Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-3657 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-3657 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. K.“ (toliau ir – nutarimas). Nutarimu Komisija vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį, rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos numatė 2024 m. balandžio mėnesį.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo V. K. skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau nėra pakankamai duomenų apie jo resocializacijos rezultatus, todėl yra būtini tolimesni nuoseklūs ir aktyvūs nuteistojo veiksmai, nukreipti į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, maksimalų nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių kiekio sumažinimą. Komisijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. RV-25-3657, kuriuo atsisakyta taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus Kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. RV-25-3657 bei taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, skiriant įpareigojimus teismo nuožiūra. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nesutinkama su teismo išvada, jog bausmės atlikimo metu V. K. 7 kartus baustas (paskutinį kartą 2023 m. birželio 23 d.), kadangi, remiantis BVK 80 straipsnio 9 dalimi, drausminių nuobaudų neturi.

4.2. Nesutinkama su teismo cituojamomis prieštaringomis ir melagingomis išvadomis, jog nuteistasis būdamas kalėjime nedirba, vykdydamas bausmę mokėsi, šiuo metu vykdo individualią veiklą. BVK nustato, kad tiek mokymasis, tiek individuali darbinė veikla prilyginama darbui. Pažymima, kad įdarbinimo galimybių, o juo labiau darbinimo pagal turimas specialybes galimybių įkalinimo įstaiga neturi, kadangi Vilniaus kalėjime nėra jokių gamybinių patalpų, kad kalinami asmenys būtų aprūpinami darbu. Pažymima, kad dirba tiek, kiek tai yra įmanoma pusiau atviro kalėjimo sąlygomis.

4.3. Skundžiamojoje nutartyje nėra konstatuota, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, ar kad jo nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikotarpį nebūtų ženkliai sumažėjusi, todėl teismo išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo esant būtinoms ir materialioms sąlygoms yra deklaratyvus pasisakymas. Pažymima, kad pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, yra siekiamybė, gerų norų deklaracija, tačiau tai nėra įstatymo reikalavimas. Be kita ko, baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui, todėl subjektyvaus, įstatymu neapibrėžto kriterijaus „pagrįstas manymas“ įvedimas į lygtinio paleidimo sistemą būtų korupciją skatinančiu veiksniu, todėl yra negalimas.

4.4. Nuteistasis, remdamasis teisės teorija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vertintinos ir tokios aplinkybės kaip nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į nusikalstamas veikas, kadangi šias aplinkybes bei bausmės tikslus ir teisingumo principo įgyvendinimą įvertino bausmę skyręs teismas, tad šių aplinkybių pakartotinis vertinimas bausmės pabaigoje yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo principu non bis in idem.

4.5. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komisijos Rekomendacija Rec(2003)22, nesutinkama su teismo pateiktu baudžiamojo įstatymo aiškinimu dėl lygtinio paleidimo, kadangi lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius lygtinio paleidimo kriterijus. Pažymima, jog papildomų, įstatyme nenumatytų, išskirtinių aplinkybių reikalavimas niekaip nesuderinamas nei su minimaliųjų kriterijų reikalavimu, nei su įstatymų leidėjo valia ir BVK 4 straipsnyje įtvirtintais principais.

4.6. Įstatymų leidėjas nurodo, jog bausmė neturi eliminuoti nuteistojo iš visuomenės, neturi daryti nuteistojo asocialiu, turi ruošti jį gyvenimui visuomenėje po bausmės atlikimo. Akcentuojama, kad bausmės atlikimo sąlygų švelninimas neturi būti klaidingai tapatinamas su atleidimu nuo bausmės. Įstatymų leidėjas yra numatęs privalomąjį lygtinį paleidimą. Perteklinių sąlygų kėlimas asmeniui, siekiančiam lygtinio paleidimo, yra nepagrįstas.

4.7. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir išliko vidutinė, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo ženkliai. Pažymima, jog dirba, moka mokesčius, būdamas lygtinai paleistas dirbs ir nebus ekonomine našta visuomenei.

