- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- 1-90-1142/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32280-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.24 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 9,380 km, K. D., vairuodamas krovininį automobilį „MAN TGX 18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Mado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu T formos sankryžoje su pagrindinio kelio posūkiu į kairę, suko kairėn, neįvertindamas vairuojamos transporto priemonės gabaritų ir saugios posūkio trajektorijos ir nepraleisdamas priešpriešais pagrindiniu keliu atvažiavusio ir sankryžoje dešinėn sukusio V. P. vairuojamo automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl puspriekabė „Mado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu V. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – kairio dilbio abiejų kaulų skeveldrinius lūžimus, odos terminį nudegimą krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstos sumušimą. Šiais neatsargiais veiksmais K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 p. (jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą <...> ), 119 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 156 p. (jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių (...), 157 p. (sukdamas į kairę (...), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (...).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.24 val. Jis sunkiasvore transporto priemone MAN su puspriekabe važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą. Buvo penktadienis, oro sąlygos buvo geros. Jis važiavo pagrindiniu keliu link Darbėnų pusės. Jis aplenkė traktorių, po to įvažiavo į T formos sankryžą, prieš kurią, atrodo, dar važiavo ir dviratininkas. Priešinga kryptimi link jo važiavo nukentėjusiosios automobilis. Posūkio metu jo vilkiko puspriekabės dalis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė į priešpriešinio eismo juostą išvažiavusios puspriekabės ratą, jos priekinę ašį. Smūgį jis pajuto ir pamatė per veidrodį, tada ėmė stabdyti. Tuo metu jis važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Nukentėjusiosios automobilis nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Jis išsigando, iš karto po to sustojo dar vienas automobilis. Jis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, jai buvo sulaužyta ranka. Su sustojusio automobilio vairuotoju kiek galėjo suteikė pagalbą ir laukė atvykstančios greitosios ir pareigūnų. Pripažįsta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pats negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Prieš tai visą savaitę jis praleido komandiruotėje automobilyje, todėl galbūt dėl nuovargio, skubėjimo ir neapdairumo, norėdamas greičiau grįžti į namus, tinkamai neįvertino posūkio trajektorijos ir sukėlė eismo įvykį. Dėl įvykio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Po įvykio labai mažai bendravo su nukentėjusiąja. Iš pradžių neturėjo jos telefono numerio, vėliau jį gavo ir truputį su ja bendravo. Vairuoja nuo 1995 metų, sunkiasvores transporto priemones – nuo 2015 metų. Dirba vairuotoju – logistu. Tai pirmas kartas, kai jis sukėlė eismo įvykį. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę, su kuria yra susituokęs jau 37 metus. Sutaria gerai, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Jie abu dirba, bendros šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Eur. Turi namą, kreditorių neturi.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti D. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Supranta, kas yra laidavimas ir mano, kad ji galėtų būti tinkama laiduotoja savo sutuoktiniui. Su juo sutaria gerai, vyras atsižvelgia į jos nuomonę įvairiais klausimais. Apie įvykį ji sužinojo tą patį vakarą, tuo metu ji buvo darbe. Dėl įvykio jos sutuoktinis labai gailisi. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Dirba kavinėje, gauna apie 900 Eur darbo užmokestį. Kreditorių ir išlaikytinių neturi, gyvena su sutuoktiniu jiems priklausančiame name. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti apie 200 Eur dydžio užstatą.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. parodė, kad eismo įvykio metu jai dvejose vietose lūžo ranka, buvo nudeginta juosmens sritis, patyrė sumušimą ir skausmą. Šis jos sužalojimas nėra paprastas lūžis, nes jau pusę metų ji yra nedarbinga. Ranka yra visiškai sužalota, du pirštai nejautrūs. Kovo pabaigoje laukia dar viena operacija, iki šiol ji geria vaistus. Gyvena viena, dėl patirtos traumos negali dirbti. Iš draudimo bendrovės gavo 5 800 Eur draudimo išmoką. Ieškiniu papildomai reikalauja 138,46 Eur už vaistinius preparatus, kuriuos rekomendavo gerti gydytojas, taip pat ji patyrė išlaidų vykdama į gydymo įstaigą taksi. Ji taip pat papildomai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes įvykio metu ji patyrė didelį šoką, šoko būsenos ji buvo dvi savaites po įvykio. Dėl patirtų sužalojimų ji nieko negalėjo dirbti, net kojinių apsimauti negalėjo, ranka apie 2,5 mėnesio buvo gipse, dėl to jaučia diskomfortą. Prasidėjus šildymo sezonui, jai tekdavo prašyti, kad kas nors parneštų malkų. Iki eismo įvykio buvo sveika, nejautė tokio didelio streso, o dabar jaučia įtampą ir baimę. Anksčiau visada dirbo pardavėja, tačiau prieš pat eismo įvykį buvo pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) bendrovėje apsaugos darbuotoja. Mano, kad jos atvejis yra sunkesnis nei paprastas rankos lūžis.
