- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-292-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06913-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys A. Z., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, prašė leisti taikyti privalomajame nurodyme Nr. PN-533(16.29) numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes (2017 m. spalio 6 d. potvarkis Nr. P3-189), tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę skolininkės A. Z. lėšomis, taip pat prašo nubausti bauda A. Z. už privalomojo nurodymo nevykdymą. Pareiškėja nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/17/01557, pradėta vykdyti pagal 2017 m. balandžio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. 2-5188-730/2013 dėl įpareigojimo A. Z. iki 2017 m. spalio 10 d. išardyti savavališkai pastatyto nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime nurodo, kad sutinka su antstolės prašymu ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir nustačiusi pažeidimus statybos srityje Inspekcija 2017 m. balandžio 10 d. G. M. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-533 (16.29), kuriuo pareikalavo iki 2017 m. spalio 10 d. išardyti pastatyto nesudėtingojo inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad minėtas nurodymas per jame nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, Inspekcija 2017 m. lapkričio 7 d. prašymu Nr. 2D-15536 (16.24) jį perdavė vykdyti pareiškėjai. Kreipimosi į antstolę metu G. M. jau nebebuvo pirmiau nurodyto žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkas. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai turto pardavimo iš varžytynių aktu 2017 m. rugsėjo 22 d. perleisti A. Z. nuosavybėn. Šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo teisių į žemės sklypą, kuriame neteisėtai pastatytas statinys, turinio. Tai reiškia, kad G. M. nebegali vykdyti jokių statybos darbų, įskaitant ir neteisėtai pastatytos stoginės dalies nugriovimą, kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Tokiu būdu pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą stoginės dalį perėjo sklypo savininkei A. Z..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą dėl leidimo taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, leido taikyti privalomajame nurodyme Nr. PN-533(16.29) numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes (2017 m. spalio 6 d. potvarkis Nr. P3-189), tai yra leido Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę skolininkės A. Z. lėšomis, prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-533 (16.29). Šis nurodymas per jame nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl Inspekcija jį perdavė vykdyti pareiškėjai. Privalomasis nurodymas buvo surašytas G. M., kreipimosi į antstolę metu G. M. jau nebebuvo pirmiau nurodyto žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkas. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai turto pardavimo iš varžytynių aktu 2017 m. rugsėjo 22 d. perleisti A. Z. nuosavybėn. Teismas konstatavo, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą stoginės dalį perėjo sklypo savininkei A. Z..
3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. Nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymu, atsižvelgiant į skolininkės A. Z. nurodytas aplinkybes, susijusias su buvusio pirties savininko G. M. trukdymu pašalinti savavališkos statybos padarinius pirties pastate ir dėl to vykstančiu teisminiu procesu, vykdomoji byla Nr. 0075/17/01424 buvo sustabdyta iki 2018 m. birželio 1 d. Vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/01557 vykdymo veiksmai, 2017 m. lapkričio 16 d. surašius sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-7013, taip pat toliau nebebuvo atliekami. Nurodė, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami dėl objektyvių priežasčių, skolininkė ėmėsi priemonių, kad būtų sudaryta galimybė atlikti vykdymo veiksmus, todėl laikytina, kad privalomasis nurodymas nevykdytas iki šios dienos ne dėl skolininkės kaltės, todėl skirti skolininkei baudą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo nėra pagrindo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. Z. prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl skolininkės (apeliantės) kaltės, o pastaroji ėmėsi priemonių, kad būtų atlikti vykdymo veiksmai, atsisakė skirti skolininkei baudą, tačiau kartu teismas pripažino, kad kliūtis įvykdyti privalomąjį nurodymą yra būtent G. M., kaip buvusio savininko, veiksmai. Nurodo, kad kokie tie veiksmai, teismo nutartyje nedetalizuota, todėl nėra galima nuspręsti, ar tie veiksmai nėra kliūtis įvykdyti privalomąjį nurodymą.
