- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1042-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00447-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Daugiabučių namų
- Trečiasis asmuo
- M. B., A. M., B. M., M. R., V. J., A. J., G. B., I. L. B., D. P., M. K., G. K., A. B., E. V., V. V., S. V., R. K., E. A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai dėl leidimo įteisinti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys M. B., A. M., B. M., M. R., V. J., A. J., G. B., I. L. B., D. P., M. K., G. K., A. B., E. V., V. V., S. V., R. K., E. A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovui teisę įteisinti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktus paprastojo remonto darbus – „rytiniame fasade, bute Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisytos dvi esamos atviros angos, jose įstatant duris, kurių aukštis apie 2,03 m, plotis apie 1,13 m, ir langą, kurio plotis apie 1,70 m, aukštis apie 1,34 m, vakariniame pastato fasade bute Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti fasado elemento (lango) matmenys, po langu iškirsta apie 0,88 m aukščio ir apie 0,83 m pločio anga, kurioje įstatytos balkono durys“ – be bendraturčių sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovo prašymu ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvoje teisės skyrius (toliau – Inspekcija) pateikė teismui prašymą, prašydama panaikinti 2021 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais. Pažymėjo, kad šalinant savavališkos statybos padarinius turėtų būti atlikti atstatymo į buvusią padėtį darbai, tačiau Inspekcijai nėra suteikta teisė organizuoti tokius darbus, todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pašalinti konstatuotos savavališkos statybos padarinius gali tik pats ieškovas, šių veiksmų už ieškovą negali atlikti nei antstolis, nei Inspekcija. Todėl neaišku, kaip pasunkėtų nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo vykdymas. Dėl minėtos priežasties, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nedaro įtakos ir neapsunkina būsimo galimo teismo sprendimo vykdymo ir nekelia jokios grėsmės, kadangi Inspekcija negali savo iniciatyva organizuoti statinio – bendrabučio (duomenys neskelbtini) (buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atstatymo į buvusią padėtį darbų. Nurodė, jog pareiga pašalinti savavališkos statybos darbus tenka pačiam statytojui, kuris pats pasirenka, kokiu būdu savavališkos statybos padariniai bus pašalinti. Be to, byloje nėra duomenų, jog privalomasis nurodymas būtų pateiktas antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus prašymo dėl 2021 m. liepos 27 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo leisti įteisinti statybos darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), be atsakovės sutikimo, ir, ieškovo nuomone, jam įvykdžius privalomąjį nurodymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurio vykdymą sustabdė teismas nutartimi, nesulaukus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, tai sukeltų neigiamų padarinių ieškovui.
6. Teismas sutiko su ieškovo pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovo privalomajame nurodyme nurodytais statybos darbais, kadangi sprendžiant klausimą dėl leidimo įteisinti statybos darbus be atsakovės sutikimo, atliktų statybos darbų pašalinimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, iš tiesų galėtų sukelti turtinę žalą ieškovui tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą ir leistų įteisinti ieškovui statybos darbus be atsakovės sutikimo, t. y. byloje būtų priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas.
7. Pažymima, kad teismas neturi duomenų, jog ieškovas ginčija privalomąjį nurodymą, šios nutarties paskelbimo dieną iškeltų civilinių bylų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra, o tai suponuoja išvadą, kad, suėjus privalomojo nurodymo terminui, Inspekcija turi ne tik teisę, bet ir pareigą privalomąjį nurodymą pateikti vykdyti antstoliui, ir statybos darbai, kurių įteisinimo siekia ieškovas, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai antstoliui vykdant privalomąjį nurodymą turės būti pašalinti.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija siekia užtikrinti privalomojo nurodymo įgyvendinimą, o tai tik patvirtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą. Ieškovui pašalinus statybos, kurios įteisinimo be atsakovės sutikimo jis siekia, padarinius, teismo sprendimo vykdymas taptų ne tik ekonomiškai nebenaudingas, bet ir beprasmis, nes ieškovui atsakovės sutikimas jo atliktiems statybos darbams įteisinti taptų nebereikalingas.
9. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir tikslingos, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, tačiau dar iki tokio sprendimo priėmimo ieškovas privalėtų pašalinti savavališkai atliktus statybos darbus, arba ieškovui kiltų pasekmės dėl priverstinio privalomojo nurodymo reikalavimo vykdymo, dėl to pareikštas ieškinys prarastų savo aktualumą ir tai prieštarautų ieškovo siekiui pašalinti savavališkos statybos padarinius ją įteisinant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2657-995/2021 ir priimti naują sprendimą – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2657-995/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantė pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
10.2. Apeliantė nurodo, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymas – nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais, kadangi šiuo atveju yra nagrinėjama byla dėl leidimo įteisinti statybos darbus be bendraturčių sutikimo. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymo. Net ir palikus laikinąją apsaugos priemonę galioti, privalomojo nurodymo vykdymas pasibaigus teisminiam ginčui nepriklausomai nuo jo baigties rezultato bus atnaujintas. Tokiu būdu teismo nustatyta būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo grėsmė nepašalinama, nes pats ginčas vyksta ne dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.