Kaltinamajam K. D. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 10-ajame kilometre (9,380 km), staigiame kelio posūkyje, krovininis automobilis „MAN TGX 18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. D., susidūrė su lengvuoju automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P.. Po įvykio V. P. med. pagalbai suteikti pristatyta į VšĮ „Kretingos ligoninė“, jai diagnozuoti alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžiai, krūtinės ląstos sumušimai, odos nudegimas (t. 1, b. l. 1-3, 8).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos ir duomenų apie eismo įvykį matyti, kad kelio plotis prieš T formos sankryžą kelio (duomenys neskelbtini) 10-ajame kilometre (9 km 380 m) – 6,9 m. Automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Mado“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovi T formos sankryžoje, kairėje kelio juostoje priekiu į vakarų pusę (link Darbėnų). Puspriekabės metalinė konstrukcija ties priekiniu ratu ir rato plastikinė apsauga apgadintos. Automobilis „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio, kairiųjų ratų ašimis 3,7–3,8 m atstumu nuo dešinio kelio krašto, priekiu link Grūšlaukės. Automobilio priekinė dalis stipriai deformuota. Asfalto dangoje, 3,10–3,15 m atstumu nuo dešinio kelkraščio ir 7,4 m atstumu (matuojant kelio vidurio linijos kryptimi) nuo puspriekabės galinių ratų aptiktas 0,7 m ilgio dinaminio kontakto pėdsakas, šalia jo dešinėje eismo juostoje – nuolaužų sankaupa. Įvykio vieta kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ (KET 1 priedas Nr. 201) su papildoma lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ (KET 8 priedas Nr. 842) galiojimo zonoje, abi transporto priemonės važiavo pagrindiniu keliu (t. 1, b. l. 12-16, 18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 17 val. savo automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės. Prieš kelio vingį į dešinę ji sumažino greitį, galėjo važiuoti apie 40 km/val. greičiu. Matė priešpriešais atvažiuojantį sunkvežimį. Posūkyje sunkvežimis, per staigiai pasukdamas į kairę pusę, puspriekabės galine dalimi įvažiavo į jos važiuojamąją eismo juostą, tuo sudarydamas jai kliūtį. Jos automobilis atsitrenkė į puspriekabės vidurinę dalį, ties pirmuoju puspriekabės ratu. Nuo smūgio jos automobilis buvo nublokštas į pakelės pievą. Išvengti susidūrimo ji negalėjo, nes sunkvežimis įvažiavo į jos važiuojamą kelio dalį, sudarydamas kliūtį, kai iki jos automobilio bebuvo likęs apie 5 metrų atstumas. Prieš susidūrimą ją aplenkė traktorius, pakankamai toli iki pagrindinio kelio posūkio – lengvasis automobilis (t. 1, b. l. 21-22, 34-35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. po 17 val. automobiliu „Opel Zafira“ važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiuodamas aplenkė lengvąjį automobilį, kuris važiavo nedideliu greičiu. Kelio vingyje pasuko į dešinę. Kadangi vingis staigus, greitį sumažino iki 30 km/h. Pasukęs pamatė priešpriešais atvažiuojantį sunkvežimį su priekaba, kuris, lenkdamas traktorių, įvažiavo į jo eismo juostą. Tai pamatęs, jis sumažino greitį, traukėsi į kelkraštį, važiavo žvyrkeliu. Ši situacija įvyko netoli už kelio vingio. Prasilenkęs su sunkvežimiu, per galinio vaizdo veidrodį jis matė, kad sunkvežimis kelio vingyje susidūrė su sidabrinės spalvos lengvuoju automobiliu (t. 1, b. l. 50-51).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1099/2022(03) matyti, kad V. P. konstatuoti eismo įvykio metu padaryti sužalojimai – kairio dilbio abiejų kaulų skeveldriniai lūžimai, odos terminis nudegimas krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai susidarė eismo įvykio metu susidūrus dviem transporto priemonėms ir dėl pagreičių poveikio atsitrenkus į automobilio salono vidaus apdailos detales bei galimai kairiąją ranką suspaudžiant tarp jų. V. P. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 101-102).
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį taikoma nustačius šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių visumą: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, pasireiškiančią kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, jos padarinius, t. y. eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). Veikai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti taip pat turi būti nustatytas ir subjektyvusis šiame straipsnyje numatytos veikos požymis – neatsargi kaltė.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. D. pripažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, taip pat anksčiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodamas krovininį automobilį „MAN TGX 18.400“ su puspriekabe „Mado“ važiuodamas pagrindiniu keliu T formos sankryžoje su pagrindinio kelio posūkiu į kairę, kaltinamasis suko kairėn neįvertindamas vairuojamos transporto priemonės gabaritų ir saugios posūkio trajektorijos bei nepraleisdamas priešpriešais pagrindiniu keliu atvažiavusio ir sankryžoje dešinėn sukusio V. P. vairuojamo automobilio „Fiat Stilo“, todėl puspriekabė „Mado“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiosios V. P. vairuojamu automobiliu „Fiat Stilo“. Tokiais savo veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat 117 punkto nuostatą, pagal kurią tuo atveju, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis; užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, 119 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 156 punktą, pagal kurį tuo atveju, jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių, 157 punktą, pagal kurį sukdamas į kairę (...), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Šie K. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – veiką, pasireiškiančią kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo sužalota kito automobilio vairuotoja V. P.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų V. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina ir kito būtinojo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo sudėties požymio buvimą – padarinius, t. y. eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pažymėtina, kad nesant anksčiau aptartų Kelių eismo taisyklių 9, 117, 119, 156, 157 punktų pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog K. D. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 117, 119, 156, 157 punktų pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais.
Sprendžiant kaltės klausimą atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog nebuvo pakankamai apdairus, neįvertino posūkio trajektorijos ir paaiškino, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimą galėjo lemti nuovargis, skubėjimas. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, oro sąlygos buvo geros. Nors dėl neatidumo ir netinkamo situacijos vertinimo kaltinamasis nesuprato savo veiksmų rizikingo pobūdžio ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) gali įvykti eismo įvykis, tačiau vairuodamas šviesiu paros metu, geromis oro sąlygomis, turėdamas teisę vairuoti krovinines transporto priemones bei turėdamas transporto priemonių vairavimo patirties, K. D. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veiksmais gali būti sukeltas eismo įvykis ir atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Dėl to konstatuotina, kad K. D. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Byloje buvo gautas kaltinamojo ir jo sutuoktinės D. D. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį D. D. atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 76-77). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėja ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprieštaravo, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti D. D., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji sutinka būti K. D. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek D. D. nurodė, kad santuokoje gyvena jau 37 metus, jų santykiai geri, K. D. atsižvelgia į sutuoktinės nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, todėl abu mano, kad D. D. galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. D. D. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 80-83). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad D. D. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis K. D. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 156-157). Per pastaruosius 5 metus kaltinamasis 4 kartus baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus (vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, nebuvo sumokėjęs kelių mokesčio, gabeno tinkamai nepritvirtintą krovinį), paskirtas baudas yra sumokėjęs. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 100). Taigi pagal šioje byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis turi susiformavusias neigiamas antivisuomenines nuostatas, yra linkęs nusikalsti ar sistemingai daryti kitus teisės pažeidimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios V. P. atstovas prašė netaikyti laidavimo instituto ir nurodė, kad kaltinamasis nevisiškai pripažino savo kaltę, o jo gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra nuoširdus, t. y. nukentėjusiojo atstovas tvirtina, jog šiuo atveju nėra būtinosios BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 2K-181-788/2021).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu K. D. davė detalius parodymus apie faktines įvykio aplinkybes, kuriuos jis iš esmės patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. K. D. duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad jos vairuojamo sunkvežimio puspriekabė kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sutampa su kitų byloje surinktų įrodymų pagalba nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Vien tai, kad kaltinamasis nurodė ir tam tikras papildomas aplinkybes, kurios iš esmės nekeičia jo veikos teisinio vertinimo, nepaneigia fakto, jog kaltinamasis pripažino inkriminuojamą veiką. Įvertinęs bylos duomenis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog K. D. siekė nuslėpti tyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodyti jas neteisingai ar kitokiu būdu klaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus ar teismą. Kaip minėta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nėra aiškinama kaip asmens pareiga pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Anksčiau aptarti argumentai ir byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje K. D. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo.
Nukentėjusiosios atstovas taip pat kėlė klausimą dėl kaltinamojo gailesčio padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigia, jog po įvykio nedaug bendravo su nukentėjusiąja ir pinigų žalai atlyginti jai nemokėjo, tokį savo elgesį aiškindamas tuo, kad išsiskyrė jų nuomonės dėl žalos dydžio, o dėl žalos atlyginimo klausimų jis konsultavosi su advokate. Pažymėtina, kad kaltinamojo atsiprašymas nukentėjusiojo bei pagalbos pasiūlymas būtų pageidautinas ir geros moralės požiūriu priimtinas kaltinamojo elgesys. Vis dėlto, šių veiksmų neatlikimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog asmuo nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Eismo įvykio metu kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje, todėl ta aplinkybė, jog nukentėjusiajai kaltinamasis neteikė finansinės pagalbos šiuo atveju negali būti vertinama kaip paneigianti kaltinamojo gailestį dėl nusikaltimo padarymo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu K. D. nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Teisiamojo posėdžio metu išklausęs kaltinamojo parodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo išreikštas gailestis yra tik formalus, nes K. D. kritiškai vertino savo elgesį, išgyveno dėl eismo įvykiu sukeltų pasekmių, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Taigi pagal šioje byloje surinktus duomenis teismas neturi pagrindo pripažinti, jog K. D. nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ar kad jo gailestis yra tik deklaratyvus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Kaltinamajam K. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas. Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 138,46 Eur turtinės ir 4 160 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta eismo įvykyje dalyvavusios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė, nukentėjusiajai V. P. sumokėjo eismo įvykio metu padarytai 5 941,05 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 67). Vien tai, kad šioje byloje tarp civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo (draudiko) kilo ginčas dėl žalos dydžio, kuris neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytų maksimalių dydžių, šiuo atveju nepašalina laidavimo instituto taikymo galimybės, juolab, kad dalis žalos jau yra faktiškai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo ir laiduotojos teiktų paaiškinimų matyti, kad jie abu dirba, bendros šeimos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 2 000 Eur. Jie turi namą, kreditorių ir išlaikytinių neturi. Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu laiduotojos D. D. pateiktus paaiškinimus apie jos šeimos turtinę padėtį bei galimybes mokėti užstatą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojai. Posėdžio metu laiduotoja neneigė, jog galėtų sumokėti užstatą, jo dydį nurodydama apie 200 Eur. Be to, laidavimo paskyrimas su užstatu skatins laiduotoją tinkamai įgyvendinti laiduotojos pareigas ir padės užtikrinti, jog laidavimo instituto tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl poreikio taikyti baudžiamojo poveikio priemones.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad K. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, per pastaruosius 5 metus keturis kartus buvo baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą, paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad K. D. yra linkęs nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, todėl jo veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė. Eismo įvykio metu transporto priemonę K. D. vairavo būdamas blaivus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad K. D. dirba (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su pagrindinėmis jo pajamomis. Akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialia teise kartu lemtų ir darbo praradimą, o tai pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, yra vyresnio amžiaus, kas objektyviai apsunkintų naujo darbo suradimo galimybes, nebūtų teisinga ir proporcinga. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, remdamasis proporcingumo principu, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas šiuo atveju gali būti įgyvendintas ir neskiriant K. D. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, K. D. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas 10 MGL, t. y. 500 Eur (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, juo civilinė ieškovė prašo priteisti iš civilinio atsakovo 138,46 Eur turtinei žalai ir 4 160 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 54-56). Ieškinyje nurodoma, kad draudikas atlygino turtinę žalą, tačiau nepagrįstai nekompensavo 138,46 Eur turtinės žalos už medikamentų įsigijimą ir kelionės išlaidas. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala, draudikas išmokėjo 5 840 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi 4 160 Eur neturtinės žalos suma priteistina iš civilinio atsakovo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog V. P. iš viso sumokėjo 5 941,05 Eur draudimo išmoką, iš kurios 5 840 Eur skirta neturtinei žalai atlyginti, 47,53 Eur gydymo išlaidų, 53,52 Eur vykimo į gydymo įstaigas išlaidoms automobiliu ir 9,80 Eur už vykimą taksi. Civilinio atsakovo teigimu, nėra pagrindo priteisti jokių papildomų sumų (t. 2, b. l. 67, 96).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu kaltinamojo K. D. vairuotos transporto priemonės „MAN TGX 18.400“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. P. sumokėjo 5 941,05 Eur draudimo išmoką, iš kurios 5 840 Eur skirta neturtinei žalai atlyginti, 47,53 Eur gydymo išlaidoms, 53,52 Eur vykimo į gydymo įstaigas išlaidoms automobiliu ir 9,80 Eur už vykimą taksi. Civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo prašoma papildomai priteisti 138,46 Eur turtinei žalai ir 4 160 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinė ieškovė prašo atlyginti draudimo nekompensuotą 39,23 Eur sumą už Ambio kalio ir magnio (maisto papildai), vaistų Zolpidem, Persen ir maisto papildų „Calcigran“ įsigijimą, taip pat 8,76 Eur išlaidas pagal kvitą be vaistų pavadinimo ir 90,47 Eur kelionės išlaidų. Kaip matyti iš byloje esančios gydytojo eksperto išvados (t. 2, b. l. 69), vaistai „Zolpidem“ ir „Persen“ yra skirti padėti užmigti ir mažinti nerimą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog šie vaistai buvo būtini gydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, o jų įsigijimo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu. Teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji pripažino, kad ji neprašo kompensuoti vaistų „Zolpidem“ įsigijimo išlaidų. Dėl to nėra pagrindo iš civilinio atsakovo priteisti vaistų „Zolpidem“ ir „Persen“ įsigijimo išlaidų. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė nurodė, kad maisto papildus jai rekomendavo vartoti gydytojas, o jos įsigyti maisto papildai „Calcigran“, Ambio kalis ir magnis yra skirti kaulams ir raumenims stiprinti. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė dilbio kaulo lūžius, darytina išvada, jog šių preparatų įsigijimo išlaidos gali būti vertinamos kaip tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl civilinei ieškovei priteistina 11,70 Eur už šių preparatų įsigijimą.
Civilinė ieškovė taip pat prašo atlyginti 8,76 Eur išlaidų pagal jos pateiktą UAB „Nemuno vaistinė“ („Camelia“ vaistinė) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nefiskalinį kvitą (t. 2, b. l. 74), tačiau šiame kvite nėra nurodyta, už kokių vaistinių preparatų ar kitų prekių įsigijimą šis kvitas buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši išlaidų dalis nėra įrodyta, todėl iš civilinio atsakovo nepriteistina.