4.2. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsisakymo civilinėje byloje Nr. e2-332-904/2018 išduoti apeliantei vykdomąjį raštą ir nutartyje lakoniškai pažymėjo, kad 2018 m. birželio 4 d. teismo sprendimas įsiteisėjo. Apeliantės teigimu, nors sprendimas įsiteisėjo, tačiau apeliantei vykdomasis raštas neišduodamas. O būtent dėl civilinėje byloje Nr. e2-332-904/2018 pareikšto reikalavimo ir vykstančio proceso buvo sustabdyti vykdymo veiksmai ginčo vykdomojoje byloje. Tai leidžia teigti, kad priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas vykdymo veiksmų atlikimas, yra neišnykusios. Todėl teismas ne tik turėjo atsisakyti skirti baudą, bet ir negalėjo leisti Inspekcijai pačiai įvykdyti nurodymo.
4.3. Apeliantė teigia, kad teismas plačiau nepasisakė dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-332-904/2018 sukeliamų pasekmių šioje ginčo byloje, tenka tik kelti hipotetines prielaidas. Apeliantės teigimu, tenka konstatuoti, jog A. Z. neturi objektyvios galimybės pati įvykdyti nurodymą ir dėl šios priežasties nurodymo įvykdyti negali ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vadinasi, teismas sukūrė prievolinius santykius, kurių neįmanoma vykdyti, ir tokios prievolės yra negaliojančios, nes prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
5.1. Inspekcija nurodo, kad 2017 m. balandžio 10 d. G. M. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-533(16.29) pašalinti pažeidimus, tai yra iki 2017 m. spalio 10 d. išardyti pastato nesudėtingojo inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Žemės sklypas ir jame esantis nesudėtingasis statinys – stoginė turto pardavimo iš varžytynių aktu 2017 m. rugsėjo 22 d. perleisti A. Z. nuosavybėn. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą stoginės dalį perėjo žemės sklypo savininkei A. Z..
5.2. Inspekcija nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje nustatyta, kad privalomais nurodymas Nr. PN-533(16.29) iki šios dienos nėra įvykdytas. Šios aplinkybės konstatavimas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo. Pažymi, kad pačiai apeliantei yra neapribojama teisė inicijuoti privalomojo nurodymo įvykdymą, tai yra organizuoti pastogės ardymo ir statybvietės sutvarkymo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
10. Byloje gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti: 2018 m. spalio 1 d. aktą, 65 fotofiksacijas, 2 mobiliojo ryšio ekrano vaizdus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantės teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su reikalavimu įvykdyti privalomąjį nurodymą, taip pat šie įrodymai gauti po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl, teismo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomi pridėti įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl skolininkės (apeliantės) kaltės, o pastaroji ėmėsi priemonių, kad būtų atlikti vykdymo veiksmai, atsisakė skirti skolininkei baudą, tačiau kartu teismas pripažino, kad kliūtis įvykdyti privalomąjį nurodymą yra būtent G. M., kaip buvusio savininko, veiksmai. Nurodo, kad kokie tie veiksmai, teismo nutartyje nedetalizuota, todėl nėra galima nuspręsti, ar tie veiksmai nėra kliūtis įvykdyti privalomąjį nurodymą.
12. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-533 (16.29). Privalomuoju nurodymu G. M. nurodyta išardyti savavališkai pastatyto nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio – stoginės dalį, patenkančią į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą su namu įsigijo apeliantė, kuriai perėjo pareiga įgyvendinti privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus. 2017 m. lapkričio 16 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad apeliantė neišardė pastatyto nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio – stoginės dalies, dėl to apeliantė buvo įpareigota pateikti įrodymus, kad įvykdė privalomąjį nurodymą.
13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl apeliantės kaltės, o dėl G. M. kaip buvusio savininko veiksmų. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš esmės savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti dėl vykstančių teisminių procesų, dėl to buvo sustabdytas vykdomosios bylos Nr. 0075/17/01424 vykdymas ir nebuvo atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/01557. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami iš esmės ne dėl skolininkės ar G. M. veiksmų vykdant privalomajį nurodymą, o dėl tarp šalių vykstančių teisminių procesų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolės prašymo dalį dėl baudos skyrimo apeliantei.
14. Pažymėtina, kad apeliantė nurodydama, jog G. M. veiksmai yra kliūtis vykdyti vykdomąjį dokumentą, nenurodo, kokie šio asmens veiksmai kliudo atlikti privalomąjį nurodymą ir kokie įrodymai pagrindžia šiuos apeliantės argumentus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą nurodė, kad būtent apeliantės veiksmai yra kliūtis įvykdyti privalomąjį dokumentą – apeliantė privalomojo dokumento nevykdo. Ši aplinkybė nustatyta remiantis 2018 m. liepos 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-18-75-4708. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Tačiau nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad būtent dėl G. M. veiksmų yra neatliekami vykdymo veiksmai.
