- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-463-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Z. B., S. N.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 119.12.
NUTARTIS
2011 m. kovo 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos I. V. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. V., Z. B., S. N., antstolei A. K. dėl sutuoktinių turto dalies bendrame turte nustatymo paliktas nenagrinėtas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. pareiškimu prašė nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui A. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 657 Lt vertės 15,42 kv. m 9/100 pastato-sandėlio Ryliškių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria A. V. naudosis bendrai su kitais pastato-sandėlio bendraturčiais; priteisti iš A. V. bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo pagrindu nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu A. V. pareiškėja nutraukė santuoką 2000-12-19, tačiau liko nepadalintas santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas – sandėlio dalis, esanti Ryliškio kaime, kad A. V. yra jos skolininkas, dėl to vykdant išieškojimą buvo areštuota minimo santuokoje įgyto turto dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo ne tik turto dalies nustatymo, bet ir pripažinti asmenine A. V. nuosavybe, t. y. pareiškėja savo pareiškimu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-423/2006), todėl pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – jo dalies pripažinimo buvusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, ji gali pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 296 str. 1 d. 12 p., CPK 603 str. 1 d., CK 3.118 str. ).
Atskiruoju skundu pareiškėja I. V. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos pareiškimą dėl sutuoktinių turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė su teismo nutartimi nesutiko dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai pareiškimą nustatyti turto dalis bendrojoje nuosavybėje įvertino kaip prašymą padalyti santuokoje įgytą turtą. Pareiškimu siekiama ne padalyti santuokoje įgytą turtą, bet nustatyti, kad A. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 657 Lt vertės 15,42 kv. m 9/100 dalys pastato-sandėlio Ryliškių kaime. Dalių nustatymas bendrojoje nuosavybėje reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies nustatymą daikte, kuri turi atitikti idealiąją dalį. Toks nustatymas privalomas prieš parduodant varžytinėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai;
2) teismas nutartį pagrindė formaliai. Iš pareiškimo esmės ir pateikiamų rašytinių įrodymų teismas privalėjo suprasti ir įvertinti, kad prašoma nustatyti A. V. dalį bendrajame turte, kaip tai nustato CPK 667 str. Tuo atveju, jei teismui nebuvo aiškus reikalavimas arba nepatiko reikalavimo formuluotė, teismas privalėjo konstatuoti trūkumus ir duoti terminą trūkumams pašalinti – reikalavimui patikslinti (CPK 115 str.);
3) teismas neįvertino, kad reikalavimas reiškiamas ne pagal CK 3 knygos normas. Reikalavimas yra grindžiamas proceso normomis, reglamentuojančiomis sprendimų vykdymą, dėl to turi būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka;
4) teismas rėmėsi netinkama šiam atvejui LAT 2006-06-21 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-423/2006, kurioje išdėstytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių. Minėtoje teismo nutartyje abu pareiškėjai, kurie prašė nustatyti kiekvieno iš jų dalį bendrojoje nuosavybėje, buvo bendraskoliai prieš kreditorių. LAT pažymėjo, kad sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, pagal CPK 667 str. 1 d. kreipiasi su pareiškimu dėl kito sutuoktinio skolininko dalies nuosavybėje nustatymo antstolio pasiūlymu reikiamais atvejais. Reikiamas atvejis yra tada, kai sutuoktinio skolininko turto dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio – skolininko – dalies. Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 str. nustatyta procedūra neatliekama. Pareiškėja nėra A. V. bendraskolė, o prievolė pagal prigimtį (išlaikymas vaikams) yra asmeninė A. V. prievolė, kurią jis privalo įvykdyti pareiškėjai kaip kreditorei. Pareiškėja neprivalo kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka;
5) teismas ydingai pritaikė CPK 296 str. 1 d. 12 p., nenurodydamas aiškaus pagrindo, suteikiančio teismui teisę nenagrinėti pareiškimo. Teismo išvada, draudžianti pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta teise į teisingą teismą, prieštarauja CK 4.89 str. ir CPK 667 str., užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, eliminuoja pareiškėjos teisę siekti skolos išieškojimo iš skolininko įstatymo nustatyta tvarka;
6) palikdamas pareiškimą nenagrinėtą teismas pažeidė CPK 87 str. reikalavimus – negrąžino sumokėto žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog iš CPK 667 str. 4 d. procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-23/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 667 str. 1 d. nenumato išimčių, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje būtų nustatoma kita tvarka, nei numatyta šiame straipsnyje. Šiuo atveju išieškotojui nėra būtina paduoti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka, privalo laikytis CK 3.116–3.129 str. nuostatų. CPK 667 str. nustatyta procedūra neatliekama tuo atveju, kai abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai ir išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto. Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių dėl savo dalies turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo turi kreiptis į teismą ginčo teisena (CPK 603 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (išieškotoja) I. V. kreipėsi į teismą dėl buvusio jos sutuoktinio suinteresuoto asmens (skolininko) A. V. turto dalies, esančios pareiškėjos I. V. ir suinteresuoto asmens bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pareiškimas yra grindžiamas tuo, kad antstolė A. K., vykdydama 6 807,23 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš A. V. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1999-09-23 vykdomąjį raštą, areštavo 34/75 dalis pastato sandėlio, esančio Alytaus r., Ryliškių k., un. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį išieškotoja ir skolininkas įgijo būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1994-10-13, ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, iš kurios būtų galima išieškoti įsiskolinimą (b. l. 7-13). Nagrinėjamu atveju pareiškėja (išieškotoja) I. V. yra suinteresuoto asmens (skolininko) A. V. kreditorė, bet nėra suinteresuoto asmens A. V. bendraskolė, be to, reiškiamas reikalavimas dėl asmeninės A. V. prievolės (išlaikymo vaikams), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, suinteresuoto asmens (skolininko) A. V. turto dalis turi būti nustatoma CPK 667 str. tvarka, laikantis CK 3.116–3.129 str. nuostatų. Šiuo atveju pareiškėjai (išieškotojai) nėra būtina paduoti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LAT 2006-06-21 nutartį (c. b. Nr. 3K-3-423/2006). Minėtoje LAT nutartyje faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Joje abu pareiškėjai, kurie prašė nustatyti kiekvieno iš jų dalį bendrojoje nuosavybėje, buvo bendraskoliai prieš kreditorių, todėl jie turėjo kreiptis į teismą ginčo teisena dėl kiekvieno iš jų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 603 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tada, jeigu po jo priėmimo nustatomos įstatymo nurodytos aplinkybės, egzistavusios pareiškimo teismui padavimo metu, iš kurių matyti, kad asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja netinkamai, dėl to pareiškimą paduodant reikėjo atsisakyti priimti arba turėjo būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Jeigu minėtos aplinkybės yra nustatomos pareiškimo priėmimo metu, pareiškimą atsisakoma priimti arba nustatomas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškimo priėmimo stadijoje įstatymas nenumato galimybės palikti pareiškimą nenagrinėtą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo netinkamas CPK 296 str. 1 d. 12 p. ir 667 str. nuostatų taikymas bei netinkamas teismų praktikos aiškinimas sąlygojo neteisėtą pareiškimo palikimą nenagrinėtą (CPK 329 str. 1 d.). Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, nes dėl pareiškimo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos I. V. pareiškimo dėl sutuoktinių turto dalies bendrajame turte nustatymo priėmimo perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.