10.3. Pažymima, kad byloje nebuvo nustatyta, kokios priežastys ieškovui trukdo kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad šiomis priemonėmis ieškovas negali pasinaudoti ir jos jau galutinai išnaudotos. Todėl teismo nustatyta tariama grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui yra nulemta paties ieškovo elgesio ir tai leidžia spręsti, kad byloje neįrodytas grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
10.4. Akcentuojama, kad gyventojų (bendraturčių) rašytinis sutikimas dėl atliekamų statybos darbų yra tik vienas iš dokumentų, pateikiamų su prašymu savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia, jog gyventojų (bendraturčių) rašytinis sutikimas nėra pagrindinis dokumentas, kurio gavimas lemtų privalomojo nurodymo įvykdymą. Be to, savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti juos įteisinant ir priverstinio vykdymo procese, ir tai savaime nesuponuoja neišvengiamo statinių nugriovimo ar jų dalių išardymo pagal privalomojo nurodymo reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas netenkinti Inspekcijos atskirojo skundo dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2657-995/2021. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Nors ieškovas ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau nėra garantijos, jog toks ieškovo prašymas bus tenkintas, kadangi teismas turi teisę, o ne pareigą pratęsti ieškovui terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Be to, nėra aišku, kuriam terminui turėtų būti pratęstas privalomojo nurodymo galiojimas, kadangi ieškovas negali numatyti civilinės bylos trukmės.
11.2. Šiuo metu vienintelis dokumentas, kuris ieškovui yra reikalingas, siekiant įteisinti pastate atliktus statybos darbus, yra pastato bendraturčių sutikimas. Todėl visiškai nesutiktina su Inspekcijos argumentais, jog bendraturčių sutikimas nėra susijęs su Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas turės galimybę jau tą pačią dieną kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi visi dokumentai (išskyrus bendraturčių sutikimą) yra ieškovo gauti. Laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo reiškiamais reikalavimais, todėl jos turėtų būti paliktos galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus prašymas dėl 2021 m. liepos 27 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
15. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
18. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19. Apeliantė, prašydama panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymo) 14 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka. Mano, kad Priežiūros įstatymas nustato aiškias procedūras ir jų atlikimo teisinius padarinius, kuriais galima pasinaudoti, siekiant savavališkos statybos įteisinimo ir nespėjant to padaryti per Inspekcijos privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą terminą, o vien dėl to, kad pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų jomis pasinaudoti, nesudaro pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymo laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai įstatytą langą ir duris, kuriomis buvo užtaisytos dvi atviros angos bendrabučio (bute Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rytiniame pastato fasade, ir išardyti savavališkai įstatytas balkono duris vakariniame pastato fasade ir sutvarkyti statybvietę.
20. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašo pripažinti ieškovui teisę įteisinti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus paprastojo remonto darbus – „rytiniame fasade, bute Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisytos dvi esamos atviros angos, jose įstatant duris, kurių aukštis apie 2,03 m, plotis apie 1,13 m, ir langą, kurio plotis apie 1,70 m, aukštis apie 1,34 m, vakariniame pastato fasade bute Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti fasado elemento (lango) matmenys, po langu iškirsta apie 0,88 m aukščio ir apie 0,83 m pločio anga, kurioje įstatytos balkono durys“ – be bendraturčių sutikimo. Taigi ieškovas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to padaryti negali, kadangi neturi bendraturčių sutikimo. Ieškovas, manydamas, jog bendraturčiai sutikimo neduoda nepagrįstai, kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka ir tokiu būdu siekia apginti savo galbūt pažeidžiamas teises.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovo privalomajame nurodyme nurodytais statybos darbais, kadangi, sprendžiant klausimą dėl leidimo įteisinti statybos darbus be atsakovės sutikimo, atliktų statybos darbų pašalinimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, iš tiesų galėtų sukelti turtinę žalą ieškovui tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą ir leistų įteisinti ieškovui statybos darbus be atsakovės sutikimo, t. y. byloje būtų priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas. Nors Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka, tačiau šiuo atveju (esant pradėtai civilinei bylai) tokia tvarka nekliudo asmeniui pasinaudoti kitais procesiniais teisių gynimo būdais ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusi su reiškiamais reikalavimais, kadangi šiuo atveju yra nagrinėjama byla dėl leidimo įteisinti statybos darbus be bendraturčių sutikimo. Apeliantės nuomone, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas turėtų galimybę įvykdyti 2019 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) neišardant savavališkai pastatytų ar perstatytų statinio dalių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. balandžio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ar 2019 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovas ir kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl laikytina, jog jos yra teisėtos ir pagrįstos.
23. Apeliantė pažymi, kad gyventojų (bendraturčių) rašytinis sutikimas dėl atliekamų statybos darbų yra tik vienas iš dokumentų, pateikiamų su prašymu savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantės vertinimu, tai reiškia, jog gyventojų (bendraturčių) rašytinis sutikimas nėra pagrindinis dokumentas, kurio gavimas lemtų privalomojo nurodymo įvykdymą. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovo argumentų atsiliepime į atskirąjį skundą, vienintelis dokumentas, kuris ieškovui yra reikalingas, siekiant įteisinti ginčo pastate atliktus statybos darbus, būtent ir yra pastato bendraturčių sutikimas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad bendraturčių sutikimas nėra susijęs su Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymu. Priešingai, tuo atveju, jei ieškovui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, jis turėtų galimybę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo reiškiamais reikalavimais, todėl paliekamos galioti.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas suinteresuoto asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.