Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.

M. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. sausio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 3 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2018 m. lapkričio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 6 mėnesiai 4 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal Bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Š. 2018 m. lapkričio 3 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal HCR-20 metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog Komisija išdėstė faktus, nepateikė jokio šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Įvertinus M. Š. skundo argumentus, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Nuteistasis teigia, jog Komisija savo nutarime jį charakterizavo teigiamai, tačiau priėmė neigiamą sprendimą, nutarimas yra nemotyvuotas, nėra jokių argumentų, dėl kokios priežasties buvo priimtas neigiamas sprendimas. Teismo nuomone, priešingai nei teigia M. Š., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad M. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 4 kartus skatintas, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo (duomenys neskelbtini) projekto ,,(duomenys neskelbtini)“ individualiose ir grupiniuose užsiėmimuose. Tačiau be visų šių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, per bausmės atlikimo laikotarpį 24 kartus baustas, per ataskaitinį laikotarpį neatliko nei vieno nemokamo darbo pataisos įstaigoje.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. kovo 4 d. aplikus pakartotinai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, tačiau buvo stebėta nežymi teigiama rizikos valdymo dinamika piktnaudžiavimo alkoholio srityje. 2021 m. rugsėjo 5 d. nuteistajam buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. Š. pradėjo dalyvauti tikslinėse intervencinėse programose, skirtose padėti valdyti su nuteistojo mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius (rekomenduojamas tęstinis tikslinių priemonių vykdymas). Taip pat pastaraisiais metais M. Š. pradėjo dalyvauti alkoholio vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose. Stebėtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. Visgi nuteistojo darbinė veiklos sritis nėra valdoma, nuteistajam stokojant motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą, įgyti darbinę patirtį, nuostatos darbo atžvilgiu pataisos įstaigoje išlieka negatyvios. Taip pat lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, kuri suponavo prielaidą, kad nuteistasis išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą dabartinėje socialinėje aplinkoje, bet ne į savo resocializacijos bei integracijos procesą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija motyvuotai konstatavo, jog Komisija akivaizdžios, nuteistojo padarytos pažangos nenustatė. Be to, Komisija taip pat nurodė kokias priemones būtų tikslinga taikyti M. Š. – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje; kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl galimo įdarbinimo.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jam iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir jau 2 metai neturi nuobaudų. Teismas pažymi, kad pastaraisiais metais labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. kovo 4 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo konstatuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika – 78 taškai, iš jų 20 statiniai balai, 58 dinaminiai balai, kurie gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Prieš metus, t. y., 2020 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika – 79 taškai (20 statinių, 59 dinaminių). 2021 m. rugsėjo 5 d. nuteistajam vėl gi buvo nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Taigi, nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2020 m. kovo 16 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš esmės stebima nežymi teigiama rizikos dinamika, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo elgesys net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 24 kartus, didžioji dalis padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su nepaklusimu teisėtiems pareigūnų reikalavimams bei nepagarbiu bendravimu su pareigūnais, taip pat disponavimu objektais, kuriais nuteistasis neturėjo teisės disponuoti. Toks didelis nuobaudų skaičius, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo akcentuojami paskatinimai nepaneigia šios teismo padarytos išvados, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tą jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Nagrinėjamu atveju M. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą. M. Š. padaryta veika – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Tai, jog M. Š. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, negali būti visiškai sumenkinami.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra išlikęs nuteistojo glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tačiau nors M. Š. palaiko artimus ryšius su savo šeima, visgi įvertinus tai, kad ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog M. Š. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio.

Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau teismas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Remiantis 2021 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 33039,49 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra areštuoti 1591,19 Eur. 2021 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis buvo skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 24 935,76 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra areštuoti 1 365,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo įsiskolinimai didėja, jo skunde nurodytas argumentas, jog jis savarankiškai dengia įsiskolinimus atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad nuteistojo M. Š. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra pakankamai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, parodo, jog nuteistasis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti teisėtų būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą.

Apibendrinant pažymėtina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius bei abstrakčiai vadovaujasi teismų praktika, tačiau, kas yra svarbiausia – nepateikia jokių naujų, objektyvių įrodymų apie pasikeitusį savo požiūrį į darbą, visuomeninę veiklą, žalos atlyginimą ir visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog gali likusią dalį bausmės atlikti lygtinio paleidimo metu ir ateityje jis nebenusikals.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.