15. Apeliantė teigia, kad dėl baudos skyrimo teismas pasisakė ir savo sprendimą motyvavo, tačiau kodėl vykdymo veiksmus buvo leista atlikti Inspekcijai, lieka neaišku.
16. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytiną teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-316/2014). Šiuo atveju teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas apeliantei nugriauti savavališkai pastatytą statinį – stoginę, todėl yra priverstinai vykdytinas. To nepaneigia ir aplinkybė, kad, apeliantei neįvykdžius įpareigojimo, nugriauti savavališką statinį teismas pavedė Inspekcijai.
17. Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o 15 straipsnio 3 dalis numato, kad Inspekcija 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte reglamentuota, kad Inspekcija (išieškotoja), pateikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kartu turi nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pašalinti savavališkos statybos padarinius turi apeliantė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė privalomojo nurodymo nevykdė, byloje nesant ginčo, jog apeliantei buvo žinoma apie vykdomosios bylos Nr. 0075/17/01557 vykdymą (vykdymo procesą), tiek antstolei 2017 m. lapkričio 16 d. aktu Nr. S-17-75-7013 konstatavus, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tiek išieškotojai informavus antstolę, kad privalomasis nurodymas nėra vykdomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 771 straipsniu leido Inspekcijai nugriauti savavališkos statybos padarinius.
18. Apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-332-904/2018 pasekmių ginčo byloje. Nurodo, kad A. Z. neturi galimybės įvykdyti nurodymą ir dėl šios priežasties nurodymo įvykdyti negali ir Inspekcija. Apeliantės teigimu, teismas sukūrė prievolinius santykius, kurių neįmanoma vykdyti, ir tokios prievolės yra negaliojančios, nes prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
19. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai civilinėje byloje Nr. 2-332-904/2018 priėmė sprendimą 2018 m. birželio 4 d., jis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d., todėl akivaizdu, kad apeliantei vykdomasis raštas pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. prašymą pagrįstai nebuvo išduotas, nes 2018 m. birželio 4 d. sprendimas nei pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo gavimo teisme, nei jo išnagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl nei apeliantei, nei G. M. nesukėlė teisinių pasekmių, nes iki 2019 m. sausio 17 d. sprendimas neįgijo šalims res judicata galios, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti aplinkybių dėl vykdomojo rašto neišdavimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog pateko į jai priklausantį pastatą ir galbūt įvykdė savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus. Apeliantė taip pat pateikė 2018 m. spalio 1 d. aktą, kuris parengtas apeliantei atstovaujančio advokato Gintaro Aleknavičiaus, kuriame nurodyta, jog apeliantė pateko į jai priklausantį pastatą ir su buvusiu pastato savininku galbūt pašalino jam priklausančius daiktus. Kartu su šiuo priedu apeliantė pateikė fotofiksacijas, iš kurių matyti, kad atliekami namo rekonstravimo darbai, todėl iš pateiktų apeliantės rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė atskirajame nurodydama, kad prievolinių santykių neįmanoma vykdyti, teismui taip pat pateikė įrodymus, kad juos vykdo, todėl matyti, kad apeliantės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa.
20. Pažymėtina, kad apeliantė teikdama fotofiksacijas nurodo, kad vykdo savavališkos statybų šalinimo veiksmus, nurodė, kad G. M. pašalino jam priklausančius daiktus. Apeliantei išaiškinama, kad vykdymo procese apeliantė, būdama skolininkė, privalo kooperuotis ir bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoja, todėl apeliantė siekdama, kad būtų pripažinta, jog savavališkos statybos padariniai yra galbūt pašalinti, šiuos įrodymus turi pateikti vykdomąją bylą vykdančiai antstolei ir išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant nustatytoms nutarties 13, 14 ir 19 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas. Atskirojo skundo netenkinus, byloje nesant duomenų apie suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pridėti prie bylos 2018 m. spalio 1 d. aktą, 65 fotofiksacijas, 2 mobiliojo ryšio ekrano vaizdo kopijas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.