (1 t., b. l. 123-124).
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti ir nufotografuoti R. Ž. juodas džemperis, mėlynas megztinis, juodos džinsinės kelnės, juodi batai, paimti 2016-04-15 asmens apžiūros metu, ir apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2016-04-15 asmens kratos metu (1 t., b. l. 151-155).
Apžiūros protokolu, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) apsk. VPK KTV vyr. specialistui N. K., buvo apžiūrėti ir nufotografuoti atsuktuvas juodos spalvos plastmasine rankena, peilis medine rankena, peilis metaline rankena su metaliniu dėklu, peilis medine rankena su mediniu dėklu, paimti 2016-04-15 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsuktuvas juodos spalvos plastmasine rankena yra bendro 24,4 cm ilgio. Peilis medine rankena yra bendro 29,1 cm ilgio, geležtės ilgis 17,4 cm, plačiausioje vietoje 3 cm pločio. Peilis metaline rankena su metaliniu dėklu yra bendro 23,8 cm ilgio, geležtės ilgis 13,5 cm, plotis plačiausioje vietoje 2,7 cm. Peilis medine rankena su mediniu dėklu yra bendro 19,8 cm ilgio, geležtė 10,8 cm ilgio, plačiausioje vietoje 2 cm pločio. Atsuktuvas ir peiliai prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami (1 t., b. l. 147-150).
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1650“, paimtas 2016-04-15 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis R. Ž.. Apžiūros metu atidarius failą „Priimti ryšiai“ matomas įrašas apie priimtą skambutį „2016-04-14, 19.32 A. S.“, atidarius failą „Rinkti numeriai“, matomas įrašas apie rinktą numerį „2016-04-14, 18.29 A. S.“. Apžiūros metu telefono aparate esantys duomenys perkelti į kompaktinį diską Nr. 20-7/1LA-120 2016. Duomenų turinį sudaro adresų knygutėje esantys vardai ir telefonų numeriai (1 t., b. l. 136-137).
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas guminis pilkos ir žalsvos spalvų kilimėlis, paimtas 2016-04-15 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant kilimėlio rastos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 157-160).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 522 matyti, kad 2016-04-15, 01.19 val. R. Ž. nustatytas 2,21 promilių girtumas (2 t., b. l. 67).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009). Teismas pažymi, jog kaltinamojo pagrindinis nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo nukentėjusiojo besitęsiantis provokuojantis elgesys, nes kitokių nusikalstamos veikos padarymo motyvų teismas nenustatė.
Kaltinamojo gynėjas akcentuoja, jog R. Ž. nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.
Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu, besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. (2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2006).
Būtinoji gintis galima tik nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę, būstą ir kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus, padarant besikėsinančiajam asmeniui fizinę, materialinę žalą. (2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2006). Peržengti būtinosios ginties ribas yra įmanoma tik tada, kai būtinosios ginties situacija yra nepasibaigusi. Šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė būtinosios ginties situacijos, todėl nesant būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
Įvertinant kaltinamojo R. Ž. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad R. Ž. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors K. Ž. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. nužudė K. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia.
Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad K. Ž. mirtis įvyko dėl R. Ž. peiliu atliktų dūrių į krūtinės sritį. Tarp R. Ž. veiksmų ir kilusių pasekmių – K. Ž. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė savo tėvą K. Ž. Tokiu būdu jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.
Baudžiamojoje byloje VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius buvo pareiškęs 74,90 eurų civilinį ieškinį, kuris pilnai atlygintas ( t. 3., b. l. 1).
Byloje gautos (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. Ž., išlaidos sudarė 214,23 Eur.
Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju R. Ž. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. Ž. nepriteistinos.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Ž., vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam suteikė pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, t. y. pats kvietė greitąją medicininę pagalbą, po įvykio gaivino nukentėjusįjį, taip pat ir tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailisi dėl to kas įvyko.
BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. nukentėjusiosios, kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimus, nukentėjusysis K. Ž. prieš R. Ž. naudojo besitęsiantį tiek fizinį tiek psichologinį smurtą, todėl yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo K. Ž. elgesys turi būti vertinamas kaip provokuojantis bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismo nuomone skirti kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta įstatyme bausmę, pritaikant BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas, pagrindo nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą - nužudė savo šeimos narį. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų charakterizuojančių duomenų nėra. Atsižvelgtina į tai, kad jo asmenybės bruožai bei gyvenimo būdas neliudija susiformavus antivisuomeniškoms nuostatoms, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms. Įvertinus visas šias aplinkybes, R. Ž. skirtina baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 8 ( aštuonis ) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017-05-05.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-15.
Kardomąją priemonę-suėmimą, suėjus skyrimo terminui pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktinius įrodymus – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1650“, R. Ž. drabužius ir avalynę, t. y. juodos spalvos džemperį, mėlynos spalvos megztinį, juodos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos batus aukštintais aulais, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai J. Ž..
Tris peilius, atsuktuvą, keturis vatos tamponėlius su nuoplovomis nuo raudonos spalvos dėmių (supakuotus į vieną voką), 2 daktiloskopines plokštelės su avalynės pėdsakais (supakuotas į vieną voką), du 0,5 litro talpos stiklainius su kvapo pėdsakais nuo atsuktuvo, guminį kilimėlį, R. Ž. nagų nuokarpas, K. Ž. drabužius ir avalynę, t. y. juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes su diržu, žalsvos spalvos apatines kelnaites, tamsiai mėlynas puskojines, rudus pusbačius, daktiloskopinę kortelę su R. Ž. rankų pėdsakais, voką su R. Ž. DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
CD plokštelę su GMP kvietimo garso įrašu, CD plokštelę su 2016-04-15 00.02 val. skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, CD plokštelę Nr. 20-7/1LA-120 su duomenimis, perrašytais iš R. Ž. mobilaus ryšio telefono „Nokia 1650“ Sim kortelės palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.