Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-13 · Civilinė byla Nr. e2VP-28849-1026/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
e2VP-28849-1026/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18494-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Motiejūnienė
Pareiškėjas
R. D.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-28849-1026/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18494-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

rašytinio proceso tvarka spręsdama klausimą dėl pareiškėjos R. D. pareiškimo dėl R. D. nuosavybės teisės bendrojoje nuosavybėje nustatymo, priėmimo, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., H. D., R. Z., L. G., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) sutuoktiniams H. D. ir R. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti sekančiai: skolininkui H. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 23 600 Eur, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 46 300 Eur, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 19 000 Eur; 2) pareiškėjai R. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka - žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 64 700 Eur, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 8400 Eur, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1300 Eur. Pareiškėja taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti iš varžytynių parduoti ar leisti išieškotojams paimti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki šis pareiškimas bus išnagrinėtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindai. Vienas iš tokių pagrindų – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis atsisakymo priimti pareiškimą pagrindas taikomas ir tuomet, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pasirenka netinkamą teiseną, pvz. kreipiasi su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, supaprastinto proceso tvarka, dokumentinio proceso tvarka ar pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, nors toks pareiškimas turi būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka.

Iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių, pareiškimo priedų matyti, kad antstolės S. V. kontoroje yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko H. D. išieškotojams R. Z., L. G. ir R. G..

Pirma, nors pareiškėja nepateikia teismui nuosavybės teisių į žemės sklypus pagrindžiančių duomenų, tačiau pareiškėja savo prašymą (reikalavimą) teismui formuluoja taip, kad juo prašo padalinti šešis žemės sklypus po tris tenkančius pareiškėjai bei sutuoktiniui kaip atskirus nuosavybės objektus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi supaprastinto, vykdymo proceso tvarka į teismą su pareiškimu, prašydama padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Tai reiškia, jog nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, iš kurios būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis), tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog padalinant sutuoktiniams priklausantį turtą, būtų palengvintas skolininkui priskirtų turto objektų realizavimas priverstine tvarka, sudarytų prielaidas išieškotojams greičiau gauti išieškomas sumas ir leistų skolininko sutuoktinei išvengti dalyvavimo turto realizavimo procedūroje. Tačiau, pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.116, 3.118 ir kiti straipsniai). Tokiu atveju, kai kreipiamasi vykdymo procese dėl skolininko turto dalies nustatymo, pareiškėja turėjo kaip pareiškimo materialinį reikalavimą nurodyti konkrečią prašomą nustatyti skolininkui ir pareiškėjai priklausančio turto dalį kiekviename skolininkui bendrai su sutuoktine (pareiškėja) nuosavybės teise valdomame nekilnojamame daikte (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Todėl, teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio 4 dalis įtvirtinta teisės norma negali būti suprantama kaip reiškianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Išieškojimas iš atidalyto (turinčio vieną savininką turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Taigi, bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iš jos siekiama išieškoti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus bei reikalavimas apmokamas CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-423/2006, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-463-153/2011, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2445-450/2016).

Motyvuojamoji dalis

Antra, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl kito sutuoktinio skolininko dalies nuosavybėje nustatymo antstolio pasiūlymu, įstatyme aptartais atvejais. Tai reiškia, jog vykdymo proceso normose nustatytos procedūros turi būti laikomasi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas atsisako priimti pareiškėjos R. D. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme supaprastinto proceso tvarka, sprendžiant procesinius klausimus vykdymo procese (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 punktas, 3 dalis, 667 straipsnis).

Byloje pareiškėja sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma priimti pareiškimą bei į tai, kad pagrindinis reikalavimas vykdymo procese nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ir prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminiu mokesčiu neapmokestinami, pareiškėjai grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktu ir 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. D. pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui

Grąžinti pareiškėjai R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 6 d. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjos atstovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė