Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 nusikalstamų veikų) galutine 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 159 straipsnį galutine 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 parų arešto bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. birželio 21 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. atvažiavo pas R. B., šio namuose gėrė, po to, kaltinamasis paėmė automobilį Peugeot (automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo, R. B. neleido to daryti) ir nuvažiavo pas žmoną. R. B. nežinojo, kad R. V. paėmė automobilį. Vėliau vėl važiavo tuo pačiu automobiliu, kai padarė eismo įvykį ir sudaužė automobilį. Pripažino, kad pagrobė automobilį. Neigiamai vertina savo veiksmus, pripažįsta civilinį ieškinį. Šiuo metu dirba, yra vedęs, turi mažamečių vaikų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 22 val. pas jį į svečius atvažiavo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardas yra R.. Šis, jo žiniomis, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. atvažiavo pas jį iš (duomenys neskelbtini) su taksi. Jis pažįsta R. nuo šių metų vasaros, jie susipažino Šeškinėje, prie Vilniuje, Buivydiškių g. 12, esančios naktinės parduotuvės. Nuo to laiko jie retkarčiais susiskambindavo ir yra kelis kartus susitikę išgerti alkoholio. Būnant jo namuose ir vartojant alkoholį, 2020 m. gruodžio 24 d. apie 10 val. R. be jo leidimo paėmė raktų ryšulį su penkiais raktais, du – nuo įvykio vietoje esančio buto, du – nuo motinos namo, taip pat vienas raktas nuo jo motinai priklausančio automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo virtuvėje ant stalo. R. pasiėmė juos ir išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Raktų ryšulį su visais raktais vertina 60 Eur. R. maždaug po 15 minučių sugrįžo pas jį namo ir jie toliau vartojo alkoholį. R. sugrįžus, jis padėjo buto ir automobilio raktus atgal ant virtuvės stalo. Apie 11 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nemiegojęs visą naktį, R. B. užmigo, tuo metu R. sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. jis atsikėlęs pamatė, kad namuose nėra R., taip pat pamatė, kad dingo virtuvėje ant stalo buvę jo ankščiau minėti raktai. Nuėjęs prie lango, kuris veda į pagrindinę (duomenys neskelbtini) (vaizdas į (duomenys neskelbtini) namo pusę), pamatė, kad iš kiemo buvo pagrobtas jo motinai A. B. priklausantis, tačiau realiai jam priklausantis automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2004 metų laidos), kurį jis vertina 2000 Eur. Jo automobilis turėjo individualių požymių: buvo išdaužtas galinis kairės pusės žibintas, automobilio priekinis kairės pusės sparnas parūdijęs, automobilio gale buvo dvi vaikiškos kėdutės. Automobilis yra rudos spalvos, penkių durų, lietais penkių stipinų ratais, sedano kėbulo tipo. Minėtą automobilį eksploatuoja jis, rūpinasi jo technine būkle ir yra materialiai atsakingas už jį. Tai pamatęs, jis iš karto paskambino R. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepė ir jam pasakė, kad automobilį gražins maždaug po valandos. Pokalbio metu jis išgirdo dar kažkokį asmenį kalbant prie R., kuris pasakė, kad po valandos automobilis jau stovės jo kieme. Per tą valandą ir vėliau jis dar daugybę kartų skambino R., tačiau jis neatsakė į skambučius, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie automobilio vagystę. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 3.52 val. jis gavo žinutę iš R., kad nekviestų policijos, taip pat nurodė, kad atlygins visą jam padarytą žalą. Bendrai jam padaryta 2060 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 37–39).

Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 16 val. jis, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pamatė, kad į jo namą juosiančią tvorą įvažiavo automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prie minėto automobilio pamatė tris asmenis. Jam išėjus į lauką įvertinti žalą, prie jo priėjo vyras, prisistatęs R. vardu, pasakė, kad nori atlyginti padarytą žalą, ir nurodė, kad šiuo metu jis neturi pinigų, tačiau, per kelias dienas surinkęs pinigus, juos atveš, taip pat jis nurodė savo kontaktinį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). R. buvo maždaug 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodais plaukais, apsirengęs kostiuminėmis kelnėmis su kantu bei tamsios spalvos striuke, daugiau detalių asmens neįsidėmėjo. Kiti du buvę su juo vyrai nebendravo su liudytoju, tačiau, atpažino, kad vienas iš vyrų yra iš (duomenys neskelbtini), buvo plataus veido, apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, daugiau detalių neįsidėmėjo. Trečias vyro požymių neatsimena išvis. Mano, kad du vyrai buvo apsvaigę nuo alkoholio, o, jo manymu, vairuotojas R. buvo blaivus arba labai mažai išgėręs. Jis su R. susitarė, kad atlygins žalą, todėl policijos nekvietė. Po susitarimo pas jį į kiemą atvyko iš matymo pažįstamas asmuo, kurio jokių duomenų nežino, ir asmenys, o būtent R. paprašė jo, kad jis nutemptų automobilį į jo kiemo vidų. Kol automobilis buvo tempiamas, prie jo vairo sėdėjo R.. Po to, kai automobilis buvo nutemptas, visi trys asmenys išėjo jam nežinoma kryptimi. Taip pat nori parodyti, kad R. jo buvimo šalia metu skambino, kaip jis nurodė, automobilio savininkui, kad atlygins jam visą žalą. Taip pat pokalbio metu jis paprašė, kad R. duotų jam pabendrauti su automobilio savininku. Jam bendraujant su automobilio savininku dėl tvoros žalos atlyginimo, su juo negalėjo susikalbėti, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, suprasti jo kalbos negalėjo (1 t., b. l. 47–49).

Liudytojas M. S. (M. S.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. pažįsta apie dvejus metus, su juo susipažino, nes jie šalia gyveno. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dažnai su juo išgerdavo, tačiau kai jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), dažniau susiskambina nei susitinka. 2020 m. gruodžio 24 d. jis namuose t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus su kaimynais ir apie pietus, tiksliai neprisimena kada, jam paskambino, ar parašė, neprisimena, R. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį. Po tam tikro laiko jis išėjo iš namo bei pamatė R. ir I.. R. buvo su pilkos spalvos automobiliu (Peugeot arba Renault, tiksliai negali pasakyti nes buvo gerokai išgėręs), jis su I. prie automobilio dar išgėrė po 1 l talpos alaus, R. prie jų negėrė, ar atvažiavo jis girtas, tiksliai negali pasakyti, nes, kaip ir minėjo, buvo stipriai išgėręs. Po tam tikro laiko R. pasakė jiems, kad reikia pastatyti pas draugą automobilį, jie įsėdo ir važiavo, kur link neprisimena, nes buvo slidu (buvo šlapdriba), automobilis pradėjo slysti kelyje, automobilį nešiojo į šoną, jis tiksliai neprisimena, tačiau buvo stiprus garsas ir jie į kažką atsitrenkė (į ką atsitrenkė, nematė). Išlipęs pastebėjo, kad atsitrenkė į betoninę tvorą ar sieną. Automobilyje jis sėdėjo gale, I. – priekyje keleivio sėdynėje, o R. sėdėjo prie vairo. Kai jie išlipo iš automobilio, pastebėjo, kad ateina kaimynai iš aplinkinių namų, jie kelias minutes pastovėjo ir išėjo važiuoti namo. Kodėl jie išėjo ir paliko tą automobilį, negali paaiškinti, galbūt dėl to, kad buvo girti. Kiek prisimena, jie niekam nepranešė. Jis dar klausė R., iš kur gavo tą automobilį, klausė, ar nusipirko naują. R. atsakė, kad pasiskolino pas draugą, pas kokį nesakė, ir daugiau apie automobilį nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 51–53).

Liudytojas I. R. (I. R.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta R., nes ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 23 ar 24 d., jau neprisimena, jam paskambino R. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį, taip pat pasakė, kad pasiskolino automobilį pas pažįstamą, tiksliai iš ko, nežino. R. dieną, apie pietus, atvažiavo minėtu automobiliu pas jį į (duomenys neskelbtini), atrodo, automobilis buvo pilkos spalvos, kokios markės automobilis, neprisimena, nes buvo išgėręs. Ar R. buvo išgėręs, nepastebėjo. Jiems susitikus, jie paskambino M. ir susitarė susitikti. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas M., kiek atsimena, jie su M. kažką išgėrė, o R. prie jų negėrė, todėl negali pasakyti, ar jis vairavo išgėręs. Po to, R. pasakė, kad jam reikia gražinti automobilį draugui, pas kurį paėmė šį automobilį, ir jie nusprendė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Jiems bevažiuojant, liudytojas buvo užsimerkęs, gal lyg ir prarado sąmonę, nes M. jam trenkė 3 kartus delnu, kad pasižiūrėtų, ar jis gyvas, ar užmigo, ar prarado sąmonę, nežino. Atsimerkęs pastebėjo, kad automobilis, kuriuo važiavo, yra sudaužytas, ir jie atsitrenkė į tvorą. Automobilyje jis sėdėjo priekyje, M. gale, o R. buvo prie vairo. Po šio įvykio jam niekas nieko neaiškino, M. tik pasakė, kad jie važiavo ir nuvažiavo, todėl negali pasakyti, kaip atsitrenkė, nes nematė (1 t., b. l. 55–57).

Liudytojas R. S. (R. S.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, tikslios dienos neprisimena, jis išėjo iš savo namų ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Sėdėdamas savo automobilyje, pastebėjo netoli parduotuvės „Maxima“ automobilį Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos ir prie jo du vyrus, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes buvo matyti, kad jie svirduliuoja, veiksmai nekoordinuoti, taip pat vienas iš jų šlapinosi netoli parduotuvės taromato. Jis nesitikėjo, kad tie neblaivūs vyrai sės į minėtą automobilį ir važiuos, tačiau netrukus jie taip ir padarė. Liudytojas iš karto pradėjo važiuoti bandydamas pasivyti juos. Minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) tačiau iki galo niekaip ir neprisivijo – važiavo kažkur 300–500 m atstumu, tačiau jie apsisuko netoli bažnyčios, o jis turėjo sustoti prie raudonos šviesos šviesoforo, todėl, kol užsidegė jam žalios spalvos šviesoforas, nebesugebėjo jų pavyti ir kur jie nuvažiavo, nematė. Apie šį įvykį jis pranešė policijai ir su ja bendravo važiuodamas paskui minėtą automobilį. Ar vairuotoją tikrai galėtų atpažinti, nežino, nes matė jį iš kiek toliau, todėl labai gerai veido bruožų neįsidėmėjo. Prisimena, kad jis buvo aukštesnis už keleivį, tamsiai apsirengęs, tamsių trumpų plaukų. Daugiau nieko negali pasakyti, kadangi pametė minėtą automobilį iš akių sustojęs prie šviesoforo (1 t., b. l. 59–61).

Policijos ataskaitų žiūryklėje užfiksuota iš esmės ta pati informacija (1 t., b. l. 13–14).

2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), namo kieme ir nukentėjusiojo buto apžiūra (1 t., b. l. 15–21).

2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 22–31).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. B. vardu (1 t., b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas be kita ko, pagrobė automobilį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė automobilį ir raktus.

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad R. V. bylai reikšmingu laiku R. B. gyvenamojoje vietoje be nukentėjusiojo sutikimo paėmė raktus, taip pat ir automobilio raktą, vėliau – pradėjo naudotis ir automobiliu Peugeot 407 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokią aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis R. B., kuriuo teismas nenustatė aplinkybių netikėti, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad minėta transporto priemonė buvo R. V. žinioje, įrodo taip pat liudytojų V. M., M. S., I. R. ir R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tam tikras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. V. veiksmai atitinka automobilio vagystės objektyviuosius požymius. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis norėjo grąžinti automobilį R. B.. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo automobiliu gana nemažą laiką, jis važiavo su transporto priemone į įvairias vietas – į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, vėliau – į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad R. V. valdė transporto priemonę kaip savą, galėjo daryti įtaką tokio turto likimui. Dėl minėtų priežasčių kaltinamojo neteisėtų veiksmų nešalina ta aplinkybė, kad tam tikru laiku kaltinamasis ketino grąžinti automobilį R. B..

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad R. V. suprato, jog pagrobia svetimą turtą, taip pat automobilį, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

R. V. nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamojo neblaivumas nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu, kita vertus, pats R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis vartojo alkoholį R. B. gyvenamojoje vietoje, po to, pasiėmė raktus ir užvaldė automobilį. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, R. V. taip pat vartojo alkoholį su juo. Kaltininko neblaivumas gali būti nustatytas ne tik alkoholio matuoklio rezultatais ar kraujo tyrimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. V., darydamas nusikalstamą veiką, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad tokia kaltinamojo būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, R. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis nusikalto tuo metu, kai jam nebuvo išnykęs ar panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (pagal paskutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį atliko bausmę 2019 m. vasario 8 d.) (1 t., b. l. 97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso trylika kartų (1 t., b. l. 89–97). Jis daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 99–105). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau šiuo metu yra įsidarbinęs. Jis yra gydęsis (duomenys neskelbtini). R. V. nustatytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23–28).

