Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.24 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 9,380 km, K. D., vairuodamas krovininį automobilį „MAN TGX 18.400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Mado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu T formos sankryžoje su pagrindinio kelio posūkiu į kairę, suko kairėn, neįvertindamas vairuojamos transporto priemonės gabaritų ir saugios posūkio trajektorijos ir nepraleisdamas priešpriešais pagrindiniu keliu atvažiavusio ir sankryžoje dešinėn sukusio V. P. vairuojamo automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl puspriekabė „Mado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu V. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – kairio dilbio abiejų kaulų skeveldrinius lūžimus, odos terminį nudegimą krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstos sumušimą. Šiais neatsargiais veiksmais K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 p. (jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą <...> ), 119 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 156 p. (jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių (...), 157 p. (sukdamas į kairę (...), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (...).

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamajam K. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas. Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 138,46 Eur turtinės ir 4 160 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta eismo įvykyje dalyvavusios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė, nukentėjusiajai V. P. sumokėjo eismo įvykio metu padarytai 5 941,05 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 67). Vien tai, kad šioje byloje tarp civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo (draudiko) kilo ginčas dėl žalos dydžio, kuris neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytų maksimalių dydžių, šiuo atveju nepašalina laidavimo instituto taikymo galimybės, juolab, kad dalis žalos jau yra faktiškai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl poreikio taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad K. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, per pastaruosius 5 metus keturis kartus buvo baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą, paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad K. D. yra linkęs nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, todėl jo veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė. Eismo įvykio metu transporto priemonę K. D. vairavo būdamas blaivus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad K. D. dirba (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su pagrindinėmis jo pajamomis. Akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialia teise kartu lemtų ir darbo praradimą, o tai pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, yra vyresnio amžiaus, kas objektyviai apsunkintų naujo darbo suradimo galimybes, nebūtų teisinga ir proporcinga. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, remdamasis proporcingumo principu, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas šiuo atveju gali būti įgyvendintas ir neskiriant K. D. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, K. D. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas 10 MGL, t. y. 500 Eur (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, juo civilinė ieškovė prašo priteisti iš civilinio atsakovo 138,46 Eur turtinei žalai ir 4 160 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 54-56). Ieškinyje nurodoma, kad draudikas atlygino turtinę žalą, tačiau nepagrįstai nekompensavo 138,46 Eur turtinės žalos už medikamentų įsigijimą ir kelionės išlaidas. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala, draudikas išmokėjo 5 840 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi 4 160 Eur neturtinės žalos suma priteistina iš civilinio atsakovo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog V. P. iš viso sumokėjo 5 941,05 Eur draudimo išmoką, iš kurios 5 840 Eur skirta neturtinei žalai atlyginti, 47,53 Eur gydymo išlaidų, 53,52 Eur vykimo į gydymo įstaigas išlaidoms automobiliu ir 9,80 Eur už vykimą taksi. Civilinio atsakovo teigimu, nėra pagrindo priteisti jokių papildomų sumų (t. 2, b. l. 67, 96).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu kaltinamojo K. D. vairuotos transporto priemonės „MAN TGX 18.400“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. P. sumokėjo 5 941,05 Eur draudimo išmoką, iš kurios 5 840 Eur skirta neturtinei žalai atlyginti, 47,53 Eur gydymo išlaidoms, 53,52 Eur vykimo į gydymo įstaigas išlaidoms automobiliu ir 9,80 Eur už vykimą taksi. Civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo prašoma papildomai priteisti 138,46 Eur turtinei žalai ir 4 160 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinė ieškovė prašo atlyginti draudimo nekompensuotą 39,23 Eur sumą už Ambio kalio ir magnio (maisto papildai), vaistų Zolpidem, Persen ir maisto papildų „Calcigran“ įsigijimą, taip pat 8,76 Eur išlaidas pagal kvitą be vaistų pavadinimo ir 90,47 Eur kelionės išlaidų. Kaip matyti iš byloje esančios gydytojo eksperto išvados (t. 2, b. l. 69), vaistai „Zolpidem“ ir „Persen“ yra skirti padėti užmigti ir mažinti nerimą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog šie vaistai buvo būtini gydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, o jų įsigijimo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu. Teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji pripažino, kad ji neprašo kompensuoti vaistų „Zolpidem“ įsigijimo išlaidų. Dėl to nėra pagrindo iš civilinio atsakovo priteisti vaistų „Zolpidem“ ir „Persen“ įsigijimo išlaidų. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė nurodė, kad maisto papildus jai rekomendavo vartoti gydytojas, o jos įsigyti maisto papildai „Calcigran“, Ambio kalis ir magnis yra skirti kaulams ir raumenims stiprinti. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė dilbio kaulo lūžius, darytina išvada, jog šių preparatų įsigijimo išlaidos gali būti vertinamos kaip tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl civilinei ieškovei priteistina 11,70 Eur už šių preparatų įsigijimą.

Civilinė ieškovė taip pat prašo atlyginti 8,76 Eur išlaidų pagal jos pateiktą UAB „Nemuno vaistinė“ („Camelia“ vaistinė) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nefiskalinį kvitą (t. 2, b. l. 74), tačiau šiame kvite nėra nurodyta, už kokių vaistinių preparatų ar kitų prekių įsigijimą šis kvitas buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši išlaidų dalis nėra įrodyta, todėl iš civilinio atsakovo nepriteistina.

