Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-224/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams (nuosprendis dar neįsiteisėjęs);

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 38 MGL (1 431,08 Eur) bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. A4-306 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog K. P., nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, jam paskirta galutinė 1 431,08 Eur bauda ir, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, K. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Savivaldybių probacijos skyrius K. P. priežiūrą vykdo nuo 2017 m. spalio 11 d. 2017 m. spalio 17 d. K. P. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. 2017 m. lapkričio 14 d. K. P. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, todėl už šį administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 7 d. K. P. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 700 Eur bauda. Savivaldybių probacijos skyrius siūlo K. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį (b. l. 2).

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog K. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, jam paskirta galutinė 1 431,08 Eur bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio, 68 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, K. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei turto konfiskavimas (b. l. 4 – 9).

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius 2017 m. spalio 11 d. pranešimu pranešė Alytaus rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai ir Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jog K. P. 2017 m. spalio 11 d. buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą (b. l. 16).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnas 2017 m. lapkričio 14 d. K. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta (b. l. 18 – 19).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo matyti, jog už 2017 m. lapkričio 14 d. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą K. P. buvo paskirta 700 Eur bauda (b. l. 20 – 22).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 369, sudaryto 2017 m. spalio 17 d., matyti, jog K. P. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymo tvarka, sąlygomis bei vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 32 – 33).

Aukščiau aptarti duomenys neginčytinai patvirtina, jog K. P. vieną kartą pažeidė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamasis procesas K. P. atžvilgiu nutraukiamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Pagal BPK 424 straipsnio 1 dalį, nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Priėmęs nutartį nutraukti procesą, teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo apskųsti teisėjo nutartį nutraukti procesą aukštesniajam teismui.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių <...> (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Šiam tikslui pasiekti yra būtina nustatyti visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes, kurios nustatomos įvertinus visus proceso metu surinktus įrodymus. Įrodinėjimo procese metu teismas privalo siekti, kad būtų išaiškintos visos, tai yra tiek bauždžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančios, tiek jį teisinančios aplinkybės, įrodymai teismo turi būti įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Todėl teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas procesinis sprendimas byloje gali būti priimtas tik išsamiai bei visapusiškai išsiaiškinus visas reikšmingas bylai aplinkybes ir jas tinkamai įvertinus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, minėtų teisės normų bei principų kontekste, teismas daro išvadą, kad K. P. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Pažymėtina, jog vengimas šio baudžiamojo įstatymo kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Būtent toks išaiškinimas suformuotas bei palaikomas ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59-2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju buvo užfiksuotas tik vienas K. P. padarytas pažeidimas, kuomet jis 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15 val. 40 min., Alytuje, Santaikos gatvėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta. Nepaisant to, daugiau pažeidimų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdmo metu nebuvo užfiksuota. Taigi K. P. veiksmuose nenustatytas sistemiškumas. Toks K. P. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienkartinis. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo.

Teismas akcentuoja ir tai, jog faktas, kad pats kaltinamasis K. P. pripažino objektyvias įvykio aplinkybes – baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, tačiau tai nėra akivaizdus jo kaltės įrodymas. Kaip minėta, K. P. pripažino vienkartinio savo padaryto pažeidimo aplinkybes, už kurį, teismo nuomone, įvertinus sistemiškumo ir piktybiškumo nebuvimą, negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, baudžiamasis procesas K. P. atžvilgiu nutraukiamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nutraukti baudžiamąjį procesą K. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti K. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartį per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos prokuroras gali apskųsti Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Patvirtintą nutarties nuorašą išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriui bei K. P.