Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 12.20 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 11.37 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio R. V. sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. V. nukentėjusiajam R. B. priteista 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Byla dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio dalies, susijusios su 60 Eur turtinės žalos atlyginimu, nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 4.30 iki 5.30 val., būdamas R. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiam užmigus, pagrobė R. B. buto ir automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, kurių vertė 60 Eur, ir, pasišalinęs iš minėto buto, pagrobė automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 Eur. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, R. V. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesuteikia pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamoje byloje R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. V. skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl R. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos stadiją (R. V. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis R. V. anksčiau teistas trylika kartų (t. 1, b. l. 89–97), ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 99–105), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje – R. V. nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 23–28). Taip pat teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, R. V., apsvaigusiam nuo alkoholio, pagrobus svetimą automobilį, kurį šis sunaikino (t. 1 , b. l. 75-76) sukėlęs eismo įvykį, patvirtina tai, jog padarytas nusikaltimas nuosavybei atitinka rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, o analizuojant nuteistojo asmenybę, nustatyta, jog R. V. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas buvo ne kartą teistas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d., 2005 m. rugpjūčio 10 d., 2006 m. spalio 18 d., 2007 m. gruodžio 20 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. spalio 23 d., 2012 m. gruodžio 5 d., 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiais (t. 1, b. l. 89-98). Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis nuteistajam buvo skiriamos tiek švelnesnės – laisvės apribojimo, trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį R. V. buvo nuteistas 15 parų arešto bausme), tiek griežčiausios – terminuoto laisvės atėmimo, bausmės, be kita ko, minėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 nusikalstamų veikų) nuteistajam buvo skirta ir alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Nepaisant to, nuteistasis nepateisino jam suteikto valstybės pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas, ką iliustruoja aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

8. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo elgesio nekeičia bei nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog realios įtakos R. V. neturi ir turtinio pobūdžio sankcijos, kadangi pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų nuobaudų nemokėjo, o ignoruodamas jam skiriamas nuobaudas, toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kartu rodo tai, kad švelnesnės bausmės ar alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, nebus pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, suteikiant galimybę gydytis nuo priklausomybės, kadangi pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių teistumų, nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio ir yra artimas minimaliam. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.

10. Analizuojamo skundo kontekste pastebėtina tai, jog skunde nurodomi išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, kartu jie nėra lemiantys, kadangi, individualizuojant bausmę, nė vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.), t. y. nėra pagrindo suabsoliutinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi byloje nustatytos ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, nei skunde pabrėžiami nuteistojo socialiniai, nei jo ekonominiai ryšiai nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek iki jos padarymo, kai nuteistojo mažametei dukrai 2020 m. vasario 18 d. buvo nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis, kartu sunkus neįgalumo lygis, nuteistasis iš esmės nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 26). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog po dukros gimimo (2017 m.) nuteistasis buvo ne kartą teistas ir 2017 m. – 2019 m. atliko arešto bei laisvės atėmimo bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 21 d., 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiais. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistojo skunde pabrėžiami socialiniai ryšiai yra deklaratyvūs, kadangi, suvokdamas, jog jo mažametei dukrai reikalinga slauga, gydymas, nuteistasis ne kartą teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką žinojo, kad jo veiksmai atitinkamai turės neigiamų pasekmių jam ir jo artimiesiems, tačiau tai neturėjo jokios įtakos pastarojo apsisprendimui. Skunde deklaruojama aplinkybė dėl mažametės slaugos bei papildomų lėšų būtinumo nuteistajam buvo žinoma iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šis nesiėmė jokių veiksmų bei iki nusikaltimo padarymo nedirbo – įsidarbino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aptartos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategoriškų išvadų dėl nuteistojo ekonominių ryšių tvirtumo bei vidinių paskatų jam įsidarbinti, nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog nuteistojo deklaruojamas poreikis išlaikyti šeimą užtikrins jo ekonominių ryšių nepertraukiamumą bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi, nors šiuo atveju nustatytos formalios sąlygos spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pabrėžtina tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog, nors įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistajam taikyti pakartotinai, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

12. Kaip jau buvo minėta, R. V. padarė apysunkį tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat būdamas kelis kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, be kita ko, baustas ir administracine tvarka, taigi šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Todėl skunde nurodomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės bei socialiniai poreikiai, neturintys realios įtakos nuteistojo polinkiams, nuteistojo akivaizdus polinkis daryti teisės pažeidimus, nėra pakankami išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, tiek kaltininko asmenybė rodo tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. V. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.