Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-243-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-11
Bylos Nr.: e2A-243-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: V. D.
Atsakovas: R. U.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-243-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00271-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ir atsakovo R. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-913/2022 pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. U. dėl patalpų pripažinimo asmenine nuosavybe, dėl naudojimosi tvarkos namų valdos žemės sklypu bei jame esančiu gyvenamuoju namu su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, nustatymo bei ūkinių pastatų atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovo R. U. patikslintą priešieškinį V. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad naujai įrengtos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos plane 1-6, kurias sudaro 13.77 kv. m., esančios priestate, pažymėtas plane 4a/ž, rūsio patalpas R-3, kurias sudaro 11.57 kv. m. bei R-4, kurias sudaro 11.39 kv. m. priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise bei leisti šias patalpas įregistruoti VĮ Registrų centre.

2. Taip pat prašė nustatyti nekilnojamojo turto: žemės sklypo, 0.3053 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto rinkos vertė 17400 Eur); bei jame esančio gyvenamojo namo (turto rinkos vertė - 17637 Eur); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto rinkos vertė - 1660 Eur); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) - valdymo bei naudojimosi tvarką bei atidalijimą pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto rinkos vertė 367 Eur); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto rinkos vertė 343 Eur) iš bendros dalinės nuosavybės tokiu būdu: I variantas: paskirti ieškovui valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-3, 22.46 kv. m , 1-4, 12.83 kv. m, 1-5, 12.40 kv. m., 1-6, 13.77 kv. m, esančias priestate, pažymėtame plane 4a 1/ž , 1-7, 12.84 kv. m., 1-8, 9.66 kv. m,; rūsio patalpas, pažymėtas plane R-3-11.57 kv. m., R-4 -11.39 kv. m.; ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant naudotis bendrai, žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti paliekant dalį sklypo, 169 kv. m., plane pažymėtu Nr. BN1; BN2; BN3 bendram naudojimui, ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1448.0 kv. m., pažymėta plane Nr. VD1. Atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ūkio pastatus - pirtį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui naudotis bei valdyti pirtį (367 Eur vertė). Paskirti atsakovui valdyti ir naudotis namo patalpas 1-1, 7.50 kv. m, esančias priestate, pažymėtame plane 1a/ž ; 1-2, 10.88 kv. m, 1-9, 20.34 kv. m, 1-11, 6.92 kv. m, 1-12, 20.05 kv. m., 1-10, 4.27 kv. m., esančias priestate, pažymėtame plane 2a/ž, rūsio patalpa, pažymėta plane R-2, 12.71 kv. m., R-1, 3.18 kv. m. ½ dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius paliekant naudotis bendrai; žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti paliekant dalį sklypo, 169 kv. m., plane pažymėtu Nr. BN1; BN2; BN3 bendram naudojimui, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1435.0 kv. m., pažymėta plane Nr. RU1, RU2, RU3. Atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ūkio pastatus - pirtį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui naudotis bei valdyti šį 343 Eur vertės ūkinį pastatą. Alternatyvus II variantas: paskirti atsakovui valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpas, kaip ir I variante; kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais; žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti paliekant dalį sklypo, 4.0 kv. m., plane pažymėti Nr. BN2; BN3 bendram naudojimui, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1309.0 kv. m., pažymėta plane Nr. RU3. Atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės visus ūkio pastatus, priteisiant atsakovui naudotis ir valdyti juos visus. Paskirti ieškovui valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpas, nurodytas I variante; žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti paliekant dalį sklypo, 4.0 kv. m., plane pažymėtu Nr. BN2; BN3 bendram naudojimui, ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1740.0 kv. m., pažymėta plane Nr. VD1. Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei statiniai adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1527/3053 žemės sklypo, ½ ginčo statinių, ieškovui - 1526/3053 žemės sklypo, ½ ginčo statinių. Pagal viešojo registro duomenis bei anksčiau sudaryta kadastrinių matavimų bylą, šalims priklausantis gyvenamasis namas yra 138,16 kv. m., bei rūsys 22.60 kv. m., abiem teko po 69,08 kv. m. gyvenamojo namo ploto bei po 11.30 kv. m. rūsio. VĮ „Registrų centras“ atlikus naujus kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad gyvenamojo namo plotas šiuo metu yra 153,92 kv. m. (viso su rūsiu - 192.77 kv. m.) t. y. yra naujai įrengtos patalpos, pažymėtos plane 1-6 (veranda), 13.77 kv. m., esanti priestate 4a/ž, bei patalpos rūsyje - R-3 (pagalbinė patalpa) - 11.57 kv. m., R-4 (pagalbinė patalpa) 11.39 kv. m. Matavimuose užfiksuoti ir kitų patalpų pakitimai. Ieškovo motina ir atsakovo tėvas gyveno draugiškai, jie buvo susitarę, kad ieškovo motina įsirengs verandą ir įsirengs rūsį po jai skirta naudotis namo dalimi, kas buvo padaryta 1993 – 1995 metais. Nuo to laiko atsakovo tėvas naudojosi vienas rūsio patalpa, kuri buvo po jam paskirta naudotis namo dalimi. Jokių pretenzijų ankstesni savininkai vienas kitam nereiškė. Verandą ir rūsio patalpas ieškovo motina įsirengė išimtinai savo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas į ieškovo motinos lėšomis įrengtas patalpas, todėl prašo pripažinti, kad naujai įrengtos gyvenamojo namo patalpos priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir pakeisti nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje. Kadangi nepavyksta susitarti su atsakovu, prašo nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais tvarką, atidalinti ūkio pastatus - pirtį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės (variantas I). Prašo nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu bei namu, kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais tvarką, atidalinti tris ūkio pastatus iš bendros dalinės nuosavybės (variantas II). Pateikia teismui pastato ir jo sudėtinių dalių verčių nustatymą.

4. Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: ieškovui paskirti naudotis šiomis namo patalpomis, nurodytomis 2021-03-09 kadastrinių matavimų byloje: R-3, R-4, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 ir pastogės patalpomis 1-7 (žr. planą kadastrinių matavimų byloje „Neįrengta pastogė“). Atsakovui paskirti naudotis namo patalpomis, nurodytomis 2021-03-09 kadastrinių matavimų byloje: R-1, R-2, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 ir pastogės patalpomis 2-7 (žr. planą kadastrinių matavimų byloje „Neįrengta pastogė“). R. U. už jam tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį kompensuoti priteisiant jam iš V. D. nuosavybės teise: ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-pirties; ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,82 a žemės sklypo; priteisti V. D. iš R. U. 251 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal faktinį naudojimą, taikomą dar iki šalims perimant nuosavybę į ginčo nekilnojamąjį turtą: nustatyti, kad šalių naudojamas žemės sklypo dalis riboja A. U. namų valdos žemės sklype nurodyta laužtinė linija pažymėta skaičiais 1-2-3-4-5-6-7; nustatyti, kad V. D. paskiriama naudotis rytine žemės sklypo dalimi iki ribojančios linijos; nustatyti, kad R. U. paskiriama naudotis vakarine žemės sklypo dalimi iki ribojančios linijos. A. U. namų valdos žemės sklypo ribų planą laikyti neatsiejama sprendimo dalimi. Prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog registre įregistruotas gyvenamojo namo bendras plotas yra 138,16 kv. m. Teismo ekspertizės nustatytas – 192,77 m², t. y. 54,61 m² didesnis. Tokiu būdu, kadangi šalims priklauso po ½ gyvenamojo namo, šalys turėtų naudotis po 96,38 m² gyvenamojo namo bendrojo ploto. Kaip nurodyta matavimus atlikusios matininkės V. K. (nepagrįstai įtraukusios į bendrą plotą 65,33 m² neįrengtos palėpės plotą) 2021-03-19 aiškinamajame rašte, „patalpų rūsyje (pat. nuo R-1 iki R-4/38,85 kv. m.), verandos, pažymėtos plane 3a1/ž (patalpa 1-1/13,75 kv. m.) plotai pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2021-03-19 duomenimis neįregistruoti. Rūsiai R-1 ir R-2 (3.18 kv. m + 12.71 kv. m = 15.89 kv. m) įrengti atsakovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje, o rūsiai R-3 ir R-4 (11,57 kv. m + 11,39 kv. m = 22,96 kv. m) – ieškovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Kadastrinių matavimų atlikimo metu nustatyta veranda, pažymėta plane 3a1/ž (patalpa 1-1/13,75 kv. m), taip pat yra įrengta ieškovo naudojamoje namo pusėje. Kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad name yra neįrengtos pastogės patalpos, kurių plotai (skaičiuojant nuo 1,60 m aukščio) yra 35,24 kv. m (naudojasi ieškovas) ir 30,09 kv. m (naudojasi atsakovas). Kadangi šios patalpos, pagal ekspertizės akto nuostatas neįtrauktinos į namo bendrąjį plotą, tai šalių naudojamos gyvenamojo namo dalys atitinkamai mažintinos 35,24 ir 30,09 kv. m. Tokiu būdu, ieškovas faktiškai naudojasi 106,82 kv. m bendrojo ploto, o atsakovas– tik 85,97 kv. m. Tokiu būdu atsakovas netenka galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais 10,41 kv. m bendrojo ploto gyvenamajame name. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad papildomi rūsiai, veranda būtų įrengtos turint kito bendraturčio sutikimą darbų atlikimui ir naudojamo ploto padidinimui. Padidintas gyvenamojo namo plotas nėra įregistruotas kadastre ir viešame registre yra įstatymo pažeidimas, todėl CK 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę be kito bendraturčio sutikimo, atitinkamai padidėja visų bendraturčių dalys.

6. Nurodė, kad A. U. namų valdos žemės sklypo ribų plane atvaizduota, kokia žemės sklypo dalimi naudojosi A. U. (atsakovo tėvas) ir kokia dalimi – A. D. (ieškovo mama) bei pažymėtos ribos. Mažiausiai nuo 1993 metų tarp buvusių bendraturčių susiklostė tokie santykiai dėl žemės sklypo naudojimo: žemės sklypo dalis riboja ir vieną nuo kitos skiria laužtinė linija, jungianti taškus 1 ir 7. Atsakovo tėvas naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia į vakarus nuo nurodytos linijos, o ieškovo motina -rytine dalimi. Kaip pažymėta plane, bendraturčiai buvo sutarę tik dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos (apie jį nustatyta bendrojo naudojimo žemė), dėl likusių ūkinių pastatų naudojimo susitarimas formaliai įregistruotas nebuvo, tačiau šiais menkaverčiais ūkiniais pastatais naudojosi vienas A. U.. Vėliau pusbroliai, perėmę savo pirmtakų nuosavybę, perėmė ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri yra ne tik faktinė, bet ir dar 2011 m. įregistruota registre.

7. Atsakovas sutinka palikti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuri yra nusistovėjusi tarp šalių, tačiau už jam tenkantį mažesnį faktinį gyvenamojo namo plotą prašo kompensacijos natūra – po ½ ūkinių pastatų ir ½ bendrojo naudojimo žemės sklypo (bendrojo naudojimo – pagal 1993-10-12 „A. U. namų valdos žemės sklypo ribų planą“). Pagal registro duomenis 138,16 kv. m ploto gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė - 18600 Eur, tokiu būdu 1 kv. m vertė yra 134,63 Eur, atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis turėtų būti 1401,40 Eur. Ūkinio pastato1 vidutinė rinkos vertė yra 1660 Eur, ūkinio pastato-pirties – 367 Eur, ūkinio pastato3 – 343 Eur. Tokiu būdu šalys pagal turimas nuosavybės vertes turi teisę naudotis turtu, kurio vertė po 1185 Eur. Žemės sklypo, kurio plotas 30,53 arai, vidutinė rinkos vertė yra 17 400 Eur, tokiu būdu 1 aro vidutinė rinkos vertė yra 570 Eur. Bendro naudojimo žemė užima 164 kv. m., kas sudaro 1,64 aro. Pusė šio ploto sudaro 0,82 aro, kurių vertė būtų 467,40 Eur. Sudėjus po ½ visų ūkinių pastatų vertės ir ½ bendro naudojimo žemės sklypo dalies vertės gaunama 1652,40 Eur. Tokiu būdu palikus ieškovui naudotis atsakovui priklausančius 10,41 kv. m. gyvenamojo namo bendrojo ploto, atsakovui turėtų būti sumokėta 1401,40 Eur dydžio kompensacija, kurią galima atiduoti natūra, priteisiant atsakovui 4 nekilnojamojo turto objektus: ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato-pirties, ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,82 a žemės sklypo, kurių bendra vertė 1652,40 Eur. Tokiu atveju atsakovas privalėtų sumokėti ieškovui 251 Eur skirtumą tarp gyvenamojo namo 10,41 kv. m vertės ir perduodamų nekilnojamojo turto objektų vertės. Tada šalys galėtų kiekviena tvarkytis savojoje žemės sklypo dalyje net nesusitikdamos ir būtų užkirstas kelias konfliktams kilti ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis atmesti. Teismas priteisė valstybei iš šalių po 6,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1527/3053 žemės sklypo, ½ ginčo statinių, ieškovui - 1526/3053 žemės sklypo, ½ ginčo statinių. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatė, kad pastato – gyvenamojo namo bendras plotas yra 138.16 kv. m. (tomas 1, b. l. 15-31). A. U. žemės sklypo plotą sudarė 1445 m², A. D. žemės sklypo plotą sudarė 1444 m², bendro naudojimo žemė – 164 m² (tomas 1, b. l. 34). 2021-08-19 Teismo ekspertizės akto Nr. 119 numatyta, kad tikrasis gyvenamojo namo kadastriniais matavimais pamatuotas ir paskaičiuotas bendrasis plotas yra 192,77 m², matininko A. B. atlikti namo kadastriniai matavimai teisingi (tomas 2, b. l. 158-173, 110-123).

10. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti nuosavybės dalis bendrame turte teismas nurodė, kad nuosavybės dalys turte abiem šalims priklauso po ½ dalį, o namo bendras plotas yra 138.16 kv. m. Byloje atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad šiuo metu namo plotas yra padidėjęs ir sudaro 192.77 kv. m. Vertino, kad nėra reikšminga, jog namas turi 2 atskirus butus ir faktiškai šalys yra nusistačiusios, kokiomis patalpomis naudojasi, nes tarp šalių nėra nustatyta ir įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Be to, nuosavybės teisė į daikto dalį ir teisė naudotis tam tikra dalimi yra skirtingas daiktines teises nustatančios sąvokos, kurios gali sutapti, gali ir nesutapti, tačiau viena nesąlygoja kitos. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsniu, vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo kito bendraturčio sutikimas dėl statybos darbų. Nesant duomenų apie ginčo statinių pastatymo laiką, teismas atmetė ieškovo atstovės argumentus dėl teisės normų taikymo, galiojusių iki 1996 metų. Pažymėjo, kad ir 1964 m. CK 128 straipsnis numatė analogiškas sąlygas gyvenamojo namo ir buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimui, padidinus šio namo ar buto plotą, o būtent reikalavimo turėti kitų dalyvių sutikimą ir laikymąsi įstatymo nustatytų taisyklių. Svarbu, jog šie ginčo statiniai iki šiol nėra įregistruoti, tik atsakovo reikalavimu byloje atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo faktinė aplinkybė, kad namo bendras plotas yra padidintas. Nurodė, kad turto savininkas turėjo imtis veiksmų, kad būtų išviešintas faktas, jog namo bendras plotas padidėjo nuo 138 kv. m. iki 192.77 kv. m., ir nustatyta tvarka įregistruoti naujai sukurtą daiktą. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismas neturėjo pagrindo manyti, kad naujų daiktų (verandos ir rūsių) pastatymui ieškovas (ar jo motina) turėjo bendraturčio sutikimą. Taip pat laikė neįrodyta kitą būtiną CK 4.77 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą – įstatymo nustatytų taisyklių laikymasį, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovas (jo pirmtakė) sukūrė naują daiktą (daikto dalį), dėl kurio atsiradimo būtų pagrindas perskaičiuoti nuosavybės teise turimas idealines dalis ginčo name. Teismas nematė pagrindo pripažinti, kad idealios nuosavybės teisės dalys, nustatytos pradinėje 1989-02-09 Dovanojimo sutartyje, pasikeitė.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs tik dėl trijų ūkio pastatų naudojimosi tvarkos bei atidalijimo, bei atitinkamai žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes dėl gyvenamojo namo patalpų priskyrimo naudojimui šalims ginčo nėra. Vertino, kad pirmuoju alternatyviu reikalavimu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir statiniais tokiu būdu, kad įvertinus ieškovo atliktus paskaičiavimus, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį būtų paskirtas naudotis šalims, dalis žemės sklypo 169 kv. m. būtų paskirta bendram naudojimui (pagal pateiktą žemės naudojimo tvarkos planą (tomas 2, b. l. 106, 108), ūkio pastatas – pirtis atidalintas iš bendros dalinės nuosavybės ir paskirtas ieškovui, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalintas iš bendros dalinės nuosavybės ir paskirtas atsakovui. Pagal planus bendro naudojimo objektas – ūkio pastatas, ieškovui atidalintas ūkio pastatas – pirtis ir bendro naudojimo 169 kv. m. žemės sklypo dalis yra toje žemės sklypo dalyje, kuri būtų paskirta naudotis atsakovui.

12. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo šalių pareiga yra pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Įvertinęs įstatymo reikalavimus bei formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas sprendė, jog ieškovo pateiktas I alternatyvus reikalavimas nėra tinkamas. Šalių (bendraturčių) santykiai yra konfliktiški, naudojimosi tvarka, pateikiama ieškovo I alternatyviame variante, visiškai neatitinka to tikslo, kokio turi būti siekiama, t. y. užtikrinti, kad šalys galėtų patogiai, netrukdydamos vienai kitai, naudotis savo turimo turto dalimi. Vienu ūkiniu pastatu šalys turėtų naudotis bendrai, vienas ūkio pastatas priklausytų tik ieškovui, bei būtų nustatytas bendro naudojimo žemės plotas, kuriuo būtų sudaroma galimybė ieškovui prieiti prie asmeninio ūkio pastato ir bendro naudojimo ūkio statinio. Sprendė, kad tai akivaizdžiai pažeistų atsakovo interesus, be to, šalys nebūtų lygiavertėje padėtyje, kadangi toje žemės sklypo pusėje, kuri būtų paskirta naudojimui ieškovui, nėra jokių bendro naudojimo objektų, ir tokiu būdu ieškovas išsaugotų savo turimos turto dalies privatumą, o atsakovas – ne. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas netarnautų bendraturčių teisių apsaugai, neužkardytų ginčų ir nesutarimų tarp šalių, priešingai, galimai keltų naujus ginčus. Tokia naudojimosi tvarka nėra racionali, patogi, ji netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ir šia tvarka nebūtų tinkamai apsaugomi ir užtikrinami atsakovo interesai, todėl negali būti nustatyta.

13. Pažymėjo, kad alternatyviu variantu ieškovas iš esmės siūlo ginčo turto atidalijimą iš bendros dalinės nuosavybės natūra, pagal jį trys bendro naudojimo objektai – ūkio paskirties statiniai būtų priteisti atsakovui natūra, o ieškovui už šį turtą būtų kompensuota taip pat natūra kitu turtu – žeme. Pagal šį variantą atsakovui naudojimui būtų paskirta žemės sklypo dalis, kurios dydis 1309.00 kv. m., ieškovui – 1740.00 kv. m., o bendro naudojimo sklypo dalis sudarytų 4 kv. m. (tomas 2, b. l. 107). Teismas nustatė, kad 3 ūkio paskirties pastatai yra seni, mediniai (tomas 1, b. l. 39, 40, 41), iš esmės jie neturi išliekamosios vertės, akivaizdžiai nedidelės vertės turtas. Ieškovas šį mažos vertės turtą nori natūra keisti į absoliučiai nelygiavertį nekilnojamąjį turtą – žemę, kuri visada lieka vertinga. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje, vaizdingoje vietoje – miesto parke, netoli upės, todėl objektyviai tokio žemės sklypo kvadratinis metras ir menkavertis ūkio pastatas negali būti tie ekvivalentai, kuriais natūra galėtų būti išsprendžiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo klausimas. Pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymas apskaičiuotas ne pagal objektyvų viso turto rinkos vertės apskaičiavimą, o pasitelkus VĮ Registrų centre esančius duomenis apie turto vertę. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jo pagrindinis interesas yra išlaikyti ½ dalį žemės sklypo, dėl ko jis pradiniame derybų etape siūlė ieškovui išpirkti iš jo sandėliukus (ūkio paskirties pastatus), esančius jo naudojamoje žemės sklypo dalyje (su šiuo reikalavimu nesutiko ieškovas). Tai sustiprino teismo įsitikinimą, kad ieškovo siūlomas II variantas neatitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

14. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl naujai įrengtų gyvenamojo namo patalpų pripažinimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu, teismo konstatuota, jog šia turto dalimi pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį yra padidėjusios abiejų bendraturčių dalys proporcingai. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas du alternatyvius variantus, į skaičiavimus neįtraukė gyvenamojo namo ploto padidėjimo, dėl ko visi ieškovo pateikti skaičiavimai neatitinka faktinės situacijos.

Šalies argumentai

15. Pažymėjo, kad patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, įvertindamas, kad ieškovui tenka didesnė gyvenamojo namo dalis (dėl naujai įrengtų patalpų), todėl už ieškovui tenkančią didesnę namo dalį atsakovas prašo kompensacijos natūra, priteisiant jam iš ieškovo po ½ dalį trijų ūkio pastatų ir 0,82 arų žemės sklypo, bei sumokėti 251 eurų dydžio piniginę kompensaciją. Žemės sklypo naudojimosi tvarką prašo nustatyti tokią, kokia yra nurodyta namų valdos žemės sklypo ribų plane, tačiau panaikinant bendrojo naudojimo žemės plotą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, įvertinęs atsakovo pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teikiamą pasiūlymą dėl kompensavimo natūra, sprendė, jog pasiūlymas iš esmės yra priartėjęs prie tokio varianto, kuris galėtų užtikrinti bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovo pateikto pasiūlymo dalis, kuri nustato šalių naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, yra teisinga, racionali ir atitinkanti nusistovėjusią tvarką. Ieškovui tenkanti didesnė namo dalis galėtų būti kompensuojama kitu turtu, t. y. priteisiant atsakovui jo valdomo žemės sklypo dalyje esančius bendro naudojimo ūkio pastatus. Tačiau be naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir ūkio paskirties pastatų atidalinimo kaip kompensacijos, atsakovas savo pasiūlymu siekia bendro naudojimo žemės sklypo (164 m²) dalį atidalinti tokiu būdu, kad visa 164 m² dalis jam atitektų natūra ir ši atsakovo teikiamo pasiūlymo (projekto) dalis laikytina ydinga.

17. Pažymėjo, kad atsakovas, kuris akivaizdžiai siekė vienintelio tikslo, kad žemės sklypas šalims būtų paskirtas po ½ dalį, ir kategoriškai nesutikdamas su ieškovo siūlymais dėl atidalijimo natūra, kuomet už ūkio paskirties pastatus ieškovui būtų kompensuojama žeme, pats teikia ieškovui pasiūlymą, akivaizdžiai pažeidžiantį pastarojo interesus. Pagal šį atsakovo pasiūlymą 0,82 a žemės sklypo dalis būtų priteista natūra atsakovui kaip kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę dalį gyvenamojo namo bei ūkio pastatus. Be to, atsakovas žemės sklypą, statinius įvertina registre nurodyta vidutine rinkos verte, bei atlikęs aritmetinius skaičiavimus apskaičiuoja jam tenkančio turto dalį pinigine verte, ko išdavoje ieškovui dar yra sumokama 251 eurų dydžio kompensacija kaip skirtumas tarp gyvenamojo namo 10.41 kv. m. vertės ir atsakovui perduodamų nekilnojamojo turto objektų vertės. Vertino, kad paskaičiavimas nėra teisingas. Pažymėjo, jog šalių valdomo turto objektai – ūkio pastatai ir žemė – nelygiaverčiai, dėl to visi šalių pateikti pasiūlymai yra atmetami. Atsakovo pateiktas pasiūlymas ydingas, nes nėra atliktas nepriklausomas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, be to, bendro naudojimo žemės sklypo dalį (164 m²), kuri pagal atsakovo pasiūlymą yra dalinama po ½ abiem bendraturčiams, galima atidalinti natūra be nepageidaujamo poveikio ir neproporcingos žalos nekilnojamojo turto objektams. Toks bendro naudojimo žemės sklypo dalies padalinimas, nepažeistų nei vieno bendraturčio interesų ir būtų teisingas, tačiau tokio projektinio pasiūlymo atsakovas nėra pateikęs.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas siūlymas dėl naudojimosi tvarkos bei turto atidalijimo netenkinamas, nes atsakovo pateiktas pasiūlymas būtent dalyje dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies yra ydingas, teismas pripažino, jog neliko pagrindo spręsti ir reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Nurodė, kad nėra registruotas juridinis faktas, jog yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Vertino, jog tarp buvusių ginčo turto savininkų galimai buvo susitarimas dėl ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, tačiau vienareikšmiškai negalima spręsti, kad po ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 21.00 kv. m., ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 14.00 kv. m., esanti žemė naudojimuisi turi būti paskiriama atsakovui nesprendžiant klausimo dėl kompensavimo. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai reikėtų nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai.

19. Kadangi nei viena iš šalių dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepateikė tokio pasiūlymo (projekto), kuris būtų priimtinas abiem pusėms, nei vienu pasiūlymu, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, nepasiekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, ar pateikti pasiūlymai būtų racionalūs, protingi, proporcingi ir padėtų geriau valdyti nuosavybę, teismas atmetė šalių reikalavimus.

