Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-05-23 · Civilinė byla Nr. e2A-358-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-01Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
e2A-358-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02040-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Telšių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. Nr. e2A-358-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02040-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1764,57 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakove 2015 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo darbus baigti iki 2015 m. lapkričio 15 d. Šalys 2015 m. lapkričio 16 d. pasirašė užbaigtų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – aktas), tačiau 2016 m. spalio 6 d. susitarimu, šalys nusprendė pripažinti 2015 m. lapkričio 16 d. aktą negaliojančiu, nes buvo nustatyti atliktų darbų defektai. Teigė, jog atsakovė visus defektus pašalino 2017 m. birželio 5 d. ir šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovės vertinimu, sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas pratęstas nebuvo, todėl atsakovė praleido terminą tinkamai atlikti darbus 1 metus, 6 mėnesius ir 20 dienų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė įvertinusi ieškinio senaties terminą prašo priteisti iš atsakovės delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. birželio 5 d., t. y. už 61 dieną.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji atliko darbus nepažeisdama sutartyje nustatyto termino, o aplinkybę, jog buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo darbai pripažinti negaliojančiais, vertintinas kaip siekis geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją. Teigė, jog trūkumai 2015 m. lapkričio 16 d. priimant darbus buvo akivaizdūs, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atlikti darbus buvo uždelsta dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovės vertinimu, reikalavimo pareiškimas dėl nekokybiškai atliktų darbų praėjus daugiau nei vieneriems metams laikytinas bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 6 d. susitarimu panaikindamos prieš tai (2015 m. lapkričio 16 d.) pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą, šalys sudarė naują sandorį, kuriuo panaikino prieš tai šalis siejusias teises ir pareigas bei sukūrė naujas. Naujai sudarytu sandoriu numatytas darbų atlikimo terminas buvo pakeistas kitu. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog turėjo būti susitarta ir dėl atsakomybės, jeigu nustatytu terminu trūkumai nebūtų pašalinti. Nesant rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo už laiku nepašalintus trūkumus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes delspinigių skaičiavimui ieškovė negali remtis ankstesne tarp šalių sudaryta 2015 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutartimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės UAB „Techsis“ ieškovės naudai 1764,57 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas bei 52,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1.Kai šalys 2016-10-06 susitarimu panaikino 2015-11-16 perdavimo-priėmimo aktą, vėl pradėjo galioti sutarties nuostatos, tame tarpe ir sutarties 6.7 p. dėl delspinigių skaičiavimo rangovui pažeidus darbu atlikimo terminą, todėl teismo išvada, kad šalys 2016-10-06 susitarimu privalėjo iš naujo aptarti delspinigių skaičiavimo tvarką, yra nepagrįsta.

4.2. Tai, kad šalys suprato, jog 2016-10-06 susitarimo pagrindu grįžtama prie sutarties galiojimo įrodo ir šalių pasirašytas 2017 m. birželio 5 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes jame nurodyta, kad aktas sudarytas vadovaujantis 2015-05-15 sutarties 7 p. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2016-10-06 susitarimu šalys panaikino prieš tai šalis siejusias teises ir pareigas bei sukūrė naujas.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Techsis“ prašo skundą atmesti, palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.Apelianto vertinimas, kad darbų priėmimo - perdavimo akto panaikinimas laisva šalių valia nepanaikina prieš tai šalis siejusių teisių ir pareigų, ir tokiu atveju, grįžtama prie tarp šalių sudarytos sutarties galiojimo ir jos nuostatų taikymo, yra ne tik, kad neteisėtas, bet ir nepagrįstas. Jei rangovas perdavė rangos darbus, o užsakovas juos priėmė, nenustatė trūkumų ir sumokėjo už juos, laikoma, kad sutartis yra įvykdyta ir baigta. Šiuo atveju, ieškovė (užsakovas) darbus priėmė, stadionas buvo perduotas ir ieškovės (užsakovo) eksploatuojamas. Tai reiškia, kad darbai pagal šalių pasirašytą sutartį buvo baigti 2015 m. lapkričio 16 d., šalims pasirašius darbu priėmimo - perdavimo aktą.

