- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-31-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05479-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., „Swedbank", „Veho Lietuva", „Agrokoncernas", „Kretinos grūdai", Pakruojo rajono savivaldybės administracija, „AMIC Lietuva", „VVS LT", „Meresta", „Santovita", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyrius, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „LYTAGRA", Pakruojo vartotojų kooperatyvas
- Pareiškėjas
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-12331-291/2021, pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., R. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Amic Lietuva“, „Swedbank“, akcinė bendrovė, antstolė I. E., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,VVS LT“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lytagra“ (uždaroji akcinė bendrovė ,,Pakruojo Lytagra,“ filialas), uždaroji akcinė bendrovė ,,Veho Lietuva“, akcinė bendrovė ,,Kretingos grūdai“, Pakruojo vartotojų kooperatyvas, antstolė V. Š., Pakruojo rajono savivaldybės administracija, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, antstolis R. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Agrokoncernas“, antstolė G. V., antstolis A. L., antstolis A. B., individuali įmonė „Santovita“, akcinė bendrovė „Meresta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
2. Nurodė, kad pareiškėjas negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma sudaro 2 298 598,40 Eur, 91 933,26 Eur sudaro antstolių vykdymo išlaidos. Pareiškėjas bankroto administratoriumi siūlo skirti nemokumo administratorių R. P.. Pareiškėjas dirba ir jo pajamas sudaro apie 651,71 Eur darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, kuriuos pardavus būtų galima padengti kreditorių reikalavimus, neturi, išlaikytinių neturi, gyvena nuomojamose patalpose. Pareiškėjas per paskutinius tris metus nėra sudaręs jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje numatytų sandorių, žalingų įpročių neturi, nėra teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB), Pakruojo ūkininkų kredito unija, antstolis A. L. atsiliepimais į pareiškimą prašė dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. duomenimis, pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 163 363,18 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalimi, 8 595,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda negalės būti nurašoma teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą.
5. Suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., antstolis R. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Pakruojo vartotojų kooperatyvas atsiliepimais į pareiškimą prašė dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo R. V. prašė esant įstatymo nustatytoms sąlygoms nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Pareiškėjas 2008 m. birželio 28 d. kartu su (duomenys neskelbtini) kredito unijos vadovu A. A. suklastojo paskolos sutartį A. V. vardu dėl 165 000 Lt sumos ir 85 000 Eur sumą persivedė į savo sąskaitą kaip išankstinį apmokėjimą už žemės ūkio techniką, nors tokios technikos neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui R. P. fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė R. P., sąrašo eil. Nr. N-FA0044; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 50,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 348,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad bankroto administratorius plano projektą teismui tvirtinti turi pateikti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 2 298 598,40 Eur, įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėjo pajamas sudaro apie 651,71 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjas dirba uždarojoje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendė, kad pareiškėjo gaunamos pajamos nėra pakankamos per protingą laiką grąžinti skolas, kurių suma, kaip nustatyta, didesnė nei 25 MMA, o likvidaus turto nėra. Duomenų, kad būtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, byloje nėra. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjas nesudarė kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas užsiėmė žemės ūkio veikla, augino galvijus, todėl ėmė paskolas. Žemes ūkio veiklą vykdė iki 2008 metų, kartu bendradarbiaujant su tėvais, ir vienas kitam laiduodami už paimtus kreditus. Iškėlus tėvo R. P. įmonei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, veiklos nebegalėjo vykdyti, nes buvo išparduotas ir pareikėjo turtas. Pareiškėjas dirba, tačiau jo pajamos, atskaičius mokesčius yra tik apie 651,71 Eur. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas yra sąžiningas FABĮ taikymo prasme.
9. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą, FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų nenustatyta, sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-12331-291/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas R. P. meluoja, kad iškėlus jo tėvo R. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nebegalėjo vykdyti veiklos, nes buvo išparduotas pareiškėjo turtas. Taip pat pareiškėjas meluoja, kad jo ir tėvo turtas buvo 113 000 000 litų. Pareiškėjas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesugebėjo tinkamai vadovauti bendrovei, todėl imdavo paskolas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, o gavus paramą šiaudų gamybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privedė prie bankroto.
10.2. 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nepaaiškino, kaip atsirado skola apeliantei ir kieno iniciatyva 2008 m. birželio 28 d. buvo suklastota A. V. vardu 165 000 Lt sumai su (duomenys neskelbtini) ūkininkų kredito unijos sudaryta sutartis. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 nebuvo tiriamos aplinkybės dėl iš A. V. sąskaitos į R. P. sąskaitą pervestų 85 000 Lt.
10.3. Pareiškėjas nuo teismo nuslėpė, kad buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 1 180 000 Lt, iššvaistymo. 2013 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00378-13 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl galimai pasisavinto ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ŽŪB, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto. Taip pat 2015 m. kovo 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-094-15 dėl galimai iššvaistyto (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto. Iš ikiteisminio tyrimo matyti, kad R. P. veikdamas su kitais asmenimis sudarė daugybe paskolų sutarčių, be to tarp tų pačių asmenų buvo sudarytos laidavimo sutartys, o gauti pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo turtas neva neparduotas, nors byloje pateikta medžiaga įrodo, kad pareiškėjas turto nebeturi. Teismas vertina pareiškėjo, o ne jo tėvų turtą ir skolas. Pareiškėjas nevadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai nei skunde teigia apeliantė. Pareiškėjo skola apeliantei atsirado iš civilinių santykių su A. V.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantės pateikti 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. 6-2594 prokuratūros raštas ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. FNTT raštas yra apeliantei pateikti atsakymai į jos pačios pateiktus prašymus, skundus, kurie išspęsti. Teisėsaugos institucijos apeliantės skundus dėl skolos atmetė ir nepripažino, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Be to, šie skundai yra išspręsti daugiau nei prieš dešimt metų ir neturi reikšmės bankroto bylai.
