Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu M. Š. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskyrė 1 500 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-496-576/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį M. Š. atžvilgiu nutraukė. Apeliacinio skundo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi toje pat administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-496-579/2019 iš dalies tenkino asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, M. Š. prašymą ir, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 6 dalimi ir 105 straipsniu, priteisė jam 400 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priežiūros tarnyba 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-496-579/2019 vykdymo, prašydama išaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaujantis turėtų būti vykdoma minėta 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis dėl proceso išlaidų priteisimo iš valstybės lėšų asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kadangi pagal priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, teisminio proceso Nr. 1-05-6-00015-2016-7).Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. raštu byloje Nr. eAN2-496-576/2019 576/2019 „Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-12-30 nutarties vykdymo“ (toliau - raštas) informavo priežiūros tarnybą, kad 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis yra neatsiejama nuo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo, todėl dėl nutarimo kartu su priimta nutartimi gali būti paduotas prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, kaip tai numatyta ANK XXXVIII skyriuje. Vilniaus apygardos teismas minėtame rašte nurodė, kad teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, be kita ko, vadovavosi BPK 105 straipsniu, kurio 5 dalyje numatyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, tai pat, kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, negali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu BPK nenumatyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujantis tokios išlaidos yra priteisiamos. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad BPK 105 straipsnio 5 dalyje nenumatyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujantis yra priteisiamos išlaidos išteisintajam, šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, tokios išlaidos yra priteisiamos analogiškai kaip ir civilinio proceso metu. Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tuo pagrindu, kad administracinio nusižengimo byloje buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi priteisdamas M. Š. jo patirtas proceso išlaidas, visiškai nepagrįstai vadovavosi BPK 103 straipsnio 6 dalimi ir 105 straipsniu, nes išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) BPK nenumato galimybės išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, teisminio proceso Nr. 1-05-6-00015- 2016-7).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Taip pat šia 2020 m. birželio 30 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarti ir priėmė naują nutartį - M. Š. 2019 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje konstatavo, kad toks teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Motyvuodamas tokį savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76- 222/2016, 2K-308-648/2019). Kita vertus, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas), priteisdamas M. Š. 400 Eur, išleistų advokato darbui apmokėti, sumą iš valstybės lėšų, priėmė įstatymo turiniui prieštaraujanti procesinį sprendimą. Taip pat prašyme nurodoma, kad priežiūros tarnyboje 2020 m. vasario 20 d. buvo gautas antstolio D. T. 2020 m. vasario 19 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykyti, raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Priežiūros tarnyba buvo informuota, kad per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos į antstolio D. T. depozitinę sąskaitą, priežiūros tarnyba turi sumokėti 400 Eur skolą ir 33,54 Eur vykdymo išlaidų, viso: 433,54 Eur. Priežiūros tarnyba, vykdydama antstolio D. T. patvarkymą dėl 433,54 Eur išieškojimo, 2020 m. vasario 28 d. pervedė į antstolio D. T. atsiskaitomąją sąskaitą 433,54 Eur sumą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi priteisdamas M. Š. 400 Eur, išleistų advokato darbui apmokėti, sumą iš valstybės lėšų, priėmė įstatymo turiniui prieštaraujantį procesinį sprendimą, todėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, kuria M. Š. 2019 m. lapkričio 21d. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmetė. Pareiškėjas prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 2 dalimi, 761 straipsnio 2 dalimi, išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, kuriuo iš antstolio D. T. atsiskaitomosios sąskaitos pervesti 433,54 Eur sumą į lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,SEB“ banke.