5.2. 2016 m. spalio 6 d. šalių pasirašytu susitarimu šalys iš esmės susitarė dėl pastebėtų trūkumų, t. y. sudarė naują susitarimą dėl trūkumų šalinimo bei nustatė terminą tuos trūkumus pašalinti. Tikrieji šalių ketinimai pasirašant 2016 m. spalio 6 dienos susitarimą buvo susitarti dėl objekto defektų ir jų pašalinimo termino, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad „2016-10-06 susitarimu šalys panaikino perdavimo - priėmimo aktą, o tai reiškia, kad vėl pradėjo galioti ankstesnės rangos sutarties nuostatos, tame tarpe ir sutarties 6.7 punktas dėl delspinigių skaičiavimo rangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos esmė – ar pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškinį dėl delspinigių priteisimo pagal statybos darbų rangos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad šalys 2016-10-06 susitarimu panaikino 2015-11-16 perdavimo-priėmimo aktą, o tai reiškia, kad vėl pradėjo galioti sutarties nuostatos, tame tarpe ir dėl delspinigių skaičiavimo rangovui pažeidus darbu atlikimo terminą. Anot apeliantės, 2017-06-05 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formuluotė, jog „aktas sudarytas vadovaujantis 2015-05-15 statybos rangos sutarties Nr. S-11463 punktu Nr. 7 įrodo, jog 2016-10-06 susitarimo pagrindu grįžtama prie ankstesnės rangos sutarties galiojimo, todėl jai turi būti priteisti numatyti delspinigiai už ne laiku atliktus darbus.

Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2015 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo statybos rangos darbus baigti iki 2015 m. lapkričio 15 d. (b. l. 3-8). Darbai buvo baigti 2015 m. lapkričio 16 d. šalims pasirašius užbaigtų darbų aktą, kuris 2016 m. spalio 6 d. susitarimu buvo panaikintas (b. l. 12). Sudaryto 2016 m. spalio 6 d. susitarimo pagrindu, darbai buvo atlikti visiškai 2017 m. birželio 5 d. (b. l. 12-13).

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 16 d. užbaigtų statybos darbų perdavimo – priėmimo akto turinio matyti, kad ieškovė jokių pretenzijų atsakovei neturėjo. Priešingai, pažymėjo, kad atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir pretenzijų dėl darbų atlikimo neturi. Darbų priėmimo akte nebuvo numatytos užsakovo teisės reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalys 2016 m. spalio 6 d. susitarimu panaikindamos prieš tai pasirašytą 2015 m. lapkričio 16 d. priėmimo–perdavimo aktą, sudarė naują sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1. 63 straipsnio 1 dalis). Sudariusios naują sandorį, šalys panaikino prieš tai jas siejusias teises ir pareigas bei sukūrė naujas. Kad tai yra naujas susitarimas, patvirtina ir aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovė pripažino ir patvirtino faktą, kad iš esmės rangos darbai buvo atlikti iki 2015 m. lapkričio 16 d., objektą buvo galima eksploatuoti pagal jo paskirtį, tik po kurio laiko buvo pastebėti trūkumai dėl kurių ištaisymo šalys geranoriškai ir susitarė.

2016 m. spalio 6 d. susitarimo turinys patvirtina, jog šalys nustatė trūkumus, kuriuos atsakovė įsipareigojo pašalinti bei nustatė kitą nei rangos sutartyje numatytą trūkumų pašalinimo terminą apibrėždamos jį iki 2016 m. lapkričio 30 d. Tai reiškia, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo pakeistas kitu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatant prievolės įvykdymo termino praleidimą, nėra pagrindo ir logikos vadovautis rangos sutartyje nustatytu terminu (iki 2015 m. lapkričio 15 d.), kaip teigia apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, numatant naujus trūkumus praėjus beveik metams po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir pakeičiant terminą, šalys turėjo tuo pačiu aptarti ir atsakomybės, jeigu nustatytu terminu trūkumai nebūtų pašalinti, sąlygas, tačiau to nepadarė.