20. Teismas, atsižvelgė į tai, jog šioje byloje nėra laimėjusios šalies, o yra tik dvi pralaimėjusios, bei sprendė, jog teisingiausiai šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas, jei kiekviena iš šalių visa apimtimi pasiliks prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. bylinėjimosi išlaidos nebus paskirstomos ir priteisiamos (CK 1.5 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

22. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, aiškino materialines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nesutinka, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog idealios nuosavybės teisės dalys, nustatytos pradinėje 1989-02-09 dovanojimo sutartyje, pasikeitė. Verandos ir rūsio statybos vyko išimtinai A. D. šeimos poreikiams tenkinti, prie jai priklausančios namo dalies, jos šeimos sąskaita, šioms statyboms bendraturtis A. U. pritarė, joms neprieštaravo, nepretendavo į A. D. dalį. Tai, kad buvo žodinis bendraturčio sutikimas, parodė laikas (25 metus A. U. pripažino patalpų priklausomumą A. D.), net jei nebūtų sutikimo, galiotų CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškovo mama savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą, dėl ko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat padidėjo. Naujai įrengtos patalpos yra betarpiškai susijusios su A. D. naudojamoje dalyje esančiomis namo patalpomis, į jas patekti galima tik per patalpas, kuriomis išimtinai naudojosi ieškovo motina, jos turėtų būti priskirtos ieškovo asmeninėn nuosavybėn ir atitinkamai turėtų būti keičiamos nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje. Butai buvo laikomi ir pripažįstami kaip atskiri turto vienetai, turintys atskirus adresus, komunikacijas. Per pastatytą verandą įrengtas įėjimas į butą Nr. 1 ir laiptai į rūsį. Teismas neatsižvelgė į bendrosios nuosavybės padidinimo aplinkybes, ilgalaikį disponavimą atitinkamomis namo dalimis, jų faktinį naudojimą bei valdymą.

24. Nurodo, kad verandos ir rūsio statybos vyko 1991-1992 metais, atsakovo kadastrinių matavimų byloje nurodoma šių statinių statybos data, atsakyme dėl savavališkos statybos paties atsakovo nurodyta statybos data, procesiniuose dokumentuose taip pat varandos ir rūsio įrengimo data yra 1992 metai. Statybos metu galiojo 1964 metų CK 128 straipsnis, numatantis, kada gali būti pakeičiamos dalys namo bendrosios nuosavybės teisėje. Pažymi, kad rūsys įrengtas ne pristatymo, antstatymo arba perstatymo būdu, o iškasant po esamomis pastato dalimis, tai nenaudingas plotas, verandos plotas padidintas pristatant, tačiau jis nėra naudingas. Įstatymai nenumatė, kad bendraturčio sutikimas privalomai turi būti rašytinis. Pažymi, kad atsakovas neprieštaravo dėl reikalavimo nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarką, jo tėvas priestato dalyje niekada negyveno, į jį nepretendavo. Kadangi registre nėra duomenų apie 1991-1992 m. įrengtą verandą ir rūsį, tikslinga įforminti kiekvienam iš bendraturčių priklausančias namo dalis. Tik įregistravus naudojimosi bendru turtu tvarką, galima būtų papildomai įregistruoti ieškovui priklausančius verandą ir rūsį. Ieškovas inicijavo kadastrinių matavimų atlikimą, siūlė atsakovui įteisinti kadastrinių matavimų pakitimus, tačiau jis nebuvo nusiteikęs. Nesant galimybės įteisinti patalpų be atsakovo sutikimo, ieškovas tikslino reikalavimus, atsižvelgiant į kadastrinių matavimų pakeitimus. Tik teikdamas paskutinį patikslintą priešieškinį atsakovas nurodė pretenduojantis į jam negalintį priklausyti turtą. Nesutinka, kad bandė kažką nuslėpti, kadangi nemanė esant reikalinga atlikti naujus namo kadastrinius matavimus. Nesutinka, kad veranda ir rūsys šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

25. Nesutinka su teismu, kad ieškovui tenkanti didesnė gyvenamojo namo dalis gali būti kompensuojama kitu turtu. Ieškovo mamai teko naudojimuisi 67,89 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, dėdei teko 70,27 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo ir 22,60 kv.m. rūsio patalpos. Taigi, ieškovo mamai teko ženkliai mažesnio ploto patalpos, nors jai priklausė ½ dalis. Todėl atsakovo tėvas neprieštaravo dėl verandos ir rūsio įrengimo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nesutinka su teismo sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo, statinių atidalijimo. Nurodo CK nuostatas, reglamentuojančias turto, priklausančios bendrosios nuosavybės teise, valdymą, atidalijimą iš bendrosios dalinės nosavybės, teisminę praktiką, cituoja teismo sprendimo motyvus, su kuriais nurodo nesutinkantis. Nurodo nesuprantantis, kodėl I alternatyvus reikalavimas nėra tinkamas. Mano, kad teismas atsakovo interesus iškėlė aukščiau už ieškovo, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Nurodo, kad ūkio pastatai yra pagalbinės paskirties, skirti gyvenamajam namui aptarnauti. Jie reikalingi ieškovui. Kad yra toks namo ir ūkinių pastatų išdėstymas sklype, žinojo ankstesni savininkai, tokį turtą perėmė ir šalys. Dėl vieno ūkinio pastato ginčo nėra, tačiau pirtis ir kitas ūkinis pastatas kažkodėl naudojamas vieno atsakovo ir ieškovui neleidžiama jais naudotis. Teismas sprendė, kad pastatai seni, yra atsakovo faktiškai naudojamoje žemės dalyje, tai iš ieškovo jo dalį galima paimti atsakovo naudai, racionalu tai daryti mainais į ieškovo pasistatytus verandą ir rūsį. Tokie teismo teiginiai neteisėti, kaip ir teiginiai, kad, jeigu vienu ūkiniu šalys turėtų naudotis bendrai, vienas ūkio pastatas priklausytų ieškovui ir būtų nustatytas bendro naudojimo žemės plotas sudarant galimybę ieškovui prieiti prie asmeninio ūkio pastato bei bendro naudojimo statinio, būtų pažeisti atsakovo interesai. Kasacinio teismo pasisakyta, kad kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo žemės sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

28. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

29. Nurodo, kad sprendime yra dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos – vienu atveju teismas teisingai nelinkęs palikti bendro naudojimo objektų atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje, kitu – jau pasisako už galimybę naudotis daržine bendrai. Nėra galimybės nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra, kadangi ieškovas siekia vaikščioti per atsakovui tenkančią sklypo dalį, prisidengiant poreikiu naudotis ūkiniais pastatais. Ieškovo I alternatyvus reikalavimas, kuomet būtų nustatyta bendrojo naudojimo žemės plotai – takai – būtent atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje, akivaizdžiai pažeistų atsakovo interesus ir šalių pusiausvyros principą, tokiu būdu ieškovas užsitikrintų privatumą, o atsakovas – ne, ką pagrįstai nurodė teismas. Tačiau, svarstydamas klausimą dėl galimybės palikti vien tik atsakovui naudotis minėtu ūkiniu pastatu, teismas jau pasisako, kad klausimas gali būti išsprendžiamas, padalinant natūra, t.y. paliekant istoriškai nusistovėjusį padalinimą. Tokiu atveju ieškovas išsaugotų teisę naudotis atsakovui tenkančia žemės sklypo dalimi tam, kad patektų į daržinę.

30. Nurodo, kad šalys, teikdamos savo reikalavimus, vadovavosi Registrų centro informacija, kuri bylos nagrinėjimo metu tiko abiem šalims, jų pagrindu atliko savo skaičiavimus. Kitokių įrodymų apie turto vertę šalys neteikė, todėl teismas neturėjo pagrindo juos nemotyvuotai atmesti. Teismo pasvarstymai apie objektų vertę turėjo būti pagrįsti kitais įrodymais, tačiau jų nebuvo. Todėl laikytina, kad vidinis teismo įsitikinimas šiuo atveju nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Net ir priimant teismo poziciją dėl reikalingumo atlikti aktualų turto vertinimą bylos nagrinėjimo laikotarpio duomenimis, pažymėtina, kad teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti turto vertinimą, t.y. pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Teismas šia savo teise nepasinaudojo, nors galėjo iš anksto įvertinti, kad sprendimo priėmimui jam reikalingi papildomi duomenys. Tokiu būdu rezultate šis civilinis procesas nepasiekė savo tikslų – priimti sprendimą, kurį galima įvykdyti ir atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Atsiliepimas

31. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

32. Nurodo, kad ieškovas ignoruoja aplinkybę, kad įregistruotos namo dalys – po ½ abiem bendraturčiam, ir pageidauja, kad jam būtų paskirta didesnė gyvenamojo namo dalis, įvertinant nusistovėjusią naudojimo tvarką. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl naudojimosi ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, jau griežtai siekia vadovautis VĮ Registrų centras duomenimis, ignoruodamas susiklosčiusią ilgametę naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarką. Apeliantas remiasi neįrodyta aplinkybe neva buvus aiškiai išreikštą bendraturčių/buvusių bendraturčių sutikimą padidinti gyvenamojo namo plotą konkrečiu dydžiu, tačiau paneigus sutikimo buvimo aplinkybę, visi kiti argumentai atmestini. Nėra įrodymų, kad toks sutikimas buvo duotas; atsakovas (jo pirmtakai) būtų buvę informuoti apie numatomus atlikti darbus ir ypatingai jų pobūdį bei apimtis; kada iš tiesų darbai buvo atlikti (jie atliekami ir šiuo metu). Jeigu būtų sutikimas, nebūtų buvę kliūčių įregistruoti pakeitimus namo kadastrinėje byloje, o taip pat ir nuosavybės dalių pasikeitimus registre dar tuomet, kai tariamai buvo baigti statybos darbai. Tai nebuvo padaryta, nes apie konkrečius namo pokyčius atsakovo pirmtakai nežinojo, o atsakovas sužinojo tik po bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės. Ieškovas neatsakė, kokios objektyvios priežastys kliudė gauti bendraturčio leidimus ir vėliau pakeitimus nustatyta tvarka registruoti.

33. Ieškovo bandymas remtis sena CK redakcija, pagal kurią toks sutikimas nebūtinai turėjo būti rašytinis, nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad būtent tuo laiku pakeitimai buvo atliekami. Aplinkybė, jog namo pagerinimo darbai atlikti vien tik apelianto motinos lėšomis ir jėgomis, nepaneigia įstatymo nuostatos, kad tokiems darbams buvo reikalingas kito bendraturčio išankstinis sutikimas. Disponuoti ta padidėjusia dalimi ieškovas niekaip negalėjo ir negali dabar, nekalbant jau apie tariamą 25 metų laikotarpį, nes šalims priklauso po ½ dalį ir tam neturi įtakos nurodyta statybų data. Atsakovas neprieštarauja ieškovo reikalavimams dėl namo patalpų naudojimo tvarkos nustatymo, neprieštarautų ir savo dalies nuosavybėje į namą sumažinimui su teisingos kompensacijos sąlyga. Pažymi, kad seno CK 128 straipsnis taip pat numato pareigą gauti bendraturčio sutikimą atliekamiems statybos darbams. Tai, kad atsakovas, jo pirmtakai matė vykstančias statybas dar nereiškia, kad jie sutiko su pačiomis statybomis, jų sukeliamais pokyčiais, išreiškė sutikimą atlikti darbus pagal konkretų projektą, padidinant namo plotą konkrečiu dydžiu. Aplinkybė, kad padidintas gyvenamojo namo plotas nėra įregistruotas kadastre ir viešame registre, yra įstatymo pažeidimas, todėl CK 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Taikytinas CK 4.77 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, pagal kurį padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę be kito bendraturčio sutikimo, atitinkamai padidėja visų bendraturčių dalys.

34. Nurodo, kad kasacinis teismas yra išplėtojęs praktiką, pagal kurią, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką didelis dėmesys skiriamas naudojimosi turtu tvarkai, buvusiai tarp šalių iki ginčo teisme pradžios. Naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų išlikti nepakitusi, t.y. tokia, kokią tarpusavyje nustatė šalių pirmtakai, panaikinant bendrojo naudojimo žemės plotą. Faktinė ūkinių pastatų nuosavybė viešame registre nėra įregistruota. Tačiau atsakovas niekada neneigė įregistruotos nuosavybės dalių į žemės sklypą, ūkinius pastatus. Atsakovas siekė išspręsti klausimą, siūlydamas kompensuoti, t.y. atidalinti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės į ūkinius pastatus. Siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas rėmėsi aplinkybe, kad faktiškai nei ieškovas, nei jo pirmtakė niekada nesinaudojo mažesniaisiais ūkiniais pastatais. A. U. namų valdos žemės sklypo ribų plane atvaizduota, kokia žemės sklypo dalimi naudojosi A. U. ir kokia dalimi – A. D., bei pažymėtos ribos. Bendraturčiai buvo sutarę tik dėl ūkinio pastato (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos (apie jį nustatyta bendrojo naudojimo žemė), dėl likusių ūkinių pastatų naudojimo susitarimas formaliai įregistruotas nebuvo, tačiau, jais naudojosi A. U.. Šalys, parėmę nuosavybę, perėmė ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri yra ne tik faktinė, bet ir 2011 metais įregistruota registre. Plane yra ieškovo parašas, jis pasirašė vietoje motinos ir tokiu būdu patvirtino realią naudojimosi sklypu ir ūkiniais pastatais tvarką.

35. Pažymi, kad ieškovo teikiama kasacinio teismo praktika, kad „nustatant naudojimosi <..> tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių <..>“) nėra taikytina šioje byloje. Atsakovas siekia įrodyti, kad nei ieškovas, nei jo motina niekada nesinaudojo šiais ūkiniais pastatais. Atsakovas siekė teisingai kompensuojant atidalinti ieškovo dalį. Tokiu būdu teisingai išsprendžiant klausimą ir dėl naudojimosi sklypu bei išvengiant poreikio naudojantis atsakovui tenkančia sklypo dalimi patekti į ūkinius pastatus. Nustačius bendrojo naudojimo žemės plotus atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje sumažėtų (būtų mažesnis nei 1/2) atsakovo asmeniškai naudojamas žemės sklypo dalies plotas, o tai prieštarautų Registro centro duomenims ir kasacinio teismo praktikai, įpareigojančiai nustatant naudojimosi tvarką maksimaliai priartėti prie idealiųjų dalių. Taip pat šalys naudotųsi nekilnojamuoju turtu ne pagal faktinę nusistovėjusią ilgalaikę naudojimosi tvarką, išliktų prielaidos konfliktams kilti.

36. Nurodo, kad įstatymas, kasacinio teismo praktika įpareigoja teismus užtikrinti, kad šalys naudotųsi nekilnojamuoju turtu pagal faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką; naudojimosi dalys būtų maksimaliai arti prie idealiųjų turimų nuosavybės dalių, o susidaręs skirtumas būtų teisingai kompensuotas; daiktais būtų naudojamasi racionaliai, efektyviai ir ekonomiškai, t.y. kiekviena šalis naudotųsi pastatais/jų dalimi, esančiais jiems tenkančioje žemės sklypo dalyje ir nebeliktų būtinybės vaikščioti per kitai šaliai tenkančią žemės sklypo dalį; nebeliktų prielaidų konfliktams; tarp šalių nebeliktų ginčų dėl griūvančių ūkinių pastatų remonto. Ieškovas nepaneigė, kad jo siūlomi variantai neužtikrina nei vieno iš šių reikalavimų įgyvendinimo.

Atsiliepimas

37. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neteisingai nurodoma, jog jis siekia vaikščioti per atsakovui tenkančią sklypo dalį, prisidengiant poreikiu naudotis ūkiniais pastatais. Galimybė naudotis abiems ūkio pastatais yra, buvo ir valdant nuosavybę ankstesniems savininkams, nes naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovas turi teisę prieiti prie jam priklausančių ūkio pastatų dalių. Namų valdos žemės sklypas yra bendras. Ieškovas trumpą laiką nesinaudojo daržinės pastatu, nes galimybe buvo suvaržyta dėl atsakovo savavališkų ir neteisėtų veiksmų iki kol teismas neišsprendė šio klausimo (Civilinė byla Nr. e2A-607-278/2021). Mano, kad teismas atsakovo interesus iškėlė aukščiau už ieškovo. Visi ūkio pastatai yra pagalbinės paskirties, t.y. skirti gyvenamajam namui aptarnauti ir jie ieškovui reikalingi. Nesutinka, kad ūkio pastatais nesinaudoja ir dėl to jie turėtų atitekti tik atsakovui. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti užtikrinamas priėjimas prie statinių.