Civilinė ieškovė pateikė mokėjimo kvitus dėl patirtų 133,54 Eur kuro išlaidų (t. 2, b. l. 73) ir 9,80 Eur taksi paslaugų, iš viso 143,34 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai kompensavo 9,80 Eur taksi išlaidas ir 43,72 Eur kuro išlaidų (t. 2, b. l. 69). Kaip matyti iš bylos duomenų, kuro išlaidos kompensuotos įvertinus atstumą nuo civilinės ieškovės namų iki gydymo įstaigų (į abi puses), vidutinį kuro suvartojimą bei vidutinę kuro kainą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo draudiko skaičiavimu. Civilinė ieškovė nepagrindė, jog šis skaičiavimas yra neteisingas. Pažymėtina, kad vien kuro įsigijimo kvitų pateikimas savaime neįrodo, jog visos šios kuro išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu ir nukentėjusiosios vykimu į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad civilinis atsakovas tinkamai kompensavo nukentėjusiosios patirtas kelionės išlaidas, todėl papildomos kelionės išlaidos iš civilinio atsakovo nepriteistinos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai V. P. buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančios specialisto išvados bei medicininių dokumentų matyti, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai nustatyti kairio dilbio abiejų kaulų skeveldriniai lūžimai, odos terminis nudegimas krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji iš įvykio vietos nuvežta į VšĮ „Kretingos ligoninė“, laikotarpiu nuo 2022 m rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. gydyta VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ Traumatologijos skyriuje. 2022 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusioji operuota, operacijos metu atlikta alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų skeveldrinių lūžių osteosintezė plokštele ir sraigtais, imobilizuota gipso langete. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų jos ranka 2,5 mėnesio buvo gipsuota, ji nieko negalėjo dirbti ir iki šiol yra nedarbinga, o kovo mėnesio pabaigoje laukia dar viena operacija. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl įvykio ji patyrė šoką, jaučia diskomfortą, jos rankų pirštai tapo nejautrūs. Ji gyvena viena, tačiau po įvykio be kitų asmenų pagalbos ji negalėjo atlikti buitinių darbų (parsinešti malkų ir pan.), tinkamai apsirengti, jautė baimę ir stresą. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajai 5 840 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.
Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajai V. P. išmokėta 5 840 Eur neturtinės žalos suma buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.2.4 punktu, pagal kurį esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra virš 6 mėnesių, mokama iki 8 MMA suma (įvykio dieną MMA sudarė 730 Eur, todėl 8 MMA suma sudarė 5 840 Eur). Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog minėta suma nustatyta įvertinus medicininius dokumentus, konstatuotą diagnozę, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi nukentėjusiajai išmokėta maksimali Rekomendacijų 4.2.4 punkte nurodyta suma.
Vis dėlto, teismas pažymi, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir pagal juos nustato galutinį neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajai nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgtina ir į tai, kad jau 7 mėnesius nukentėjusioji negali dirbti. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (t. 2, b. l. 71) matyti, kad 2023 m. kovo mėnesį nukentėjusiajai rekomenduota pakartotinė konsultacija, sugijus lūžiui bus šalinama plokštelė, po to rekomenduojama plastikos chirurgo konsultacija. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atlikus antrąją operaciją, bus kreiptasi dėl nedarbingumo nustatymo, o tai pagal Rekomendacijų 5 punkto nuostatas būtų pagrindas didinti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad prieš pat eismo įvykį ji buvo pradėjusi dirbti saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) kaip stažuotoja, 2023 metų sausio mėnesį turėjo įgyti reikiamą kvalifikaciją nuolatiniam darbui, tačiau dėl patirtų sužalojimų to padaryti negalėjo. Visa tai neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus civilinei ieškovei. Be to, nukentėjusioji teigė, jog iki šiol jaučia skausmą rankoje, pirštai tapo nejautrūs. Visa tai apriboja nukentėjusiosios galimybę gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, verčia nerimauti dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, juolab, kad nukentėjusioji nurodė gyvenanti viena.
Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas dėl tokiais atvejais draudimo santykiuose taikomų orientacinių neturtinės žalos dydžių, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajai V. P. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 6 500 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens draudiko interesų.
Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (5 840 Eur) civilinei ieškovei yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 660 Eur neturtinei žalai atlyginti (6 500 Eur – 5 840 Eur = 660 Eur). Iš viso civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo priteisiama 11,70 Eur turtinei žalai ir 660 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. patirtas 1 000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 61). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji naudojosi advokato Mariaus Griciaus pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Marius Gricius atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu (dalyvavo nukentėjusiosios apklausose, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga), parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis ir jo gynėja nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiosios atstovo veiksmų atstovaujant ją ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo K. D. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam K. D. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartu su byla vokuose perduoti kompaktiniai diskai (3 vnt.), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui.
Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris iki 2023 m. balandžio 3 d. turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti K. D., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti K. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (iki 2023 m. rugsėjo 13 d.). Šią įmoką K. D. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. privalo sumokėti į fondo sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: K. D., a. k. (...), įmoka pagal paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei V. P. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 11,70 Eur turtinei žalai ir 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai V. P. iš K. D. 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.