5. Teisme taip pat ištirti dokumentai, pateikti prie apeliacinio skundo: Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko Evaldo Gasparavičiaus 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. NĮ-25-1281 perkelti V. K. iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2023 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumentų išrašas dėl nuteistojo motinos A. K. sveikatos būklės ir reikalingos priežiūros; Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 4 d. diplomas V. K. už sėkmingą elgesio pataisos programos „Tik tu ir aš“, orientuotos į pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimą ir prosocialių įgūdžių ugdymą, baigimą; 2023 m. gruodžio 9 d. pažymėjimas baigus dviejų valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymus; 2023 m. gruodžio 9 d. pažymėjimas baigus dviejų valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymus; 2024 m. sausio 2 d. resocializacijos skyriaus vyresniojo psichologo V. A. charakteristikos išvada apie nuteistąjį V. K. po programos „Tik tu ir aš“ užbaigimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam V. K. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad V. K. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. 2/3 bausmės atliks 2024 m. balandžio 26 d., tačiau nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimas tokio elgesio rizikos mažėjimas tam tikrose srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinę peržiūrą, nustatyti nuteistojo V. K. teigiami nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai šiose srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“; „Lėšų tvarkymas ir pajamos“; „Ryšiai“; „Piktnaudžiavimas narkotikais“; „Mąstymas ir elgesys“; „Nuostatos“. Nuteistasis išsprendė galimos bedarbystės problemą, pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įsidarbinimo galimybę, bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, šiuo metu save realizuoja vykdydamas individualią veiklą ir kaupia darbo patirtį, gauna legalias pajamas, siekia savanoriško skolų atlyginimo, kas rodo teigiamų nuostatų raišką visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Nuteistasis yra linkęs koreguoti savo problemų sprendimo įgūdžius, siekia elgesio pokyčių.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Taigi, nuteistasis V. K. neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijaus, todėl jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra negalimas.

12. Nuteistojo argumentas, jog įstatymų leidėjas yra numatęs privalomąjį lygtinį paleidimą, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.).

13. Nors nuteistasis V. K. mano, kad apylinkės teismo nutarties motyvai neatitinka realybės ir yra neteisingi, aukštesnysis teismas tokius nuteistojo teiginius laiko teisiškai nepagrįstais. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodydamas, jog nuteistasis kalėjime nereiškė noro dirbti, teigė, jog administracija nesiūlė darbo, rėmėsi Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 21 d. socialinio tyrimo išvada (asmens bylos 1 t., b. l. 75). Be kita ko, apylinkės teismas pažymėjo, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualią veiklą, prilygintą darbinei veiklai, gauna legalias pajamas, dengia turimus įsiskolinimus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais giminaičiais. Taigi, teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas dirbti bei įgytą profesinį išsilavinimą įkalinimo įstaigoje.

14. Svarbia aplinkybe sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra ir nuteistojo asmens elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nors ir pritartina nuteistojo argumentui, jog šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje jis ne visada gebėjo elgtis tinkamai. Būtina pažymėti, kad drausminių nuobaudų neturėjimas (laikymas nebaustu) BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme nešalina asmenį neigiamai charakterizuojančio fakto, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir net 7 kartus, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2023 m. birželio 23 d., jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Pritartina apylinkės teismo motyvui, jog nuteistasis bausmės vykdymo metu buvo daugiau baustas, negu skatintas, t. y. bausmės atlikimo metu nuteistasis V. K. buvo baustas 7 kartus, o skatintas 6 kartus (paskutinį kartą 2022 m. kovo 15 d.).

15. Atitinkamai pasisakytina ir dėl skundo argumento, susijusio su dvigubo baudimo (non bis in idem principo) taikymu. Sutiktina su nuteistuoju, kad aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, įvertino bausmę skyręs teismas. Tačiau, priešingai, nei nurodo nuteistasis, šiuo metu jo elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, todėl būtina vertinti aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, siekiant įsitikinti, kaip struktūruota aplinka veikia nuteistąjį, ar sėkmingai vyksta resocializacijos procesas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai vertino tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir ankstesnius teistumus (praeityje V. K. buvo teistas du kartus), taip pat tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė nuteistajam skirta pirmą kartą, kad daryti nusikaltimai linkę sunkėti, taip pat kad visos padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek Komisijos nutarimu, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo tinkamai įvertinta lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visuma, priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo V. K. yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas esmines aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų jau pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.