Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad, kai jam buvo maždaug treji metai, jo tėvai J. S. ir P. S. atidavė jį auginti tėvo broliui B. S. ir jo žmonai L. S.. Jis su įtėviais išvyko gyventi į K. Po dvejų metų grįžo į Lietuvą. Tėvai norėjo jį atsiimti, tačiau jis liko gyventi pas dėdę ir jo žmoną. Kai jam buvo maždaug dešimt metų, jam buvo pasakyta, kas yra tikrieji jo tėvai. Su biologiniais tėvais bendravo retai. Įrašas jo diplome, kad tėvo vardas yra B. buvo parašytas pagal jo žodžius.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Pareikštas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoja A. J. nurodė esanti B. S. kaimynė. Pirmąkart pamatė B. S., kai jis buvo kelių metų amžiaus, vaikščiojo kartu su vyriškiu gretimame sklype. Vėliau jie ten pasistatė namą ir gyveno. Visada pasisveikindavo vieni su kitais, pasikalbėdavo su L. S. apie bendrus dalykus, tačiau artimai nebendravo. Girdėjo kalbant, kad B. S. nebuvo tikras B. S. ir L. S. sūnus, tačiau tikrų aplinkybių nežino.

Teismo posėdyje liudytoja O. Š. nurodė, kad daug metų dirbo kartu su L. S., jų šeimos artimai bendravo. L. S. pasakojo, kad kartu su sutuoktiniu tapo B. krikšto tėvais. Po krikštynų vaikas liko gyventi pas juos. Tėvai sakė tegul jie paaugina sūnų, tačiau vėliau jo taip ir nepasiėmė atgal. Vaikui tuo metu buvo aštuoni mėnesiai. Tikrieji tėvai, B. broliai dažnai atvažiuodavo aplankyti vaiką. Apie B. įvaikinimą su L. S. nekalbėjo. Apie oficialų įvaikinimą jai nėra žinoma.

Teismo posėdyje liudytoja R. R. nurodė buvusi L. S. draugė. Jas supažindino bendradarbė O. Š.. Apie tai, kad B. S. nebuvo tikras B. S. ir L. S. sūnus jai sakė O. Š.. Tiesiogiai su L. S. ar B. S. apie tai nėra kalbėjusi. Žino, kad B. S. daug padėjo tėvams, labai jais rūpinosi, ypač sergančia mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad B. S. gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime ir gimimo akto įraše nurodyta, kad jo tėvai – J. S. ir P. S..

B. S. diplome, išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad B. S. tėvas – B. S..

Josvainių seniūnijos ūkinėse knygose nurodyta, kad šeimos narius sudaro: B. S. (šeimos galva), L. S. (žmona) ir B. S. (sūnus).

J. S. mirė (duomenys neskelbtini), P. S. mirė (duomenys neskelbtini).

B. S. mirė (duomenys neskelbtini), L. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Po B. S. mirties jo turtą paveldėjo testamentinė įpėdinė sutuoktinė L. S.. Jos vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas nurodė, kad Klaipėdos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomose 1961-1969 m. posėdžių protokolų bylose apie B. S. įvaikinimą duomenų nerasta.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Tai reiškia, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje“ išaiškinta, kad iš registruojamų civilinės būklės aktų išskirtinas įvaikinimo įregistravimo faktas, nes jam būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) dėl įvaikinimo priimtas valstybinės valdžios institucijos sprendimas; 2) įvaikinimas įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Teisiniai įvaikinimo padariniai atsiranda antrojo juridinio fakto – įvaikinimo įregistravimo pagrindu. Tačiau įvaikinimo įregistravimas bus teisėtas tada, jeigu jis atliktas pirmojo juridinio fakto pagrindu. Nustačius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygose įrašas apie įvaikinimą atliktas be valdžios institucijos sprendimo dėl įvaikinimo, turėtų būti pripažįstama, kad įvaikinimo įregistravimas nebuvo pagrįstas ir nesukėlė teisinių padarinių. Taipogi, pažymėta, kad faktinio įvaikinimo nustatymas nesukuria ir kitų teisinių padarinių, susijusių su įvaikių ir įtėvių bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimu, pasikeitimu ir pasibaigimu.

Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad archyvo duomenų apie pareiškėjo juridinį įvaikinimą nėra. Jeigu B. S. ir L. S. būtų teisiškai įvaikinę pareiškėją, būtų buvę pakeisti jo gimimo įrašo duomenys. Nesant duomenų, kad dėl pareiškėjo įvaikinimo buvo priimtas valstybinės valdžios institucijos sprendimas ir jis buvo tinkamai įregistruotas, prašomas faktas negali būti nustatytas, nes tokio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių (galėtų būti nustatytas tik įvaikinimo įregistravimo faktas, tačiau nėra valstybinės valdžios institucijos sprendimo dėl įvaikinimo). Tokia praktika yra suformuota aukštesnės instancijos teismų (pvz.: 2021-05-26 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-267/2021; 2018-09-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-792-538/2018). Tai, kad suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimo, nereiškia, kad prašomas faktas gali būti nustatytas nepaisant suformuotos teismų praktikos.

Pareiškėjo teiginiai bei liudytojų paaiškinimai suponuoja tik apie tarpasmeninius, emociniais saitais pagrįstus ilgą laiką trukusius pareiškėjo ir jo dėdės bei dėdienės santykius, bendrą gyvenimą, tačiau tai nėra reikiamas faktinis pagrindas nustatyti įvaikinimo faktą.

Kadangi L. S. mirė, nesudariusi testamento, o pareiškėjas nepatenka į palikėjos įpėdinių pagal įstatymą eiles, pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas paveldėti po dėdės žmonos L. S. mirties likusį turtą. Pareiškėjui paaiškinama, kad jis turi galimybę ginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kreipiantis dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti pareiškimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.