11.3. Apeliantė pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, neva kažkas klastojo parašus, neva darbo sutartis negaliojanti, neva E. L. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
11.4. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl pareiškėjo paskolų gautų iš (duomenys neskelbtini)kredito unijos. Paimtos paskolos buvo teisėtos ir dėl jų paėmimo nėra jokių ginčų.
11.5. Pareiškėjas nėra teistas pagal BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsnius, dėl ko būtų tapęs nemokiu. Apeliantės pateikta informacija apie buvusius ikiteisminius tyrimus neturi įtakos fizinio asmens bankroto iškėlimui, nes jos pateiktuose tyrimuose nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo skolos, paimtos paskolos buvo susiję su jo nusikalstamais veiksmais, be to pateikta informacija apie ikiteisminius tyrimus, kurie užbaigti ir vykę daugiau nei prieš 6–8 metus ir bankroto bylose nenagrinėjami. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliantė nors ir nesuformulavo apeliaciniame skunde prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštą dėl informacijos pateikimo ir Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 15 d. raštą dėl pareiškimų.
17. Apeliantė ginčija nutartį, kuria iškelta pareiškėjui bankroto byla ir sprendžiant iš skundo turinio, apeliantė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja pareiškėjo nesąžiningumą. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu yra sprendžiama dėl fizinio asmens sąžiningumo kreditorių atžvilgiu per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau ieškovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su prieš trylika metų buvusiomis aplinkybėmis, kurios nėra aktualios sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, apeliantė nepateikė jokių argumentų, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ar kad ji teikė šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui ir šis teismas nepagrįstai atsisakė juo priimti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.
Dėl bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo
18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
19. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
20. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nemokus ir dėl to ginčo nėra, tačiau ginčas kilo dėl jo sąžiningumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs pareiškėjo nesąžiningumo ir kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
23. Kasacinis teismas pažymi, kad subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
24. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Tačiau vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 28 punktas).
25. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
26. 43. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokio turto, nesudarė jokių sandorių. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 13 d. sudarytos su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. 34 papildymo, pareikėjęs nuo 2018 m. kovo 1 d. dirba bendrovės direktoriumi. Taip pat, kaip matyti iš 2020 m. kovo 23 d. darbo sutarties Nr. DS-1 sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 24 d. dirba šioje bendrovėje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjas atskaičius mokesčius per mėnesį gauna 651,71 Eur darbo pajamų. Tai rodo, kad pareiškėjas deda pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti ir teisingai pusiausvyrai su kreditorių interesais nustatyti. Vien tai, kad apeliantė skunde suabejojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėjo sudarytos darbo sutarties teisėtumu, savaime tai nepaneigia šios sutarties sudarymo.
28. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-282/2017, iš dalies paliktu galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2019, pripažino, kad R. P. kartu su bendrininkais suorganizavo ir įvykdė (duomenys neskelbtini) ŽŪB 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) vertės turto išvaistymą ir R. P. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai) R. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
29. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nutrauktas R. P. priežiūros pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį vykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 15 d., todėl teistumas yra išnykęs ir pareiškėjas R. P. laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 dalis, 6 dalis).
30. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažino, kad R. P. 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, padėjo iššvaistyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) ŽŪB turtą, pagamindamas netikrą dokumentą. Akivaizdu, kad R. P. nuosprendyje nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė 2008 m., t. y. veiksmai atlikti už FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos trijų metų ribos, todėl šie veiksmai nevertintini sąžiningumo aspektu.
31. Kaip matyti iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančio Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 18 d. preliminaraus sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-2006-1029/2019, palikto galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, 2008 m. birželio 28 d. apeliantės sutuoktinis A. V. iš savo sąskaitos į R. P. sąskaitą pervedė 85000 Lt (24617,70 Eur), lėšų pervedimo paskirtyje nurodyta: išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką. Minėtu preliminariu sprendimu apeliantei iš R. P. buvo priteista 24617,70 Eur skola, 1735,55 Eur palūkanos.
32. Nors apeliantei skola iš R. P. priteista 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu, tačiau skola atsirado dėl 2008 m. birželio 28 d. pareiškėjui pervesto išankstinio mokėjimo, todėl šie veiksmai nevertintini sąžiningumo aspektu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nepaaiškino apeliantei atsiradusios skolos aplinkybių, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi yra vertinami pareiškėjo veiksmai atlikti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytoje trijų metų riboje.
33. Pažymėta, kad net ir nustačius priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto išvaistymo ir negrąžintos skolos apeliantei, tai nėra kliūtis asmeniui pasinaudoti galimybe atkurti savo mokumą, jei pastaruosius trejus metus pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas per pastaruosius trejus metus būtų sudaręs sandorius pažeidžiančius kreditorių interesus ar būtų atlikęs kitus nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
34. Dėl apeliantės atskirajame skunde argumentų, kad pareiškėjas nuslėpė nuo teismo, jog yra teistas, pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Iš šios teismo nurodytos normos akivaizdu, kad teismas atsisakytų kelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turi būti ne tik nustatyti faktai, kad asmuo yra baustas už minėtus BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus ir jo teistumas dar nėra išnykęs, bet ir tai, kad dėl to jis tapo nemokus.
35. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, tačiau BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto reguliavimo sritį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nubaustas už BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nurodytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, todėl nesant šioms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, jog yra vienas iš pagrindų atsisakyti pareiškėjui kelti fizinio asmens bankroto bylą.
36. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Šiuo atveju teismas įvertino apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, o dėl kitų, kurie nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja dėl jų nėra tikslinga plačiau pasisakyti.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.