- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-41-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00586-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis faktiškai buvo įvaikintas tėvo J. S. brolio B. S., mirusio (duomenys neskelbtini) ir L. S., mirusios (duomenys neskelbtini) šeimoje.
2. Nurodė, kad pareiškėjo biologiniai tėvai J. S. ir P. S., kurie iš viso turėjo keturis sūnus: J. S., B. S. (pareiškėją), V. S. ir P. S.. Pareiškėjo tėvo brolis B. S. su sutuoktine L. S. neturėjo savo vaikų, todėl J. S., kurio šeima gyveno materialiai sunkiai, leido sūnui B. gyventi brolio B. S. šeimoje. Pareiškėjas visą laiką gyveno dėdės B. S. ir L. S. šeimoje, vadino juos tėčiu ir mama. Apie tai, kad B. S. ir L. S. nėra tikrieji tėvai, pareiškėjas sužinojo būdamas maždaug 10-12 m. amžiaus. Su tikraisiais tėvais J. S. ir P. S. mažai bendravo, susitikdavo kartą ar du per metus. Tarpusavio susitarimu tarp šeimų įvaikinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo faktiškai įvaikintas B. S. ir L. S.. Juridinį faktą reikalinga nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti po L. S. mirties likusį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad nėra žinomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įvaikinimu, pareiškimui neprieštarauja, jeigu teismas įsitikins, kad yra pagrindas nustatyti įvaikinimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2022 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad archyvo duomenų apie pareiškėjo juridinį įvaikinimą nėra. Jeigu B. S. ir L. S. būtų teisiškai įvaikinę pareiškėją, būtų buvę pakeisti jo gimimo įrašo duomenys. Nesant duomenų, kad dėl pareiškėjo įvaikinimo buvo priimtas valstybinės valdžios institucijos sprendimas ir jis buvo tinkamai įregistruotas, prašomas faktas negali būti nustatytas, nes tokio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių (galėtų būti nustatytas tik įvaikinimo įregistravimo faktas, tačiau nėra valstybinės valdžios institucijos sprendimo dėl įvaikinimo). Tokia praktika yra suformuota aukštesnės instancijos teismų (pvz.: 2021-05-26 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-267/2021; 2018-09-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-792-538/2018). Tai, kad suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimo, nereiškia, kad prašomas faktas gali būti nustatytas nepaisant suformuotos teismų praktikos.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai bei liudytojų paaiškinimai suponuoja tik apie tarpasmeninius, emociniais saitais pagrįstus ilgą laiką trukusius pareiškėjo ir jo dėdės bei dėdienės santykius, bendrą gyvenimą, tačiau tai nėra reikiamas faktinis pagrindas nustatyti įvaikinimo faktą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas paveldėti po dėdės žmonos L. S. mirties likusį turtą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi galimybę ginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kreipiantis dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino, kad pareiškimo pateikimo metu buvo visos CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos aplinkybės, reikalingos nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Įstatymo nustatyta tvarka įvaikinimas nebuvo tinkamai įformintas, tačiau visa bylos medžiaga rodo, kad toks įvaikinimas iš tikro buvo. Jeigu B. S. ir L. S. būtų teisiškai įvaikinę pareiškėją, būtų buvę pakeisti jo gimimo įrašo duomenys ir pareiškėjui nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Pareiškėjas negali kitu būdu paveldėti L. S. turto, kadangi jis nėra jos giminaitis, nebuvo oficialiai įsūnytas (įvaikintas). Skundžiamas teismo sprendimas atima iš pareiškėjo galimybę paveldėti jam teisėtai priklausantį turtą, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
8.2. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas buvo faktiškai įvaikintas B. S. ir L. S. šeimoje. Tarp jų ir išrašas iš J. seniūnijos 1991 - 1995 metų ūkinių knygų, kurioje nurodytas šeimos narių sąrašas, pagal kurį pareiškėjas yra B. S. sūnus. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo įvaikintas. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė aiškiai nepagrįstas išvadas.