38. Sutinka, kad šalys, teikdamos savo reikalavimus teismui, vadovavosi Registrų centro informacija. Tačiau beveik dvejus bylinėjimosi metus tarp šalių nebuvo ir ginčo, kad veranda ir rūsys pastatyti prie ieškovo motinos namo dalies. Tik teikdamas paskutinį patikslintą priešieškinį atsakovas jau pareiškė, kad pretenduoja į jam negalintį priklausyti turtą, nors pats teigė, kad nei jo tėvas, nei jis pats lėšomis ar darbu nėra prisidėjęs prie šio turto atsiradimo. Tada atsakovas „geranoriškai“ neva sutinka atiduoti ieškovui verandą ir rūsį, bet už tai pagal vertę jam atitektų visi prie namo esantys ūkio pastatais, su kuo jau kategoriškai nesutiktina. Toks turto vertės nustatymas nėra teisėtas ir teisingas. Ieškovo motinai jau ir taip teko ženkliai mažesnio ploto patalpos, nors jai pagal dovanojimo sutartį priklausė ½ gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

40. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl patalpų pripažinimo asmenine nuosavybe, jų įregistravimo, naudojimosi tvarkos namų valdos žemės sklypu bei jame esančiu gyvenamuoju namu su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais nustatymo bei ūkinių pastatų atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, taip pat netenkintas priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso žemės sklypas, 0.3053 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui V. D. pagal 2019-06-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2618 priklauso 1526/3053 žemės sklypo, atsakovui R. U. pagal 2016-06-08 Dovanojimo sutartį Nr. 3047 priklauso 1527/3053 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.3053 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 10-11). Taip pat ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 12-14). Iš į bylą pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad pastato – gyvenamojo namo bendras plotas yra 138.16 kv. m. (tomas 1, b. l. 15-31). Iš namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, kad ankstesnių turto savininkų A. U. ir A. D., turtą įgijusių 1989-02-09 Dovanojimo sandorio pagrindu (tomas 1, b. l. 32-33), A. U. žemės sklypo plotą sudarė 1445 m², A. D. žemės sklypo plotą sudarė 1444 m², bendro naudojimo žemė – 164 m² (tomas 1, b. l. 34). Iš byloje esančio 2021-08-19 Teismo ekspertizės akto Nr. 119 nustatyta, kad tikrasis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais pamatuotas ir paskaičiuotas bendrasis plotas yra 192,77 m², o matininko A. B. atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra teisingi (tomas 2, b. l. 158-173, 110-123).

Dėl patalpų pripažinimo asmenine nuosavybe

42. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti, kad naujai įrengtos gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos plane 1-6, kurias sudaro 13,77 kv. m. esančios priestate, pažymėtas plane 4a/ž, rūsio patalpos R-3, kurias sudaro 11.57 kv. m. bei R-4, kurias sudaro 11.39 kv. m. priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Teismas pripažino, jog neturi reikšmės, kiek namo patalpų faktiškai naudoja šalys, jiems nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo dalį pagal nuosavybės teisės įgijimo dokumentus, o ieškovas nepateikė įrodymų, įrodančių, kad buvo kito bendraturčio sutikimas dėl statybos darbų. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo išviešintas faktas, jog gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 138 kv. m. iki 192.77 kv. m., nustatyta tvarka nebuvo imtąsi veiksmų įregistruoti naujai sukurtą daiktą, nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atlikti namo padidinimo darbai atitiko darbų atlikimo metu (nėra objektyvių duomenų apie statybos darbų atlikimo laikotarpį) galiojusiems teisiniams reikalavimams.

43. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui turto dalį perleidęs asmuo ieškovo motinai, tuo metu buvusiai savininkei, buvo davęs žodinį sutikimą verandos ir rūsio statyboms, vykusioms 1991-1992 metais, jos vykdytos išimtinai ieškovo mamos lėšomis, patalpos neatsiejamai susiję su ieškovo naudojamomis namo patalpomis. Ieškovo teigimu, įstatymai nenumatė, jog bendraturčio sutikimas statybos darbams privalomai turi būti rašytinis, atsakovas neprieštaravo dėl reikalavimo nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarką, jo tėvas priestato dalyje niekada negyveno, į jį nepretendavo. Kadangi registre nėra duomenų apie 1991-1992 m. įrengtą verandą ir rūsį, tikslinga įforminti kiekvienam iš bendraturčių priklausančias namo dalis. Tik įregistravus naudojimosi bendru turtu tvarką, galima būtų papildomai įregistruoti ieškovui priklausančius verandą ir rūsį.

44. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra padidėjęs nuo 138 kv. m. iki 192.77 kv. m. Pasikeitę ginčijamo turto kadastriniai duomenys (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla) nėra įregistruoti. Tarp šalių nebuvo ginčo, jog gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos plane 1-6, kurias sudaro 13,77 kv. m. esančios priestate, pažymėtas plane 4a/ž, rūsio patalpos R-3, kurias sudaro 11.57 kv. m. bei R-4, kurias sudaro 11.39 kv. m., buvo pastatytos ieškovo motinos lėšomis. Tačiau atsakovas laikėsi pozicijos, kad tokiems statybos darbams nebuvo duotas ankstesnio bendraturčio sutikimas, statybos rezultatai neįregistruoti viešame registre, vien tai, kad atsakovas, jo pirmtakai matė vykstančias statybas dar nereiškia, kad jie sutiko su pačiomis statybomis, jų sukeliamais pokyčiais, išreiškė sutikimą atlikti darbus pagal konkretų projektą, padidinant namo plotą konkrečiu dydžiu.

45. Nustatyta, kad padidėjus gyvenamojo namo bendram plotui galėjo pasikeisti bendraturčių faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalys, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovo motina iki savo mirties būtų įregistravusi viešame registre naujas įrengtas patalpas, inicijavusi nuosavybės dalių perskaičiavimą ir kad bendraturčių nuosavybės teise turimos gyvenamojo namo dalys būtų pakeistos. Ieškovas po motinos mirties yra paveldėjęs ½ dalį gyvenamojo namo, šalys naudojasi atskiromis namo dalimis (butais).

46. Tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir būtų paskirta šalims valdyti ir naudotis atskiromis patalpomis. Tarp šalių nėra ginčo, jog veranda ir rūsio patalpomis naudojosi būtent ieškovo šeima, per verandą patenkama į ieškovo naudojamas patalpas. Atsakovas neįrodinėjo, kad šios patalpos būtų buvę įrenginėjamos ir jo pirmtako lėšomis, kad jis būtų jomis naudojęsis. Į ieškovo motinos įrengtas patalpas atsakovas nepretenduoja, bet kelia reikalavimą, kad jam būtų kompensuojama dėl mažesnės naudojimuisi skirtos namo dalies, nes nesutinka su dalių pasikeitimu. Neišsprendus kilusio ginčo dėl dalių dydžio ir nuo to priklausančios naudojimo tvarkos, jos nustatyti nėra galimybės. Atsakovas tebesilaiko pozicijos, kad statybos darbai atlikti neturint sutikimo, nepateikus atsakovui ar jo pirmtakui jokių projektų dėl planuojamų atlikti statybos darbų, nesutiko, kad jų rezultatas būtų laikomas asmenine ieškovo nuosavybe.

47. Pripažintina, kad ieškovas, siekdamas įregistruoti jo motinos lėšomis įrengtas patalpas kaip savo asmeninę nuosavybę, privalėjo pagrįsti kokiu teisėtu pagrindu atsirado jo daiktinės teisės į jas ir ar patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar jo motina praeityje būtų kreipęsi dėl naujai įrengtų patalpų įregistravimo į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenis, taip pat duomenų, kad ieškovo motina buvo gavusi reikalingus leidimus statybos darbams, kad jie buvo tinkamai užbaigti. Kadangi ieškovo motinos naujai įrengtos patalpos nėra įtrauktos į namo bendrą plotą ir yra neįteisintos, todėl darytina išvada, jog jų paveldėtojas (ieškovas) taip pat negalėjo įgyti šių patalpų asmeninės nuosavybės teise.

48. Pažymėtina, kad 1991-1992 m. galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė atitinkamus reikalavimus individualių namų statybai, rekonstrukcijai, projektų rengimui, tame tarpe ir reikalavimą turėti statybos darbų atlikimui rašytinį bendraturčio sutikimą, jo negavus kreiptis į teismą.

49. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintuose Individualinės statybos nuostatuose buvo numatyta, kad gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba, pastogės patalpų įrengimas laikomas individualine statyba ir įforminamas bei vykdomas šių nuostatų nustatyta tvarka. Pagal nuostatus laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai. Pagal nuostatų 18 p. techninę dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai arba jų perstatymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei antstatų statybai, panaudojant tipinius, kartotinius ar paruošiant individualinius projektus, rengė miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Statytojui pageidaujant, techninę dokumentaciją galėjo rengti projektavimo organizacija arba tam tikslui sudaryti kooperatyvai, taip pat asmenys, turintys teisę verstis šios rūšies individualia darbine veikla, architektai, statybininko specialybės inžinieriai ir technikai, po to projektą įforminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje. Nuostatų 25 p. numatė, kad leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą ar liaudies teismo sprendimą.