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, R. V. paskyrus – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. 1 metai laisvės atėmimo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, švelnesnės, nei laisvės atėmimo, bausmės paskyrimas nebus pakankamai proporcinga valstybės reakcija į R. V. padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. V. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) trylika kartų. Jam teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, pagrobęs automobilį, važinėjosi juo po (duomenys neskelbtini) miestą ir rajoną, nors neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. R. V. taip pat pagrobta transporto priemone sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi tik dėl atsitiktinumo po automobilio pagrobimo R. V. nesukėlė kitokio pobūdžio padarinių. Anksčiau aptartas R. V. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir iš karto po jos padarymo rodo, kad jis ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Kaltinamasis šiuo metu įsidarbino, teismas teigiamai vertina tokią aplinkybę, tačiau to, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nepakanka pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad kaltinamasis turi žmoną, su kuria turi mažametį vaiką, taip pat augina kitą mažametį vaiką. R. V. įvardytas vaikų amžius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai) leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis jau augino vaikus, tačiau jie nedarė teigiamos įtakos R. V. elgesiui. Priešingai, užuot buvęs su jais, R. V. vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju, vėliau, pagrobęs automobilį, važiavo pas draugus. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat neturi esminės reikšmės, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pripažįsta civilinį ieškinį.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2060 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nagrinėjamu atveju R. V. nusikalstamais veiksmais buvo pagrobti raktai ir automobilis Peugeot 407. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šis automobilis buvo sugadintas, nes kaltinamasis pagrobta transporto priemone sukėlė eismo įvykį. Nėra abejonių, kad dėl R. V. veiksmų nukentėjusysis nebegali naudotis automobiliu Peugeot 407 pagal paskirtį. Tai patvirtina ir 2021 m. sausio 18 d. defektinis aktas (1 t., b. l. 75). Tarp R. V. nusikalstamos veikos ir R. B. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme neginčijo automobilio vertės, kurią nurodė R. B. civiliniame ieškinyje, t. y. 2000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priteisia iš kaltinamojo minėtą pinigų sumą nukentėjusiajam.

R. B. civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 60 Eur už pagrobtus raktus. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis neturi pretenzijų dėl šių daiktų, nes jis rado raktus automobilio viduje. Tai įrodo ir 2021 m. vasario 1 d. pakvitavimas (1 t., b. l. 84). BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. R. B. išreiškė savo valią atsisakyti civilinio ieškinio dalies iki tol, kol teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, susijusio su 60 Eur turtinės žalos priteisimu, nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 118–121). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 12.20 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 11.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

1) sunaikinti du stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais įvykio vietoje (plomba Nr. 028612; plomba Nr. 028611), kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos skyriuje (1 t., b. l. 81);

2) tamsios spalvos striukę su gobtuvu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), grąžinti jos savininkui. Jei savininkas neišreikš valios atsiimti striukę, sunaikinti šį daiktą (1 t., b. l. 82–83);

3) sunaikinti cigaretės „Premier“ nuorūką, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), kaip menkavertį daiktą (1 t., b. l. 83).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. už R. V. gynusios advokatės darbo užmokestį – 147,06 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad šioje byloje iškilo poreikis skirti teismo psichiatrinę ekspertizę R. V., todėl teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisių, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Atlikus minėtą ekspertizę, R. V. buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai. Be to, nustatyta, kad R. V. tik šių metų rugsėjo mėn. pradėjo dirbti. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 12.20 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 11.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. V. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš R. V. priteisti nukentėjusiajam R. B. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Bylos dalį dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio dalies, susijusios su 60 Eur turtinės žalos atlyginimu, nutraukti.

1) sunaikinti du stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais įvykio vietoje (plomba Nr. 028612; plomba Nr. 028611), kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos skyriuje;

2) tamsios spalvos striukę su gobtuvu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), grąžinti jos savininkui. Jei savininkas neišreikš valios atsiimti striukę, sunaikinti šį daiktą;

3) sunaikinti cigaretės „Premier“ nuorūką, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. sausio 29 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002308), kaip menkavertį daiktą.

Iš R. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.