Vertinant 2015-05-15 rangos sutarties sąlygas, susijusias su netesybomis, iš sutarties 6.3 punkto matyti, jog jame numatytos netesybos kaip prievolės įvykdymo laiku užtikrinimo priemonė skirta atitinkamoms darbų grupėms, kurias vėluojama atlikti pagal grafiką nurodytą žiniaraštyje, tačiau ne termino praleidimui šalinant atliktų darbų trūkumus. Tokį aiškinimą pagrindžia ir šalių sutarta suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, t. y. nuo vėluojamos atlikti konkrečios darbų grupės kainos. Taip pat ir delspinigių išskaitymo tvarka, kai nesumokamos sumos už atliktus atitinkamos grupės darbus, neleidžia prieiti prie išvados, kad delspinigiai skaičiuojami ir už defektų šalinimo termino praleidimą. Dėl to ieškovei, siekiant taikyti atsakomybę už termino pašalinti trūkumus pažeidimą, šalys turėjo aiškiai susitarti, už ką bus skaičiuojami delspinigiai, suma nuo kurios bus skaičiuojami delspinigiai, jų dydis. Tokią išvadą suponuoja CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir CK 6.72 straipsnis. Pagal minėtas teisės normas, delspinigiai skaičiuojami už neįvykdytą arba netinkamai įvykdytą prievolę ir susitarimas dėl jų turi būti rašytinis. Šalims raštu nesusitarus, kad delspinigiai bus skaičiuojami už laiku nepašalintus trūkumus, būtų paneigta šalių valia susitarti dėl delspinigių dydžio ir skaičiavimo tvarkos, nes šalys nesusitarė, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo visos rangos sutarties kainos, t. y. 144 637,11 Eur. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, 2015-05-15 rangos sutartyje numatyti delspinigiai už 2016 m. spalio 6 d. susitarime numatyto termino praleidimą aplamai savaime negali būti taikomi, nes tai kitas sandoris (11 p.).

Akcentuotina, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

Kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių yra nuosekliai išplėtota, šioje nutartyje teisėjų kolegija neformuluoja naujų, o taiko teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Apeliantė teigia, kad 2017-06-05 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formuluotė, jog „aktas sudarytas vadovaujantis 2015-05-15 statybos rangos sutarties Nr. S-11463 punktu Nr. 7 įrodo, jog 2016-10-06 susitarimo pagrindu grįžtama prie ankstesnės rangos sutarties galiojimo, todėl jai turi būti priteisti numatyti delspinigiai už ne laiku atliktus darbus.

Atsakydamas į šį apeliantės argumentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties (susitarimo) sąlygos yra įtvirtinamos sutartimi ir nustatomos iš anksto (CK 6.154, 6.157, 6.158, 6.162 straipsniai), o ne vėliau, jau po darbų atlikimo, įrašant naują formuluotę į atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Nustatyta, jog šalys 2016 m. spalio 6 d. susitarimu panaikindamos prieš tai pasirašytą 2015 m. lapkričio 16 d. priėmimo–perdavimo aktą, sudarė naują sandorį, tačiau jame nenumatė atsakomybės už praleistą terminą šalinant trūkumus, sąlygų. Tai, kad ieškovė, parengdama 2017-06-05 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto turinį, įtraukė formuluotę, kurios nebuvo 2016 m. spalio 16 d. susitarime, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog tai atitiko tikrąją šalių valią.

Apeliantė akcentuoja ir tai, jog 2016-10-06 susitarimo 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad 2015-11-15 darbų perdavimo-priėmimo aktas panaikinimas, todėl atsakovė turėjo suprasti, jog tokiu atveju galioja ankstesnės, 2015 m. gegužės 15 d. rangos sutarties nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesant 2016-10-06 susitarime konkrečiai įtvirtintai nuostatai dėl atitinkamų ankstesnės 2015-05-15 sutarties nuostatų (ar tik dalies jų) galiojimo (negaliojimo), toks apeliantės 2016-10-06 susitarimo ir tuo pačiu 2017-06-05 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto subjektyvus interpretavimas, neatsižvelgiant nei į tikruosius šalių ketinimus, nei į nurodytų sąlygų tarpusavio ryšį, esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, neatitinka nei teisinės logikos, nei sutarties aiškinimo, išplėtotų kasacinio teismo praktikoje taisyklių, nei bendrųjų teisės principų (CK. 1.5 str.).

Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Techsis“ (j. a. k. 180359062) iš ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 180878299) 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjas Egidijus Mockevičius