50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinti Individualios statybos nuostatai numatė, kad gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba taip pat laikomi individualia statyba ir vykdomi vadovaujantis šiais nuostatais. Buvo laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo projekto, jeigu keičiamas namo ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos arba pastatų vieta. Gyvenamųjų namų, jų priklausinių statybos, perstatymo, rekonstravimo, priestatų bei antstatų statybos projektus rengė projektavimo įmonės (įskaitant personalines įmones, turinčias teisę verstis šia veikla) arba patys piliečiai – savo individualiai statybai, atsižvelgdami į miesto (rajono) vyriausiojo architekto reikalavimus (15 p.). Taip pat buvo numatyta, kad, jeigu namo bendrasavininkis nori statyti ar rekonstruoti gyvenamąjį namą, jo priklausinius, įrengti rūsį, leidimas šiems darbams duodamas tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu, o jo negavus, – esant teismo sprendimui (17 p.).

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 dėl individualių gyvenamųjų namų statybos numatė, kad gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, pritaikymas verslui, priestatų bei antstatų statyba taip pat vykdomi vadovaujantis šiuo nutarimu. Pagal nutarimo 1.6 p. namų valdos bendrasavininkis galėjo statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rūsį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu arba esant teismo sprendimui. Pagal 1.8 p. asmuo, kuris be patvirtinto projekto ir įregistruotos sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties arba žemės nuosavybės akto pasistatė, stato, perstato gyvenamąjį namą, jo dalį ar kitą pastatą arba iš esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus. Buvo laikoma, jog iš esmės nukrypta nuo projekto, jeigu pakeista pastato vieta, ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas arba pagrindinės laikančiosios konstrukcijos.

52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia apimties teisių padidėjimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jeigu bendras daiktas padidinamas laikantis tokių taisyklių: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo dalies vertės negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teismų praktikoje suformuluotos tokios šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika Nr. 32).

53. Analogiškai 1964 m. CK 128 straipsnio nuostatos numatė, kad, jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

54. Kaip minėta, statybų metu galioję teisės aktai vienareikšmiškai numatė, kad bendraturčio sutikimas turi būti rašytinis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pirmtakas, atsakovas būtų davę rašytinį sutikimą naujų patalpų statybai, kad būtų priimtas tai leidžiantis atlikti be bendraturčio sutikimo teismo sprendimas. Pripažintina, kad ieškovas nepagrindė savo daiktinės teisės į naujai įrengtas patalpas atsiradimo pagrindo bei patalpų įrengimo, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu nuo bendro daikto neatskiriami pagerinimai padaryti įstatymo nustatyta tvarka, su bendraturčių sutikimu, šiuos pagerinimus atlikęs bendraturtis gali reikalauti padidinti jo dalį nuosavybėje, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė bendro daikto vertė ar dydis. Jeigu pagerinimai atlikti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, tokio reikalavimo teisės bendraturtis neįgyja, o visų bendraturčių dalys proporcingai padidėja. Kadangi byloje nustatyta, jog rašytinio bendraturčio sutikimo nebuvo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl naujai įrengtų gyvenamojo namo patalpų pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

55. Ieškovas ieškiniu prašė paskirti jam valdyti ir naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-3, 22.46 kv. m , 1-4, 12.83 kv. m, 1-5, 12.40 kv. m., 1-6, 13.77 kv. m, esančias priestate, pažymėtame plane 4a 1/ž , 1-7, 12.84 kv. m., 1-8, 9.66 kv. m,; rūsio patalpas, pažymėtas plane R-3-11.57 kv. m., R-4 -11.39 kv. m.; paskirti atsakovui valdyti ir naudotis namo patalpas 1-1, 7.50 kv. m, esančias priestate, pažymėtame plane 1a/ž ; 1-2, 10.88 kv. m, 1-9, 20.34 kv. m, 1-11, 6.92 kv. m, 1-12, 20.05 kv. m., 1-10, 4.27 kv. m., esančias priestate, pažymėtame plane 2a/ž, rūsio patalpa, pažymėta plane R-2, 12.71 kv. m., R-1, 3.18 kv. m. Patalpos numatytos matininko A. B. atliktuose namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, kaip ir patalpos, kurias ieškovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe.

56. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovui paskirti naudotis šiomis namo patalpomis, nurodytomis 2021-03-09 kadastrinių matavimų byloje: R-3, R-4, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 ir pastogės patalpomis 1-7 (žr. planą kadastrinių matavimų byloje „Neįrengta pastogė“). Atsakovui paskirti naudotis namo patalpomis, nurodytomis 2021-03-09 kadastrinių matavimų byloje: R-1, R-2, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 ir pastogės patalpomis 2-7 (žr. planą kadastrinių matavimų byloje „Neįrengta pastogė“). Kadastrinius matavimus atliko matininkė V. K.. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, įvertindamas, kad ieškovui realiai tenka didesnė gyvenamojo namo dalis (dėl naujai įrengtų patalpų), todėl už ieškovui tenkančią didesnę namo dalį prašė kompensacijos natūra ir pinigais.

57. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą pastato – gyvenamojo namo bendras plotas yra 138.16 kv. m. (tomas 1, b. l. 15-31). Iš byloje esančio 2021-08-19 Teismo ekspertizės akto Nr. 119 nustatyta, kad tikrasis gyvenamojo namo kadastriniais matavimais pamatuotas ir paskaičiuotas bendrasis plotas yra 192,77 m², o matininko A. B. atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra teisingi (tomas 2, b. l. 158-173, 110-123). Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent matininko A. B. atlikti kadastriniai matavimai faktiškai atitiktų esamą padėtį, matininkės V. K. atlikti kadastriniai matavimai yra su trūkumais.

58. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad gyvenamojo namo pakeitimai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, kai akivaizdu, kad namo plotas yra pasikeitęs, šalys reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką visomis realiai esančiomis patalpomis gyvenamajame name.

59. Pažymėtina, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kadangi registre faktiškai egzistuojantys gyvenamojo namo pakeitimai nėra įregistruoti, o šalys byloje nereiškė reikalavimo leisti įregistruoti kadastrinius matavimus be kitos šalies sutikimo, pripažintina, kad šiuo metu nėra galimybės spręsti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad šalys turės galimybę pakeitus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo arba šį klausimą spręsti tarpusavio susitarimu, įvertinus tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl to, kuriomis patalpomis jos turėtų naudotis (ginčas kilo tik dėl to, ar naujai įrengtos patalpos yra bendroji dalinė ar asmeninė nuosavybė, dėl ko jau pasisakyta aukščiau).

60. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant proporcingai padidėjusioms abiejų bendraturčių dalims, ieškovo teikiami du alternatyvūs variantai, į kuriuos neįtrauktas gyvenamojo namo ploto padidėjimas (naujai įrengtos patalpos), neatitinka faktinės situacijos, šalių turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai jie negalėtų būti tenkinami. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas formuluojamas pagal 2021-03-09 atliktus kadastrinius matavimus, kurie nei įregistruoti registre, nei atitinka keliamus reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo siūlymas dėl šalių naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo iš esmės atitiktų nusistovėjusią tvarką, tačiau, kaip minėta aukščiau, tvarka negali būti nustatoma neįregistravus namo patalpų ploto pakeitimų.

Dėl naudojimosi ūkiniu pastatu, žemės sklypu tvarkos nustatymo, ūkinių pastatų atidalijimo

iš bendrosios dalinės nuosavybės

61. Ieškovas ieškiniu prašė ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis bendrai, atitinkamai dalį žemės sklypo 169 kv. m. paskiriant bendram naudojimui, atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ūkio pastatus - pirtį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui naudotis bei valdyti pirtį (367 Eur vertė), o atsakovui – šį ūkinį pastatą (vertė 343 Eur). Taip pat prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką paliekant dalį sklypo, 169 kv. m., plane pažymėtu Nr. BN1; BN2; BN3 bendram naudojimui, ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1448.0 kv. m., pažymėta plane Nr. VD1, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1435.0 kv. m., pažymėta plane Nr. RU1, RU2, RU3. Tokiu būdu paliktas šalims bendro naudojimo objektas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui atidalintas ūkio pastatas – pirtis ir bendro naudojimo 169 kv. m. žemės sklypo dalis būtų atsakovui priskirtinoje žemės sklypo dalyje. Alternatyviu variantu ieškovas prašė atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės visus tris ūkio pastatus ir juos priteisti atsakovui, pageidaudamas, kad jam už šį atsakovui natūra priteistą turtą būtų kompensuota natūra – žeme. Prašė žemės sklypo 0.3053 ha naudojimosi tvarką nustatyti paliekant dalį sklypo, 4.0 kv. m., plane pažymėta Nr. BN2; BN3 bendram naudojimui, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1309.0 kv. m., pažymėta plane Nr. RU3. ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 1740.0 kv. m., pažymėta plane Nr. VD1 (tomas 2, b. l. 107).