Civilinė ieškovė pateikė mokėjimo kvitus dėl patirtų 133,54 Eur kuro išlaidų (t. 2, b. l. 73) ir 9,80 Eur taksi paslaugų, iš viso 143,34 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai kompensavo 9,80 Eur taksi išlaidas ir 43,72 Eur kuro išlaidų (t. 2, b. l. 69). Kaip matyti iš bylos duomenų, kuro išlaidos kompensuotos įvertinus atstumą nuo civilinės ieškovės namų iki gydymo įstaigų (į abi puses), vidutinį kuro suvartojimą bei vidutinę kuro kainą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo draudiko skaičiavimu. Civilinė ieškovė nepagrindė, jog šis skaičiavimas yra neteisingas. Pažymėtina, kad vien kuro įsigijimo kvitų pateikimas savaime neįrodo, jog visos šios kuro išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu ir nukentėjusiosios vykimu į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad civilinis atsakovas tinkamai kompensavo nukentėjusiosios patirtas kelionės išlaidas, todėl papildomos kelionės išlaidos iš civilinio atsakovo nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai V. P. buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančios specialisto išvados bei medicininių dokumentų matyti, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai nustatyti kairio dilbio abiejų kaulų skeveldriniai lūžimai, odos terminis nudegimas krūtinės ląstos dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji iš įvykio vietos nuvežta į VšĮ „Kretingos ligoninė“, laikotarpiu nuo 2022 m rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. gydyta VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ Traumatologijos skyriuje. 2022 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusioji operuota, operacijos metu atlikta alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų skeveldrinių lūžių osteosintezė plokštele ir sraigtais, imobilizuota gipso langete. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų jos ranka 2,5 mėnesio buvo gipsuota, ji nieko negalėjo dirbti ir iki šiol yra nedarbinga, o kovo mėnesio pabaigoje laukia dar viena operacija. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl įvykio ji patyrė šoką, jaučia diskomfortą, jos rankų pirštai tapo nejautrūs. Ji gyvena viena, tačiau po įvykio be kitų asmenų pagalbos ji negalėjo atlikti buitinių darbų (parsinešti malkų ir pan.), tinkamai apsirengti, jautė baimę ir stresą. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajai 5 840 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.

Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajai V. P. išmokėta 5 840 Eur neturtinės žalos suma buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.2.4 punktu, pagal kurį esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra virš 6 mėnesių, mokama iki 8 MMA suma (įvykio dieną MMA sudarė 730 Eur, todėl 8 MMA suma sudarė 5 840 Eur). Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog minėta suma nustatyta įvertinus medicininius dokumentus, konstatuotą diagnozę, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi nukentėjusiajai išmokėta maksimali Rekomendacijų 4.2.4 punkte nurodyta suma.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir pagal juos nustato galutinį neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajai nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgtina ir į tai, kad jau 7 mėnesius nukentėjusioji negali dirbti. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (t. 2, b. l. 71) matyti, kad 2023 m. kovo mėnesį nukentėjusiajai rekomenduota pakartotinė konsultacija, sugijus lūžiui bus šalinama plokštelė, po to rekomenduojama plastikos chirurgo konsultacija. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atlikus antrąją operaciją, bus kreiptasi dėl nedarbingumo nustatymo, o tai pagal Rekomendacijų 5 punkto nuostatas būtų pagrindas didinti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad prieš pat eismo įvykį ji buvo pradėjusi dirbti saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) kaip stažuotoja, 2023 metų sausio mėnesį turėjo įgyti reikiamą kvalifikaciją nuolatiniam darbui, tačiau dėl patirtų sužalojimų to padaryti negalėjo. Visa tai neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus civilinei ieškovei. Be to, nukentėjusioji teigė, jog iki šiol jaučia skausmą rankoje, pirštai tapo nejautrūs. Visa tai apriboja nukentėjusiosios galimybę gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, verčia nerimauti dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, juolab, kad nukentėjusioji nurodė gyvenanti viena.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas dėl tokiais atvejais draudimo santykiuose taikomų orientacinių neturtinės žalos dydžių, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajai V. P. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 6 500 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens draudiko interesų.

Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (5 840 Eur) civilinei ieškovei yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 660 Eur neturtinei žalai atlyginti (6 500 Eur – 5 840 Eur = 660 Eur). Iš viso civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo priteisiama 11,70 Eur turtinei žalai ir 660 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. patirtas 1 000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 61). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji naudojosi advokato Mariaus Griciaus pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Marius Gricius atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu (dalyvavo nukentėjusiosios apklausose, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga), parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis ir jo gynėja nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiosios atstovo veiksmų atstovaujant ją ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo K. D. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. D. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartu su byla vokuose perduoti kompaktiniai diskai (3 vnt.), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui.

Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris iki 2023 m. balandžio 3 d. turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. D., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti K. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (iki 2023 m. rugsėjo 13 d.). Šią įmoką K. D. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. privalo sumokėti į fondo sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: K. D., a. k. (...), įmoka pagal paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei V. P. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 11,70 Eur turtinei žalai ir 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai V. P. iš K. D. 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.