8.3. Dėl įgijamosios senaties fakto nustatymo galima kreiptis tiktai praėjus ne mažiau kaip dešimt metų. Pareiškėjui šiuo metu yra šešiasdešimt vieneri metai ir dėl savo sveikatos būklės tiek laiko gali ir neišgyventi. Be to, per tą laiką palikėjos turtą gali perimti Turto bankas.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas žodinio proceso būtinumo nepagrindė jokiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybės išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas ir jo atstovas davė paaiškinimus žodžiu. Taigi, nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus ir teikti įrodymus ir atsikirtimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Dėl skundo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas B. S. prašė mirusiosios L. S. palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai buvo įvaikintas B. S. ir L. S..
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino. Teismas nusprendė, kad prašomo fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl toks faktas negali būti nustatytas.
15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurių visuma pagrindžia pareiškėjo faktinį įvaikinimą, vadovavosi netinkama teismų praktika.
16. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2, 3 dalys).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje išaiškinta, kad iš registruojamų civilinės būklės aktų išskirtinas įvaikinimo įregistravimo faktas, nes jam būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) dėl įvaikinimo priimtas valstybinės valdžios institucijos (nuo 2001 m. liepos 1 d. (CK įsigaliojimo) įvaikinimo klausimus sprendžia teismas (CK 3.220 straipsnis)) sprendimas; 2) įvaikinimas įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Teisiniai įvaikinimo padariniai atsiranda antrojo juridinio fakto – įvaikinimo įregistravimo – pagrindu, o jeigu pagal 2000 m. CK vaikas įvaikintas teismo sprendimu,- nuo teismo sprendimo įsitesėjimo, išskyrus CK 3.222 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį (CK 3.227 straipsnio 2 dalis). Tačiau įvaikinimo įregistravimas bus teisėtas tada, jeigu jis atliktas pirmojo juridinio fakto pagrindu. Nustačius, kad civilinės būklė aktų registravimo knygose įrašas apie įvaikinimą atliktas be valdžios institucijos (nuo 2001-07-01 bei teismo) sprendimo dėl įvaikinimo, turėtų būti pripažįstama, kad įvaikinimo įregistravimas nebuvo pagrįstas ir nesukėlė teisinių padarinių. Kartu darytina išvada, kad nesant įrodymų, kad nebuvo valdžios organo sprendimo dėl įvaikinimo, negalima konstatuoti, kad įvaikinimo įregistravimas savaime nėra teisėtas. Priešingu atveju svarbūs fiziniams asmenims juridinio įvaikinimo teisiniai faktai galėtų būti paneigiami remiantis vien prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-167/2001). Taip pat minėtoje apžvalgoje nurodyta, kad faktinį įvaikinimą teismas gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar mišką.
18. Pagal bendrą taisyklę įvaikinimas sukuria teisines pasekmes tik tuo atveju, kada jis įformintas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, t. y. pripažįstamas tik juridinis, bet ne faktinis įvaikinimas. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Todėl neatsitiktinai, dingus civilinės metrikacijos archyvams, į teismą galima kreiptis ne dėl įvaikinimo fakto nustatymo, bet tik dėl įvaikinimo įregistravimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu prašomas nustatyti įvaikinimo faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Taigi, faktinis įvaikinimas nesukuria įstatymo nustatyta tvarka įvykusio įvaikinimo teisinių pasekmių.
19. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę, taip pat ir teisė paveldėti pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nebuvo juridiškai įvaikintas.
20. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, kuria vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, ir motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, negali būti nustatytas (galėtų būti nustatytas tik įvaikinimo įregistravimo faktas, tačiau nėra valstybinės valdžios institucijos sprendimo dėl įvaikinimo) ir tokio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, t. y. nėra visų būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.
21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ir protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas nebegalės paveldėti jam teisėtai priklausantį turtą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymų įtvirtinta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Paprastai civilinių teisių gynimo būdai nustatyti teisės normų, reglamentuojančių konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią pažeistos teisės apsaugą ar gynybą.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.