62. Atsakovas priešieškiniu prašė už jam tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį kompensuoti priteisiant jam iš ieškovo nuosavybės teise po ½ dalį ūkinių pastatų, 0,82 a žemės sklypo, nurodė sumokėsiantis ieškovui 251 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat atsakovas prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal faktinį naudojimą, taikomą dar iki šalims perimant nuosavybę į ginčo nekilnojamąjį turtą: nustatyti, kad V. D. ir R. U. naudojamas žemės sklypo dalis riboja A. U. namų valdos žemės sklype nurodyta laužtinė linija pažymėta skaičiais 1-2-3-4-5-6-7; nustatyti, kad V. D. paskiriama naudotis rytine žemės sklypo dalimi iki ribojančios linijos; nustatyti, kad R. U. paskiriama naudotis vakarine žemės sklypo dalimi iki ribojančios linijos. A. U. namų valdos žemės sklypo ribų planą laikyti neatsiejama sprendimo dalimi. Šalių reikalavimai nebuvo patenkinti.

63. Ieškovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti jo alternatyvūs reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei dėl naudojimosi ūkiniais pastatais, jų atidalijimo, taip pat nesutinka su teismo teiginiais vertinant atsakovo priešieškinį. Taip pat apeliantas cituoja sprendimo motyvus, kasacinio teismo praktiką, tačiau jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sprendimas neteisingas ir nepagrįstas, nenurodo. Teigia, kad ūkiniai pastatai reikalingi ir ieškovui, nesutinka, kad jie galėtų būti atiduoti atsakovui mainais į jam atitenkančius verandą ir rūsį, prie pastatų ieškovas turi prieiti iš savo sklypo dalies.

64. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, jog bendraturčių dalys dėl įrengtų naujų patalpų faktiškai yra padidėjusios, po to, kai bus išspręsti klausimai dėl naujai atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo, naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymas ateityje galėtų būti sprendžiamas, kaip ir dėl atitinkamų kompensacijų, kai vienam bendraturčiui faktiniam naudojimuisi tenka mažiau patalpų, nei priklausytų atsižvelgiant į dalis bendrojoje nuosavybėje. Įvertinus susiklosčiusią situaciją šiuo metu klausimai dėl ūkinių pastatų bei žemės sklypo pagal šalių pateiktus projektus negali būti sprendžiami, kadangi su jais susiję reikalavimai yra išvestiniai, jų išsprendimas būtų nesavalaikis, dėl to ateityje galėtų tarp šalių kilti konfliktai svarstant naujus naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu tvarkos variantus, kompensacijų klausimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką yra reikalinga žinoti, kokia konkrečiai namo dalimi kiekviena iš šalių naudojas, nes šalys turės prižiūrėti, tvarkyti gyvenamąjį namą ir jo išorėje.

67. Kaip minėta, ieškovas, teikdamas du alternatyvius variantus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo, į skaičiavimus neįtraukė gyvenamojo namo ploto padidėjimo, dėl ko visi skaičiavimai, remiantis kuriais pareikšti alternatyvūs reikalavimai, neatitinka faktinės situacijos. Taip pat pastebėtina, kad, nors ieškovas nurodo turintis teisę patekti prie jam priklausančių ūkinių pastatų, tačiau toks patekimas turėtų būti numatytas racionaliai, siekiant kuo mažiau riboti kito bendraturčio interesus. Tuo tarpu ieškovo pirmame variante nurodomas priėjimas prie jam priskirtino asmeninio ūkio pastato akivaizdžiai minėtus interesus pažeistų, kadangi takas eitų per visą atsakovui siūlomo sklypo dalį skersai, kai tuo tarpu ieškovui jo siūlymu tenkanti sklypo dalis nebūtų apsunkinta jokiais bendrais praėjimais. Be to, prie ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimybė patekti nuo gatvės pusės, todėl taip pat būtų neprotinga numatyti priėjimą prie bendro pastato per atsakovui priskirtiną sklypo dalį.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš kompensavimo už realiai tenkančią mažesnę patalpų dalį būdų ateityje galėtų būti siejamas su ūkinių pastatų atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi ūkiniais pastatais, kurie yra gyvenamojo namo priklausiniai ir jų likimą lemia nuosavybės teisėmis priklausančios namo dalys, tvarkos nustatymu. Prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, todėl, esant tiek ieškovo, tiek atsakovo siūlymams, racionaliausia būtų visus ūkinius pastatus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir paskirti vienai iš šalių (pagal ieškinio antrą alternatyvų reikalavimą, priešieškinį – atsakovui, kurio faktiškai naudojamoje sklypo dalyje statiniai yra), atitinkamai spręsti klausimus dėl kompensacijų.

69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių siūlymai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgiant į tai, kokiais ūkiniais statiniais, kokiomis gyvenamojo namo patalpomis naudosis šalys, nėra tinkami, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ūkiniai pastatai ir žemė kaip nekilnojamojo turto objektai negali būti sulyginami, juo labiau, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog statiniai yra seni, galimai netgi avarinės būklės, o žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) prie upės. Be to, bylos šalys siekia naudotis ne mažesne nei ½ sklypo dalimi bei pageidauja kaip kompensaciją iš kito bendraturčio gauti žemės sklypo atitinkamą dalį, kas tik patvirtina, jog tokie nekilnojamojo turto objektai nėra lygiaverčiai bei vienodai patrauklūs. Todėl didesnio žemės sklypo ploto priskyrimas naudotis vienai iš šalių, tokiu būdu kompensuojant dėl kitai iš šalių tenkančių ūkinių pastatų ar naudojamų patalpų, nėra teisingas ir protingas.

70. Vertinant atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovo nuosavybės teise priklausančių po ½ dalį ūkinių pastatų, 0,82 a žemės sklypo už ieškovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, sutiktina, su pirmosios instancijos teismu, jog šis siūlymas yra priartėjęs prie tokio varianto, kuris galėtų užtikrinti abiejų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau išsprendus klausimą dėl ūkinių pastatų ir juos paskyrus vieno atsakovo nuosavybėn (taip pat išsprendus klausimus dėl kompensavimo), šiuo metu esanti bendro naudojimo žemės sklypo dalis po ūkiniu pastatu (164 m²), nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, ateityje galėtų būti dalinama šalims peržiūrint sklypų dalis ribojančią zoną (pvz. atsakovui priskyrus naudojimuisi 164 m² sklypo dalį po ūkiniu pastatu, atitinkamai 0,82 a turėtų padidėti ieškovo naudojamo sklypo dalis). Tokiu atveju kiekvienam bendraturčiui būtų paskirta naudotis realioji daikto dalis, artima jo idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taip pat manytina, kad bendraturčiams individualiam naudojimuisi tektų pagal savo naudingąsias savybes panašaus vertingumo daikto dalys. Kadangi tokiu atveju keistųsi šalių naudojamų žemės sklypo dalių riba, akivaizdu, kad nebūtų pagrindo nustatyti, kad šalių naudojamas žemės sklypo dalis riboja A. U. namų valdos žemės sklype nurodyta laužtinė linija, pažymėta skaičiais 1-2-3-4-5-6-7.

71. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ateityje galėtų būti svarstomi ir kitokie naudojimosi žemės sklypu variantai, kadangi praktikoje leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio. Pažymėtina, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Todėl teismo nurodyti nesutikimai su šalių pateiktais pasidalijimo variantais nereiškia, kad nenorima spręsti kilusį ginčą. Atvirkščiai, teismas pats savo nuožiūra neturi pareigos parinkti naudojimosi variantus, tai šalių , siekiančių išspręsti ginčą, pareiga. Kitokie variantai, kaip nurodyta, yra galimi.

72. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad šalys turėjo teisę vadovautis VĮ Registrų centre esančius duomenis apie turto vertę, o teismas, manydamas, jog yra poreikis nekilnojamąjį turtą įvertinti rinkos verte, galėjo šalims tai pasiūlyti padaryti. Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo skaičiavimus atliko atsižvelgdami į šias masinio vertinimo būdu nustatytas turto vidutinės rinkos vertes, ir jie turėjo teisę tokiomis vertėmis vadovautis. Teismas, manydamas, kad toks turto vertinimas yra netinkamas, turėjo pasiūlyti šalims atlikti individualų turto vertinimą. Tačiau kartu negali būti ignoruojamos ir kitos teismo nustatytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto objektų esminių skirtumų, statinių faktinės būklės, žemės sklypo išliekamosios vertės, kas pagrįstai leido teismui spręsti dėl statinių bei žemės sklypo ne(lygiavertiškumo). Dėl to nesikeičia apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, yra teisėtas ir pagrįstas.

73. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Kadangi šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalims išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu, neatlygintinos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose 8.11 p. numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, iš atsakovo ieškovui priteisina 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimutė Sankauskaitė